Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. , V. V. , R. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimo bausme dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvylikai metų ir 10 775 (dešimt tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt penkių) litų bauda. Laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams vienam mėnesiui ir 70 MGL dydžio (8 750 litų) bauda. Laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų;

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dešimčiai metų. Laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

S. M. turtas: 4 492 Lt, 150 JAV dolerių, 50 eurų, kurie laikomi Kauno m. VPK, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, taip pat V. V. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ ir 3 SIM kortelės konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Iš R. P. priteista konfiskuotino turto, kurio vertė 1 810 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. B. , A. E. Š. , E. L. , E. M. . Vadovaudamasis BK 76 straipsniu, teismas R. B. , A. E. Š. nuo bausmės atleido dėl ligos. Apeliaciniai skundai dėl minėtų nuteistųjų negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad subūrė organizuotą grupę asmenų – R. B. , R. P. , A. E. Š. , V. V. , E. L. , E. M. , vadovavo jai ir organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, siekdama ją platinti, ir jos platinimą, t. y. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, turėdama tikslą parduoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ir dalį jos pardavė, t. y. nusikaltimą padarė šiomis aplinkybėmis:

ji subūrė organizuotą grupę asmenų - R. B. , R. P. , A. E. Š. , V. V. , E. M. , E. L. - narkotinei medžiagai heroinui platinti, paskirstė vaidmenis: R. B. ir R. P. - įgyti narkotinę medžiagą, A. E. Š. - savo namų valdoje laikyti narkotinę medžiagą iki S. M. pareikalavimo, V. V. , E. M. ir E. L. – parduoti narkotinę medžiagą ir gautus pinigus grąžinti S. M. , koordinavo organizuotos grupės narių veiklą tokiomis aplinkybėmis: R. B. ir R. P. 2005 m. sausio 23 d. ir R. P. 2005 m. vasario 19 d. Rusijos Federacijoje, Maskvoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - ne mažiau kaip 55,156 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 19,462 g heroino, šią narkotinę medžiagą iš Rusijos Federacijos R. P. atgabenus į Lietuvos Respubliką, dalį šios medžiagos - ne mažiau kaip 54,138 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 18,896 g heroino, 2005 m. sausio 25 d. A. E. Š. namuose, J. Basanavičiaus g. 37, Garliavoje, Kauno raj., R. P. perdavus R. B. ir pastarajam šią medžiagą laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 25 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavus A. E. Š. saugoti iki S. M. pareikalavimo, S. M. šią narkotinę medžiagą laikė namų valdoje pas A. E. Š. , J. Basanavičiaus g. 37, Garliavoje, Kauno raj., bei savo namuose, (duomenys neskelbtini) , gabeno ją Kauno mieste ir Kauno rajone ir dalį jos po 40 Lt platino NVIM dalyviams:

per V. V. – 2005 m. sausio 26 d., apie 15.40 val., prie kino teatro „Planeta“, esančios Vytauto pr. 6, Kaune, 0,047 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,032 g heroino; 2005 m. sausio 27 d., apie 16.00 val., prie pastato, esančio Savanorių pr. 245, Kaune, 0,069 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,038 g heroino;

per E. L. – 2005 m. sausio 26 d., apie 14.25 val., prie kavinės „Trys berželiai“, esančios Taikos pr. 113, Kaune, 0,066 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,045 g heroino;

2005 m. sausio 27 d., apie 17.15 val., Kaune, Sąjungos a. 8 namo laiptinėje, 0,047 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,032 g heroino;

2005 m. sausio 31 d., apie 18.50 val., Kaune, Sąjungos a. 8 namo laiptinėje, 0,047 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,028 g heroino;

2005 m. vasario 8 d., apie 14.30 val., Kaune, Sąjungos a. 8 namo laiptinėje, 0,044 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,021 g heroino;

per E. M. – 2005 m. sausio 28 d., apie 11.40 val., Kaune, Kęstučio g. 41 namo kieme, 0,056 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,040 g heroino;

2005 m. sausio 31 d., apie 13.40 val., Kaune, Kęstučio g. 41 namo kieme, 0,053 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,031 g heroino.

S. M. ne vėliau kaip 2005 m. balandžio 19 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , turėdama tikslą platinti padalijo (supakavo) į ne mažiau kaip 47 languoto popieriaus paketėlius narkotinę medžiagą – 1,718 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,484 g heroino, sudėjo į polietileninį maišelį ir šią narkotinę medžiagą perdavė E. M. platinti, o likusią medžiagą - 51,991 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 18,145 g heroino, toliau laikė namų valdoje pas A. E. Š. , (duomenys neskelbtini) , kur ją rado 2005 m. balandžio 21 d. kratos metu.

R. P. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad veikdama S. M. suburtoje organizuotoje grupėje asmenų – su R. B. , A. E. Š. , V. V. , E. L. , E. M. , kaip vykdytoja, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos heroino, turėdama tikslą ją platinti, t. y. nusikaltimą padarė šiomis aplinkybėmis:

ji, vykdydama S. M. nurodymą įgyti narkotinės medžiagos heroino, R. B. pažadėjus jai už narkotinės medžiagos atgabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką ir perdavimą jam sumokėti 1 500 Lt, vykdydama šį išankstinį susitarimą, 2005 m. sausio 23 d. Rusijos Federacijoje, Maskvoje, iš R. B. nenustatytomis aplinkybėmis, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo (priėmė) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - ne mažiau kaip 54,138 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 18,896 g heroino, 2005 m. sausio 24 d. traukiniu gabeno šią narkotinę medžiagą su savimi, slėpdama ją ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką į Lietuvos Respubliką, taip pat 2005 m. sausio 25 d. ją gabeno Lietuvos Respublikoje į gyvenamąjį namą pas A. E. Š. , J. (duomenys neskelbtini) ., kur šią narkotinę medžiagą tą pačią dieną perdavė R. B. ir iš jo už šios narkotinės medžiagos atgabenimą į Lietuvos Respubliką gavo 1 500 Lt.

R. P. tęsdama savo nusikalstamą veiką, R. B. pažadėjus jai už narkotinės medžiagos heroino įgijimą iš jo nurodyto asmens Rusijos Federacijoje, Maskvoje, šios medžiagos atgabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką ir perdavimą jam sumokėti 500 Lt, vykdydama šį išankstinį susitarimą 2005 m. vasario 19 d. Rusijos Federacijoje, Maskvoje, iš R. B. jai nurodyto ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos - 1,018 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,566 g heroino, 2005 m. vasario 19 d. traukiniu gabeno šią narkotinę medžiagą su savimi, slėpdama ją ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką į Lietuvos Respubliką, taip pat 2005 m. vasario 20 d. ją gabeno Lietuvos Respublikoje ir tą pačią dieną šią narkotinę medžiagą atgabeno į Kauno miesto VPK, Vytauto pr. 91, Kaune, 316 kabinetą, kur ją paliko pirštinėje dviejuose polietileniniuose paketuose ir ne anksčiau kaip 2005 m. vasario 27 d. A. E. Š. namuose, J. Basanavičiaus g. 37, Garliavoje, Kauno raj., už šios narkotinės medžiagos atgabenimą į Lietuvos Respubliką iš R. B. gavo 310 Lt.

R. P. įvykdė narkotinės medžiagos (heroino) kontrabandą, t. y. nusikaltimą padarė šiomis aplinkybėmis:

ji, R. B. suorganizavus narkotinės medžiagos kontrabandą, t. y. R. B. pažadėjus jai už narkotinės medžiagos atgabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką ir perdavimą jam sumokėti 1 500 Lt, R. B. 2005 m. sausio 23 d. Rusijos Federacijoje, Maskvoje, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijus ir jai perdavus narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 54,138 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 18,896 g heroino, vykdydama šį išankstinį susitarimą, 2005 m. sausio 25 d. iš Rusijos Federacijos Kenos geležinkelio pasienio kontrolės postu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną traukiniu gabeno su savimi – įvežė į Lietuvą šią narkotinę medžiagą, slėpdama ją ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir taip išvengdama muitinės kontrolės, bei tą pačią dieną A. E. Š. namuose, (duomenys neskelbtini) , už šios narkotinės medžiagos atgabenimą iš R. B. gavo 1 500 Lt.

R. P. tęsdama savo nusikalstamą veiką, R. B. pažadėjus jai už narkotinės medžiagos heroino įgijimą iš jo nurodyto asmens Rusijos Federacijoje, Maskvoje, šios medžiagos atgabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką ir perdavimą jam sumokėti 500 Lt, vykdydama šį išankstinį susitarimą 2005 m. vasario 19 d. iš R. B. jai nurodyto ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijus narkotinės medžiagos – 1,018 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,566 g heroino, 2005 m. vasario 20 d. iš Rusijos Federacijos Kenos geležinkelio pasienio kontrolės postu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną traukiniu gabeno su savimi – įvežė į Lietuvą šią narkotinę medžiagą, slėpdama ją ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir taip išvengdama muitinės kontrolės, bei ne anksčiau kaip 2005 m. vasario 27 d. A. E. Š. namuose, J. Basanavičiaus g. 37, Garliavoje, Kauno raj., už šios narkotinės medžiagos atgabenimą į Lietuvos Respubliką iš R. B. gavo 310 Lt.

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas S. M. R. M. suburtoje organizuotoje grupėje asmenų – su R. B. , R. P. , A. E. Š. , E. L. , E. M. , kaip vykdytojas, neteisėtai disponavo iš S. M. gauta narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją platinti, ir platino, t. y. nusikaltimą padarė šiomis aplinkybėmis:

jis 2005 m. sausio 26 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , iš S. M. įgijo narkotinės medžiagos - ne mažiau kaip 0,047 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,032 g heroino, supakuotos į du languoto popieriaus lankstinukus, šią narkotinę medžiagą tą pačią dieną atgabeno prie kino teatro „Planeta“, Vytauto pr. 6, Kaune, kur apie 15.40 val. ją už 40 Lt pardavė NVIM vykdytojui, veikiančiam pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2005 m. sausio 26 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 20-9-ĮS-170s, ir dalį gautų pinigų 2005 m. sausio 27 d. perdavė S. M. , taip atsiskaitydamas už iš jos gautą narkotinę medžiagą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2005 m. sausio 27 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ., iš S. M. įgijo narkotinės medžiagos - ne mažiau kaip 0,069 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,038 g heroino, supakuotos į du languoto popieriaus lankstinukus, šią narkotinę medžiagą tą pačią dieną atgabeno prie pastato, esančio Savanorių pr. 245, Kaune, kur apie 16.00 val. ją už 40 Lt pardavė NVIM vykdytojui, veikiančiam pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2005 m. sausio 26 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 20-9-ĮS-170s, ir dalį gautų pinigų 2005 m. sausio 28 d. perdavė S. M. , taip atsiskaitydamas už iš jos gautą narkotinę medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistosios R. P. apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino minėtus S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip patikimus ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nes šiuos parodymus apie narkotikų įsigijimo, pargabenimo, laikymo, pardavimo aplinkybes patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, ištirti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

S. M. , A. E. Š. , R. P. parodymais nustatyta, kad grįžus iš Maskvos tą pačią dieną R. P. atvyko pas A. E. Š. į namus ir iš R. B. gavo 1 500 litų (t. 14, b. l. 123-124, t. 13, b. l. 163-164, 164-168). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. P. pinigus gavo už narkotikų pargabenimą, nes kitos priežasties mokėti pinigus nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Dėl R. P. nusikalstamos veikos, padarytos 2005 m. vasario 19-27 d.

Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. BK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir t. t. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu nuteistąjį atleisti nuo bausmės. Be to, sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. Kauno apygardos teisme buvo paskirta ir atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurios akto Nr. EKG 26/08 (02) išvadose nurodyta, jog R. P. serga padidėjusio kraujospūdžio liga, kardiopatija, nutukimu, nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu, čiurnos sąnarių artroze, stuburo osteochondroze. Ligos yra sunkios, chroniškos, visai nepagydomos, gydant jų simptomai gali sumažėti ir vėl paryškėti. Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo atlikimo, sąraše nurodyta hipertoninė liga su pakartotiniu transmuraliniu miokardo infarktu ir progresuojančiu lėtiniu kraujotakos nepakankamumu, su lėtiniu trečio laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumu; sunkios eigos diabetas, nepasiduodantis korekcijai, su ketoacidoze ir ryškiomis makroangiopatijos pasekmėmis gydant kompleksiškai. Tokių hipertoninės ligos ir cukrinio diabeto pasekmių R. P. nebuvo (t. 16, b. l. 6-7). Tačiau atlikus šią ekspertizę, buvo pablogėjusi R. P. sveikata, todėl nuo 2008 m. birželio 6 d. iki 2008 m. birželio 13 d. gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos klinikoje, kur jai diagnozuota diabeto komplikacijos polineuropatija ir nefropatija bei kt. (t. 16, b. l. 174). Kadangi nuteistosios R. P. sveikata pablogėjo, apeliacinės instancijos teisme R. P. buvo paskirta nauja teismo medicinos ekspertizė. Iš 2008 m. lapkričio 13 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 74/08(02) matyti, kad R. P. serga 2-o tipo cukriniu diabetu, diabetine polineuropatija ir nefropatija, 2-o laipsnio difuzine-mazgine struma, 1-2 laipsnio abiejų akių miopija. Šios ligos yra chroniškos, visai nepagydomos, pasižyminčios pablogėjimais ir pagerėjimais, todėl reikalingas nuolatinis stebėjimas ir gydymas. R. P. nustatyti cukrinio diabeto požymiai ir komplikacijos yra išvardinti Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąraše, t. y. diabeto insulino priklausomas tipas, diabetinė polineuropatija ir nefropatija, ryškios makroangiopatijos (t. 17, b. l. 161-162). Apeliacinio teismo posėdyje apklaustas ekspertas Ž. Mėgelaitis parodė, kad dėl šių ligų R. P. atlikti laisvės atėmimo bausmę gali būti per sunku. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. P. nustatytos ligos (diabeto insulino priklausomas tipas, diabetinė polineuropatija ir nefropatija, ryškios makroangiopatijos) yra sunkios, nepagydomos ir progresuojančios, įtrauktos į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į R. P. asmenybę (anksčiau neteista), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai, kad šiuo nuosprendžiu ji laikoma suimta daugiau kaip vienerius metus (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. liepos 4 d., į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2005 m. balandžio 21 d. iki 2005 m. gegužės 23 d.), bei tai, kad dėl šių ligų nuteistajai atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje gali būti per sunku, ją atleidžia nuo tolesnės bausmės atlikimo dėl ligos (BK 76 straipsnio 1 dalis).

Dėl V. V. ir kitų nuteistųjų dalyvavimo organizuotos grupės veikloje

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo padaryto nusikaltimo pavojingumą didina tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas organizuota grupe, ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantas teigia, kad jis nežinojo apie kitų asmenų dalyvavimą daromoje nusikalstamoje veikoje ir turi atsakyti tik už savo padarytą nusikaltimą, nedarant išvados, kad nusikaltimas buvo padarytas organizuota grupe. Apeliantas taip pat nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė, kad jis nusikaltimą padarė organizuota grupe, nes šios aplinkybės nesuvokė, todėl jo veika negali būti pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, pagal kokius kriterijus jis pripažįstamas organizuotos grupės nariu, tačiau teismas šių kriterijų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas laiko šiuos apelianto argumentus deklaratyviais ir nemato pagrindo tenkinti šios apeliacinio skundo dalies.

BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sampratą, nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Vienas iš pagrindinių organizuotos grupės požymių yra grupės organizuotumo lygis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt.

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. neginčija paties organizuotos grupės buvimo, o neigia jo paties dalyvavimą jos veikloje. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą išsamiai ištyrė ir išanalizavo BK 25 straipsnio 3 dalyje išvardintus organizuotos grupės požymius ir pagrįstai inkriminavo nuteistiesiems dalyvavimą organizuotos grupės veikloje, pripažinęs šią aplinkybę jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas atskirai neišskyrė kiekvieno organizuotos grupės dalyvio vaidmens, tačiau iš visumos ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų matyti V. V. , S. M. ir R. P. aktyvus vaidmuo organizuotos grupės veikloje.

Iš BK 24 straipsnio 4 dalies, apibrėžiančios nusikalstamos veikos organizatoriaus sąvoką, turinio matyti, kad esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra kitų bendrininkų pastangų suvienijimas ir nukreipimas, sistemos ir organizuotumo bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu - sukūrimas. Norint pripažinti vieną iš bendrininkų organizatoriumi, nebūtinai jo veika turi apimti visus šiuos organizacinius veiksmus, užtenka bent vieno iš jų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išanalizavęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nusikaltimo organizatorė ir vykdytoja buvo S. M. , o kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį. S. M. palaikė intensyvius telefoninius kontaktus ar susitikdavo beveik su visais nusikaltimo bendrininkais. S. M. veiksmų apimtis, kontaktai su visais nusikaltimo bendrininkais, savarankiškas nurodymų davimas rodo, jog ji nusikaltimo bendrininkams teikė įvairiapusę pagalbą, kuri ne tik padėjo padaryti nusikaltimą, bet ir telkė, nukreipė jų pastangas, ir taip organizavo bendrą nusikaltimo darymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, jos (S. M. ) veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 4 dalį. Visų nuteistųjų atlikti veiksmai buvo tarpusavyje susiję ir nutrūko tik policijos darbuotojams juos sulaikius, atlikus kratas, suradus heroiną ir jį paėmus. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra ginčijamos nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis vertindamas V. V. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Nuteistojo V. V. dalyvavimą organizuotos grupės veikloje patvirtina per ikiteisminį tyrimą užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kurių metu buvo kalbama apie narkotikų, kuriuos parduoti jis gaudavo iš S. M. , kiekius, kainas. Apie tai jis kalbėjo su S. M. . Iš šių pokalbių matyti, kad V. V. veikė ne savarankiškai, bet už parduotus narkotikus turėjo atsiskaityti su S. M. , vykdydavo jos nurodymus. 2004 m. lapkričio 22 d., 19 val. 39 min., įvykusio pokalbio metu S. M. teiravosi V. V. , kiek heroino dozių jis turi, perdavė dar 33, iš jų 30 - parduoti, o 3 - V. V. (t. 1, b. l. 107). 2004 m. lapkričio 23 d., 23 val. 06 min., įvykusio telefoninio A. E. pokalbio metu V. V. klausė S. M. , kad nurodytų heroino pardavimo kiekį ir kainą (t. 1, b. l. 108-109). 2004 m. lapkričio 25 d., 18 val. 57 min., telefonu S. M. klausė V. V. , kiek jis pardavė, o pastarasis atsakė, kad pardavė 4 601 ir už tris su juo atsiskaitė telefonu. S. M. liepė V. V. surinkti pinigus už visus telefonus, nes ji skolinga. V. V. pažadėjo rytoj nuvykti į turgų (t. 1, b. l. 110). 2004 m. lapkričio 27 d., 18 val. 36 min., S. M. šnekėjo apie V. V. algą, sakė, kad už šiandien jam tuoj paduos, jam sumokės algą, o už vakar dieną liepė pasiimti telefoną (t. 1, b. l. 112-113). 2004 m. gruodžio 1 d., 15 val. 08 min., įvykusio telefoninio pokalbio metu V. V. pasakė S. M. , kad „biški kitoks, biški mutnas“, o S. M. liepė jam (V. V. ) dėti rūgšties. Taip pat S. M. liepė nusipirkti pakelį ir duoti visiems (t. 1, b. l. 115). 2005 m. sausio 26 d., 20 val. 04 min., įvykusio pokalbio metu S. M. paklausė V. V. , ar jis daug dar turi heroino, o V. V. atsakė, kad dar yra, ir žadėjo jai nuvežti pinigų, kad jam nesimaišytų (t. 1, b. l. 181-182). 2005 m. sausio 29 d., 20.00 val., telefoninio A. E. pokalbio metu S. M. paklausė V. V. , kaip jam sekasi prekiausi narkotinėmis medžiagomis. V. V. atsakė, kad silpnai, kad pardavė tik penkiems žmonėms. S. M. pasiteiravo, ar jis nors pusę pardavė, ir V. V. tai patvirtino. S. M. nurodė V. V. atvažiuoti pas ją ir paimti heroino (t. 1, b. l. 186). 2005 m. vasario 11 d., 14 val. 59 min., įvykusio telefoninio pokalbio metu S. M. priekaištavo V. V. , kad klientai skundžiasi, jog šis sumaišo narkotikus, taip pat, kad klientai jam negali prisiskambinti (t. 1, b. l. 141). 2005 m. vasario 26 d. V. V. skundėsi S. M. , kad nuo jo neatstoja narkomanas, kuriam jis davė dvi dozes į skolą, o šis nori dar trijų. S. M. liepė V. V. skambinti į policiją arba Nikui. V. V. atsako, kad Naikui skambino, bet jis miega ir pasakė, kad nesikels. S. M. pasipiktino, kad N. K. ima pinigus, o kai reikia, miega, pažadėjo ryt su N. K. pasikalbėti (t. 1, b. l. 148).

Iš šių telefoninių pokalbių turinio matyti, kad V. V. , duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, neigė akivaizdžius faktus nurodydamas, jog negaudavo „atlyginimo“ už narkotikų pardavimą, taip pat kad jam niekas nebuvo sakęs skambinti N. K. , jei prie jo kas nors lįs dėl narkotikų ar kas nors negrąžins pinigų už narkotikus. Apeliacinės instancijos teismas tokius V. V. parodymus laiko jo gynybine pozicija.

Nuteistojo V. V. dalyvavimą organizuotos grupės veikloje patvirtina ir nuteistosios S. M. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kur ji, nors ir neigė dalyvavusi organizuotos grupės veikloje, savo kaltę padarius jai inkriminuotus nusikaltimus pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ji neteisėtai disponavo narkotine medžiaga heroinu, ją pirkdavo ir parduodavo įvairiems asmenims, pajamos buvo iš prekybos heroinu. Narkotikus pardavinėdavo E. M. , E. L. , V. V. , N. K. , V. T. , o iš jų gaudavo pinigus už parduotus narkotikus, kartais su minėtais asmenimis atsiskaitydavo taip pat heroinu (t. 14, b. l. 123-124).

Iš liudytojo V. T. , nuteistojo E. M. parodymų matyti, kad jie ir V. V. prekiavo narkotikais, kuriuos gaudavo iš S. M. . Iš liudytojo K. B. parodymų matyti, kad jam buvo žinoma, jog S. M. , E. M. , V. V. prekiauja narkotikais. Iš liudytojos J. Š. parodymų matyti, kad kaimynai skundėsi, jog jos nuomojamame bute S. M. prekiauja narkotikais, pas ją lankosi daug žmonių. Iš liudytojo K. Ostreikos parodymų matyti, kad policijoje buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl nusikalstamos grupuotės, kuri pardavinėjo heroiną. Tam buvo sankcionuotas NVIM. Jam žinoma, kad grupuotės veikloje dalyvavo S. M. , R. B. , R. P. , A. E. Š. , E. M. , E. L. , V. V. , kiekvienas grupės narys atlikdavo tam tikrus veiksmus: vieni gabeno ir tiekė, kiti laikė, treti pardavinėjo heroiną. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaip seka šio tyrimo ir turėtos informacijos apie organizuotos grupės veiklą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grupės narių nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teisme buvo patikrintas NVIM taikymo, taip pat telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų pasiklausymo teisėtumas ir pagrįstumas, dalis medžiagos išslaptinta ir pridėta prie bylos (t. 17, b. l. 202-228). Teisėjų kolegija jokių pažeidimų dėl to nenustatė, be to, nė vienas iš apeliantų minėtų aplinkybių neginčija. Taigi, iš aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. V. buvo organizuotos grupės narys, turėjo konkretų vaidmenį, t. y. platinti narkotines medžiagas. Nuteistosios R. P. ir S. M. apeliaciniuose skunduose neginčija dalyvavimo organizuotos grupės veikloje ir nenurodo apie tai jokių argumentų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. subūrė organizuotą grupę, į jos veiklą įtraukė kitus nuteistuosius (taip pat ir apeliantus), jai vadovavo ir koordinavo šios grupės narių veiklą, mokėjo atlyginimą už parduotus narkotikus, atliko įvairius kitus grupės narių veiklą vienijančius veiksmus, visi veikė slaptai (užmaskuotai). Nuteistosios R. P. vaidmuo pasireiškė kaip narkotikų kurjerio, t. y. vežė heroiną iš Maskvos į Lietuvą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad narkotinės medžiagos buvo parduodamos intensyviai, V. V. tarpusavio santykiai su narkotinių medžiagų tiekėjais (S. M. ), S. M. - su R. P. , S. M. - su A. E. Š. ir kitais organizuotos grupės nariais buvo ypač glaudūs. Šias aplinkybes patvirtina patvirtintas intensyvus bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis, taip pat tiesioginis šių asmenų bendravimas susitinkant ir sprendžiant disponavimo narkotikais klausimus. Akivaizdu, kad V. V. , R. P. , S. M. ir kiti nuteistieji suprato, kad dalyvauja organizuotos grupės veikloje, tai darė veikdami tiesiogine tyčia. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl V. V. , R. P. , S. M. dalyvavimo organizuotos grupės veikloje ir šią aplinkybę pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai.

Dėl nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Nuteistųjų S. M. ir V. V. apeliaciniuose skunduose prašoma tam tikras aplinkybes pripažinti jų atsakomybę lengvinančiomis ir sumažinti jiems paskirtas bausmes.

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teigdamas, kad kaltu prisipažino visiškai, padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis. Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Tačiau pripažinti V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą bei jį darant dalyvavusius asmenis, nėra pagrindo, nes byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, apeliantas ikiteisminio tyrimo pareigūnams papasakojo apie jam žinomas aplinkybes. Tačiau šioje byloje nusikalstamos veikos buvo atskleistos policijos pareigūnų pastangomis, o ne nuteistųjų (taip pat ir V. V. ) iniciatyva. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas padėjo išaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis.

Apeliantas V. V. nurodo, kad teismas lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti ir tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties, nes jis nuolatos vartojo narkotines medžiagas, kas ir padarė tiesioginį poveikį jo elgesiui. Taip pat apeliantas teigia, jog jis savo veika nesiekė jokios turtinės naudos, o siekė tik patenkinti savo poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad V. V. nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų.

BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvardijama situacija, kai nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Taigi, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Tačiau jei tokios aplinkybės susiklostė dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos“ 15 punktas). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis padarė nusikaltimą dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties. Teisėjų kolegija šias aplinkybes laiko deklaratyviomis, niekuo nepagrįstomis, todėl atmeta. Priešingai, tiek V. V. , tiek kiti nuteistieji turėjo tikslą parduoti kuo daugiau narkotikų, gauti iš to naudos ir taip pasipelnyti. Savanaudiškas paskatas, dėl kurių buvo padarytas nusikaltimas, galima pavadinti priešingas aukščiau aptartai lengvinančiai aplinkybei, kuriomis pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą pripažįstamas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos. Šioje byloje nustatyta, kad V. V. platino narkotines medžiagas (heroiną) tam, kad užsidirbtų pinigų. Byloje nustatyta, kad už parduotas narkotines medžiagas iš S. M. gaudavo tam tikrą atlyginimą pinigais arba ta pačia narkotine medžiaga, kurią pats suvartodavo, t. y. nusikalstamą veiką darė dėl savanaudiškų paskatų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš V. V. skundo matyti, kad nuolatinis narkotinių medžiagų vartojimas, apelianto nurodomas kaip jo nusikalstamo elgesio priežastis. Tačiau tai negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes šios aplinkybės atsiradimas buvo sąlygotas paties V. V. tyčinio veikimo – vartoti narkotikus jis pradėjo savo noru. Taip pat narkotikus jis pradėjo vartoti žinodamas ir suprasdamas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų atsiradimo grėsmę, vartojimo ekonomines ir socialines pasekmes, todėl įgytos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų negalima laikyti būtinųjų poreikių tenkinimu. Atsižvelgdamas į šias paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto V. V. argumentus dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, buvimo ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nebuvimo.

V. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra daugiau ir pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas galėjo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos nuteistojo teiginius, kadangi apeliantas nepateikė jokių argumentų ar duomenų apie kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą.

Nuteistoji S. M. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi teismas, norėdamas kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti aplinkybe, lengvinančia jo baudžiamąją atsakomybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nemanoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu jo nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos“ 13 punktas). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus - stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Taigi vien S. M. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, nepakanka pripažinti šios aplinkybės jos atsakomybę lengvinančia, todėl S. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl šios aplinkybės pripažinimo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra nepagrįsti. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. M. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kalta dėl savo padaryto nusikaltimo prisipažino tik iš dalies, ginčijo faktines bylos aplinkybes (neigė organizuotos grupės buvimą ir dalyvavimo jos veikloje faktą, nutylėdama tai patvirtinančias aplinkybes, kurios buvo atskleistos ir patvirtintos kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais). Teisėjų kolegijos nuomone, S. M. davė neišsamius parodymus, siekdama sumažinti savo padarytų nusikalstamų veiksmų apimtį bei norėdama palengvinti savo teisinę padėtį. Taigi, nuteistoji S. M. nebuvo nuoširdi duodama parodymus apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes.

Dėl bausmių skyrimo

S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, tinkamai neįvertino, jog ji turi keturis mažamečius vaikus, viena jais rūpinasi, du jauniausieji vaikai yra dvyniai, kurių vienas ligotas, jos faktinis sutuoktinis, dviejų mažiausių vaikų tėvas, R. B. po insulto yra bejėgis ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Apeliantė mano, kad skiriant bausmę buvo pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ar kitą bausmės rūšį.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. M. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistoji pati atvyko ir prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Priešingai, šioje byloje nusikalstamas veikas išaiškino ir atskleidė policijos pareigūnai, o apeliantės prisipažinimas nėra nuoširdus, jos parodymai nėra nuoseklūs ir nuoširdūs, todėl teigti, kad padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, negalima.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neranda pakankamo pagrindo S. M. taikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Galimybę skirti švelnesnę bausmę už minimalią asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką, numato BK 62 straipsnio 1 dalis, 2, 4 dalys. BK 62 straipsnio 4 dalis skirta tik tiems asmenims, kurie, priklausydami nusikalstamam susivienijimui ar organizuotai grupei, dalyvavo tyčia nužudant, todėl apeliantei ši norma netaikoma.

S. M. apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes apie mažamečių vaikų išlaikymą ir apie sunkaus ligonio R. B. priežiūrą. Tačiau šie argumentai nepagrįsti ir atmestini. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas asmenų, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, išlaikymas reiškia, kad kaltininkas sudaro šių asmenų poreikiams ir gyvenimui reikalingas sąlygas, slaugo arba nuolat juos prižiūri. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą tai, jog kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, yra požymis, kad jis rūpinasi vaikų sveikata, dvasiniu, moraliniu ugdymu, atsako už vaikų auklėjimą bei vystymąsi ir teikia jų poreikiams bei vystymosi sąlygoms reikalingą materialinį išlaikymą. Mažamečiais vaikais laikytini asmenys, nesulaukę 14 m. amžiaus. Asmeniu, išlaikančiu mažamečius vaikus, pagal komentuojamą straipsnį laikytinas asmuo, kuris faktiškai prižiūri ir išlaiko tokius vaikus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. B. iš tiesų serga sunkia nepagydoma liga, ką buvo konstatavę ekspertai ikiteisminio tyrimo metu atlikę R. B. sveikatos tyrimus (t. 7, b. l. 75-76, 98-99, 184-186, 187-193). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų apie tai, kad S. M. prižiūri ir rūpinasi R. B. . Priešingai, R. B. sunki sveikata S. M. po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo nesutrukdė pasislėpti, po ko 2008 m. liepos 11 d. buvo paskelbta jos paieška (t. 17, b. l. 69). S. M. paieška buvo nutraukta, ją sulaikius 2009 m. sausio 18 d. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti duomenys apie R. B. gyvenimo sąlygas ir jo priežiūrą. Iš prie Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus rašto pridėtų 2009 m. balandžio 9 d. buities tyrimo akto Nr. 07-13-47 ir 2009 m. balandžio 29 d. buities tyrimo rašto Nr. 07-13-57 matyti, kad R. B. gyvena (duomenys neskelbtini) , su savo motina T. B. , kuri jį prižiūri. Nustatyta, kad pragyvenimo sąlygos geros: bute švaru, tvarkinga, baldai geri, R. B. apsilankymo bute metu buvo apsivilkęs švariais drabužiais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nuostatas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad S. M. vaikai nebuvo tinkamai prižiūrimi. 2004 m. lapkričio 12 d. Kauno m. VPK Centro PK Centro PN buvo iškelta administracinė byla pagal ATPK 181 straipsnį dėl tėvų valdžios nepanaudojimo auklėti vaikus ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 28 d. nutarimu ji buvo nubausta, tačiau vengė administracinės atsakomybės (t. 6, b. l. 58, 60, 143-144). S. M. sūnus R. M. nelankė mokyklos nuo 2004 m. rugsėjo 3 d., nei jo, nei pačios S. M. nepavykdavo surasti deklaruojamose vietose, kviečiami tėvai į mokyklą neatvykdavo (t. 6, b. l. 49, 57). Taip pat baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad S. M. sūnus R. M. pardavinėjo narkotines medžiagas (t. 6, b. l. 48). Apie tai, kad S. M. vaikai prekiavo narkotinėmis medžiagomis, parodė E. M. (t. 12, b. l. 88). Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gautas raštas iš Kauno r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuriame nurodyta, kad buvo apsilankyta (duomenys neskelbtini) ., A. B. Aleksandravičienės deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje, tačiau S. M. vaikų ten surasti nepavyko. 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame pranešama, kad 2009 m. vasario mėnesį Vaiko teisių apsaugos skyriuje apsilankė S. V. , gyv. (duomenys neskelbtini) , dėl laikinosios globos nustatymo dukters S. M. vaikams: R. M. , gim. 1992-09-08, R. M. S. M. , gim. 1996-09-30, R. M. , gim. 2001-10-21, ir A. M. , gim. 2001-10-21. Šiame rašte nurodoma, kad S. V. buvo kelis kartus raginta pristatyti globai nustatyti reikiamus dokumentus, tačiau iki šiol jų nepateikė. S. V. teigimu, su anūkais ji gyvena nuolat, juos materialiai išlaiko, lėšų pakanka juos aprūpinti maistu ir būtiniausiomis prekėmis. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad, S. V. atnešus visus reikalingus dokumentus, bus sprendžiama, ar ji bus tinkamas asmuo rūpintis anūkais. Šias aplinkybes patvirtina prie minėto rašto pridėtas S. V. 2009 m. balandžio 16 d. pareiškimas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad S. M. vykdė faktinę savo vaikų priežiūrą ir jais rūpinosi. Todėl S. M. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra pagrindo. Kitų BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų alternatyvių šios dalies taikymo sąlygų nenustatyta.Be to, kad būtų taikoma BK 62 straipsnio 2 dalis, reikalingas dar bent dviejų kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, o jų šioje byloje nėra.

S. M. nuteista už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija), padarymą. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, šios sankcijos vidurkis sudaro 12 metų 6 mėnesius. S. M. už jai inkriminuotą nusikaltimą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad S. M. nuteista už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teista, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi ankstesniu teismo nuosprendžiu pakirtos bausmės (baudos), anksčiau bausta administracine tvarka, nuo 2002 m. lapkričio 26 d. iki 2003 m. gegužės 26 d. jai buvo taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyti teismo įpareigojimai, ji nedirba. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnio 1 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

V. V. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija), padarymą. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų, šios sankcijos vidurkis sudaro 5 metus. V. V. už jam inkriminuotą nusikaltimą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nuteistas už sunkaus, tyčinio nusikaltimo padarymą, ankščiau teistas 4 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnio 1 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Tai, kad S. M. apeliaciniame skunde nurodo asmeninio pobūdžio argumentus apie gyvenimo sąlygas, apie pragyvenimo lėšų stygių, o V. V. nurodo argumentus apie tai, jog jis šiuo metu narkotikų jau nebevartoja, taip pat tai, kad jo draugė laukiasi kūdikio (apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad kūdikis jau gimė) ir jis ketina sukurti šeimą, neturi jokios reikšmės ir laikoma nepakankama paskirtoms bausmėms sušvelninti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis V. V. yra gimusio kūdikio tėvas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai S. M. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - buvo pakeista į suėmimą, tačiau ji pasislėpė, todėl buvo paskelbta jos paieška (t. 17, b. l. 40, 69). S. M. buvo sulaikyta 2009 m. sausio 18 d. ir šiuo metu laikoma suimta (t. 17, b. l. 180-181), todėl S. M. į bausmės laiką turi būti įskaitytas jos sulaikymo laikas nuo 2009 m. sausio 18 d., o bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2009 m. birželio 17 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį, kuriuo R. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio nuo 2003 m. balandžio 24 d., redakcija), pakeisti:

pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį R. P. nuo paskirtos galutinės dešimties metų laisvės atėmimo bausmės atleisti dėl ligos.

Kardomąją priemonę suėmimą R. P. panaikinti ir iš suėmimo ją paleisti.

Nuteistųjų S. M. ir V. V. apeliacinius skundus atmesti.

S. M. į bausmės laiką įskaityti jos sulaikymo laiką nuo 2009 m. sausio 18 d. iki 2009 m. birželio 17 d.

Bausmės atlikimo pradžią S. M. skaičiuoti nuo 2009 m. birželio 17 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.