Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1396-253/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
e2A-1396-253/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas
V. G. B.
Ieškovas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1396-253/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05157-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.4; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018‑05‑30 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. (V. T.) ieškinį atsakovei V. G. B. ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. B., A. B., E. P., daugiabučių namų savininkų bendrijai „K.“, uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas“, viešajai įstaigai „Mano daugiabutis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Hyperos grupė“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. T. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 725,62 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad 2016-02-05 ieškovo žmona, atvykusi į butą adresu (duomenys neskelbtini 1) (t. y. butas Nr. (duomenys neskelbtini 1)), pastebėjo, jog vienas iš kambarių yra aplietas vandeniu. Kadangi ieškovo darbas yra susijęs su tolimuoju plaukiojimu, todėl tik 2016‑03-16 ieškovas, grįžęs į krantą, atvyko apžiūrėti savo buto ir įsitikino, kad vienas iš buto kambarių yra aplietas vandeniu. Buto apliejimo faktas patvirtintas 2016-02-09 komisijos, sudarytos iš VšĮ „Mano daugiabutis“ techninės priežiūros specialisto P. P., DNSB „K.“ pirmininkės B. G., dalyvaujant N. G., A. B., DNSB „K.“ valdybos narei V. U., apžiūrėjus patalpas, esančias virš aplieto kambario. Patikrinimo metu nustatyta, kad užpylimas įvyko dėl (duomenys neskelbtini 2) (t. y. butas Nr. (duomenys neskelbtini 2)), netvarkingo vonios maišytuvo ir virtuvėje esančios skalbimo mašinos netinkamo prijungimo. Esama situacija buvo fiksuota nuotraukomis, o po jomis pasirašė bute, kuriame ir įvyko avarija, tuo metu buvęs ir komisiją įleidęs A. B.. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini 2), priklauso atsakovei V. G. B.. Ieškovas teigė, kad apliejimo metu buvo sugadintos jo buto kambario lubos, sienos, grindys ir patirtą žalą įvertino 1 725,62 Eur. Atsakovės neteisėti veiksmai, būtent netinkamas vonios maišytuvo ir skalbimo mašinos prijungimo užsandarinimas, sukėlė vandentiekio avariją, kurios metu per atsakovės grindis ir ieškovo lubas prasiskverbęs vanduo pateko į ieškovo butą, padarydamas nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-30 sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės V. G. B. 1 725,62 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 725,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 526,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. T.. Taip pat teismas nusprendė iš atsakovės V. G. B. priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidas trečiajam asmeniui DNSB „K.“ ir priteisti valstybei 146,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismo 2016-04-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ir nuspręsta grąžinti ieškovui 24 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė V. G. B. yra teisėta buto, adresu (duomenys neskelbtini 2), savininkė, todėl ji yra tinkama atsakovė šioje byloje. Išanalizavęs teismo eksperto R. M. 2016 m. ekspertizės aktą, jame iškeltas prielaidas ir padarytas konkrečias išvadas dėl buto užliejimo šaltinio, 2018 m. teismo eksperto S. Z. (S. Z.) atliktos papildomos ekspertizės aktą, ekspertų, ginčo šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, kitą į bylą pateiktą medžiagą, teismas nenustatė pagrindo nesutikti su R. M. byloje atliktos ekspertizės, kuri buvo atlikta apie pusę metų po ieškovo buto apliejimo, išvadomis.

5. Teismas nustatė, kad nors ieškovo butas nėra tiesiai po atsakovės butu, bet juos jungia per namo aukštus einanti kapitalinė siena, į kurią remiasi perdangos su perdangų viduje esančiomis apvaliomis išilgomis kiaurymėmis. Aplieta ieškovo buto kambario siena sutampa su ta vieta, kur yra aukščiau esančio atsakovės buto vonios kambario kriauklė ir šalia virš ketinės vonios įrengtas vandens maišytuvas (kranas), kurio snapą galima pasukti, kad vanduo bėgtų tiek į vonią tiek į kriauklę, taip pat toje vietoje netoli kampe atsakovės virtuvės stovi skalbimo mašina. Iš prie 2016‑02-09 akto pridėtų nuotraukų nustatyta, kad atsakovės buto vonios kambaryje įrengtas vandens maišytuvas (kranas) akivaizdžiai laša, po atsakovės buto virtuvėje esančia skalbimo mašina yra padėta didelė šluostė. Teismas nustatė, kad 2016-02-09 gyvenamojo namo apžiūros aktas yra nenuginčytas, todėl galiojantis. Įvertinta, kad 2016-02-15 MB „Jurtura“ A. Ž. apžiūros akte nurodomus atsakymus paneigia ne tik šalių ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimai byloje, bet ir eksperto R. M. išvada ir nustatytos aplinkybės. Teismas nustatė, kad jau po ieškovo buto apliejimo 2017 m. rudenį namo (duomenys neskelbtini), siena rūsio patalpose šalia buitinių nuotekų stovo pradėjo drėkti ir ekspertas S. Z. papildomą ekspertizę atliko būtent po šio įvykio. Įvertinęs tai ir ilgą laiko tarpą, po kurio atlikta ši ekspertizė, įvertinęs itin siaurus ekspertui užduotus klausimus teismas nesirėmė minėto eksperto padarytomis išvadomis.

6. Teismas pripažino, kad ieškovo buto 2016-02-05 apliejimo priežastis buvo ne namo buitinių nuotekų stovas, o atsakovės bute Nr. (duomenys neskelbtini 2) buvę netinkami įrenginiai. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė aplinkybes, jog jo buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai, bei galimą užliejimo priežastį (buvęs nesandarus vandens maišytuvas ar/ir netinkamas skalbimo mašinos vandens pašalinimo (nuotekų) sistemos prijungimas į buitinių nuotekų tinklus). Taip pat pripažinta, kad ieškovo butas buvo aplietas dėl atsakovės kaltės, ji, kaip minėto buto savininkė, laiku nepasirūpino, jog jai priklausančio buto santechnikos įranga nepadarytų žalos žemiau esančių patalpų savininkams. Pripažinta, kad atsakovės neveikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui atsiradusiomis jam priklausančio buto apliejimo pasekmėmis, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė V. G. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Apeliantės nuomone, 2016-02-09 VšĮ „Mano daugiabutis“ gyvenamojo namo apžiūros aktas bei R. M. atliktas ekspertizės aktas ir paaiškinimai neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. VšĮ „Mano daugiabutis“ 2016-02-09 apžiūros akte nurodytas aplinkybes paneigia 2016-02-15 buto apžiūros aktas, kurį surašė MB „Jurtura“ specialistas A. Ž.. Šiame 2016-02-15 apžiūros akte konstatuotas aplinkybes patvirtina ir 2016-05-09 UAB „Mano būstas“ raštas, kad atlikus buto Nr. (duomenys neskelbtini 2) vonios kambario ir virtuvės patalpų santechnikos vamzdynų ir buitinių prietaisų prijungimo bei sandarumo apžiūrą konstatuota, jog vamzdynas yra sandarus ir techniškai tvarkingas.

7.2. R. M. ekspertizės aktas yra neišsamus, o jo išvados yra grindžiamos prielaidomis. Teismas nepasisakė dėl papildomos eksperto S. Z. atliktos ekspertizės, nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kuriais remiantis atmestos eksperto išvados, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini 1) drėkstančios sienos (užliejimo) priežastis yra bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (savitakinių buitinių nuotekų), besiribojančių su šio buto drėkstančia siena, gedimas. Apeliantė teigia, kad eksperto S. Z. ekspertizės pagrįstumą, išsamumą ir objektyvumą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

7.3. Teismas rėmėsi R. M. byloje atliktos ekspertizės išvadomis, nors pati ekspertizės išvada neatsakė į klausimą, kokiais neteisėtais, draudžiamais veiksmais buto Nr. (duomenys neskelbtini 2) gyventojai apliejo butą Nr. (duomenys neskelbtini 1). Apeliantų teigimu, rašytiniai įrodymai paneigia teismo padarytas išvadas, jog žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų.

7.4. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ji tinkamai prižiūrėjo savo turtą, elgdamasi kaip rūpestingas ir apdairus savininkas), todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir įvykusio ieškovo turto užliejimo bei užliejimo metu ieškovui padarytos turtinės žalos.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. T. prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai kritiškai įvertino eksperto S. Z. padarytas išvadas, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą.

9. Atsiliepimu trečiasis asmuo DNSB „K.“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; taip pat prašo iš apeliantės priteisti DNSB „K.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas įrodė deliktinės atsakomybės sąlygas. Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas paskyrė papildomą ekspertizę ir gautą ekspertizės aktą įstatymo nustatyta tvarka ištyrė kartu su kitais bylos įrodymais ir sprendime dėl jo pasisakė. Teismo išvados pagrįstos bylos įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacijos dalyką, apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovui V. T. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini 1), buvo užlietas vandeniu. Tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovas dėl šio įvyko patyrė turtinę žalą, tačiau ginčas kilo dėl buto užliejimo priežasties. Byloje keliamas klausimas, ar yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui V. T. žalos, atsiradusios dėl buto apliejimo, atlyginimą iš atsakovės V. G. B..

13. Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini 2), nuosavybės teise priklauso atsakovei V. G. B.. Apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl atsakovės procesinės padėties, t. y. kad nagrinėjamoje byloje atsakovė V. G. B. yra tinkama atsakovė.

14. Atsakovė V. G. B., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo ieškinį tenkinti, pateikė apeliacinį skundą, jį grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo esant atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir įvykusio ieškovo buto užliejimo bei jo metu padarytos turtinės žalos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas eksperto R. M. teismo ekspertizės aktui suteikė didesnę įrodomąją galią nei eksperto S. Z. papildomos teismo ekspertizės aktui ir kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

15. Pažymėtina, kad jeigu užliejimo atveju užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad užliejimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014‑06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑341/2014). Taigi žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose ieškovui tenka įrodinėjimo našta pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovo butas nėra tiesiai po atsakovės butu, tačiau šalių butus jungia per namo aukštus einanti kapitalinė siena, į kurią remiasi perdangos. Ieškovo bute apliejimo padariniai užfiksuoti prie šios sienos. Apeliantė taip pat neginčija aplinkybės, jog žala, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra įrodyta.

17. Apeliantė pažymi, kad byloje esantis eksperto R. M. teismo ekspertizės aktas yra ydingas, apeliantės nuomone, ekspertas neatsakė į visus jam užduotus klausimus, nurodė tik abstrakčias galimybes, o pats aplinkybių tyrimas vyko neprofesionaliai, tinkamai neištirtos visos iškeltos buto Nr. (duomenys neskelbtini 1) apipylimo prielaidos. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutikimą su eksperto R. M. ekspertizės išvadomis sieja ir su šioje byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kurioje pažymėta, jog šioje ekspertizės išvadoje iš esmės aplinkybė, ar ieškovo buto apliejimo priežastis galėjo būti bendrojo naudojimo sistemos gedimas, neištirta.

18. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-716-459/2017, buvo panaikintas 2016-12-20 priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teisme prie šios civilinės bylos pridėti nauji atsakovės V. G. B. (apeliantės) pateikti įrodymai ir nustatyta, jog byloje esatys įrodymai, kuriais yra grindžiamas apliejimo šaltinis bei priežastis, vieni kitiems prieštarauja, tuo pagrindu pripažinta, kad turi būti pašalinti prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir įvertinti bei ištirti apeliacinės instancijos teisme atsakovės pateikti papildomi įrodymai, kuriuose užfiksuotas vandens tekėjimas iš bendrojo naudojimo vamzdžio.

19. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo byloje atlikta papildoma ekspertizė – ją pavesta atlikti teismo ekspertui S. Z. ir 2018-02-15 surašytas papildomos ekspertizės aktas. Nustatyta, kad eksperto R. M. 2016 m. spalio mėn. ekspertizės akte, be kitų, buvo padaryta išvada, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini 1), užliejimas galėjo įvykti tik dėl buto (duomenys neskelbtini 2), kaltės. Eksperto S. Z. 2018-02-15 ekspertizės akte padarytos išvados: pirma, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini 1), drėkstančios sienos (užliejimo) priežastis yra bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (savitakinių buitinių nuotekų), besiribojančių su šio buto drėkstančia siena, gedimas; antra, vienkartinis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini 1), užliejimas negali lemti ilgalaikio buto sienos drėkimo ir pelijimo. Taigi byloje pateiktos dviejų ekspertų išvados, tačiau ekspertų išvados nesutampa. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, išvadas dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių padarė įvertinęs visumą byloje esančių faktinių duomenų, šias išvadas išsamiai motyvavo. Taigi eksperto R. M. ekspertizės išvados įvertintos kartu su visuma kitų byloje esančių duomenų.

20. Apeliantė nurodo, kad VšĮ „Mano daugiabutis“ 2016-02-09 apžiūros akte nurodytas aplinkybes paneigia MB „Jurtura“ specialisto A. Ž. surašytas 2016-02-15 buto apžiūros aktas. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad tokį argumentą byloje buvo nurodžiusios atsakovės atstovės. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertinto šiuose apeliantės nurodytuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, taip pat, vertindamas šiuos duomenis, tyrė ir kitus įrodymus byloje.

21. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad aplinkybė, jog vienas iš ieškovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini 1) kambarių aplietas vandeniu pastebėta 2016-02-05, ieškovo žmonai atvykus į šį butą. Svarbu tai, kad duomenys VšĮ „Mano daugiabutis“ 2016-02-09 gyvenamojo namo apžiūros akte užfiksuoti nuo įvykio praėjus mažiausiai laiko. VšĮ „Mano daugiabutis“ 2016‑02-09 gyvenamojo namo apžiūros akte užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , butų Nr. (duomenys neskelbtini 3) ir Nr. (duomenys neskelbtini 1) patalpos ir nustatyta, jog kambarių lubose ir sienose matyti pratekėjimo žymės, apdaila sugadinta, taip pat nurodyta, jog užpylimas įvyko dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini 2) netvarkingo vonios maišytuvo ir virtuvėje esančios skalbimo mašinos prijungimo.

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2016-02-09 apžiūros aktas, pasirašytas ir trečiojo asmens A. B., nenuginčytas ir nėra duomenų, kad iš karto po įvykio kreiptasi daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininkę dėl kitos komisijos apipylimo atvejui nustatyti sudarymo. MB „Jurtura“ specialisto A. Ž. 2016-02-15 apžiūros aktas sudarytas nuo įvykio praėjus daugiau nei savaitei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2016-02-15 apžiūros akte A. Ž. pateiktų atsakymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys.

23. Nustatyta, kad 2016-02-15 A. Ž. apžiūros akte nurodoma, jog santechnikos sistema vonios ir virtuvės patalpose sandari, įrengta patikimai ir tvarkingai, pažeidimų nenustatyta. Šiame akte atliekant apžiūrą pažymėta, kad virš vonios įrengtas vandens čiaupas tvarkingas, vandens prasisunkimų nesimato, tačiau taip pat pažymėta, jog vandens čiaupo sujungimo vietoje su sukinėjama čiaupo dalimi matosi vandens kalkės, nežymiai prasiskverbusio metalo korozijos židiniai (rūdys), kurios susidaro pratekant vandeniui. Taigi, nors 2016-02-15 apžiūros akte pažymima, kad prasisunkęs vanduo per sujungimo vietą gali lašėti vertikaliai žemyn, t. y. tiesiai į vonią, tačiau minėti duomenys vienareikšmiškai nepaneigia pačios vandens prasisunkimo galimybės. Iš byloje kartu su ieškiniu prie 2016-02-09 akto pateiktų pradinės apžiūros nuotraukų matyti, kad atsakovės buto vonios kambaryje įrengtas vandens maišytuvas (kranas) akivaizdžiai lašėjo, taip pat užfiksuota, kad po skalbimo mašina, esančia atsakovės buto virtuvėje, padėta didelė šluostė.

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2016-02-15 apžiūros akte nurodomą atsakymą, jog esant atsakovės bute krano nesandarumams vanduo patektų tik į ketaus vonią, paneigia ne tik byloje išklausyti šalių ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimai, bet ir eksperto R. M. išvada. Byloje ekspertas R. M. ir liudytojas P. P. paaiškino, kad vonios vandens maišytuvas yra pasukamas ir, jam esant nesandariam, jį pasukus, vanduo gali nutekėti ir ant grindų. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja V. U. 2016-11-30 teismo posėdžio metu – ji nurodė, kad apžiūrint vonią pamatė šalia dubenėlius, todėl paleido vandenį iš maišytuvo ir tada pradėjo varvėti vandens lašiukai, vanduo tiško tarp kriauklės ir vonios ant žemės; taip pat nurodė, kad į atsakovės butą buvo užėjusi ir kitą dieną ir buvo padėtas kitas dubenėlis. Eksperto R. M. ekspertizės akte pažymėta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini 2) vonios ir tualeto patalpos grindų konstrukcijoje neįrengta visiškai jokia hidroizoliacija (tai nepadaryta statant namą ir yra statybininkų defektas). R. M. ekspertizės akte, įvertinus tai, kad esant nesandarioms maišytuvo jungtims, vanduo laisvai galėjo patekti ant grindų ir prasisunkti per grindų konstrukciją ir perdangos plokštę, padaryta išvada, kad žemiau esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini 1) galėjo būti aplietas dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini 2) vonioje esančio nesandaraus krano.

25. 2016-02-15 apžiūros akte pažymėta, kad grindų laminato danga nepaveikta drėgmės, tačiau R. M. atliktos ekspertizės akte nurodoma, kad dėl šiuolaikinėse laminato grindų plokštėse naudojamos drėgmei atsparios aukšto tankio medžio plaušo plokštės (HDF) laminatas dėl drėgmės poveikio neišsipučia (nepailgėja, arba pailgėja labai nežymiai), todėl teigti, kad laminato grindų plokštės nėra paveiktos drėgmės nėra pagrindo. Be to, eksperto R. M. atliktos ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovės bute skalbimo mašinos vandens pašalinimo (skalbimo nuotekų) sistema prijungta į buitinių nuotekų sistemą prieš nuotekų nutekėjimo kryptį, dėl tokio netinkamo prijungimo vanduo galėjo pradėti tekėti prieš nuotekų nutekėjimo kryptį, kilti į viršų ir išsilieti į kriauklę, o šiai prisipildžius vanduo išsilietų ant grindų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ši eksperto R. M. nustatyta aplinkybė paneigia A. Ž. išvadą dėl sandarios santechnikos sistemos atsakovės buto virtuvėje. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai įvertino ir duomenis, kad atsakovės bute tiek vandens maišytuvas vonioje, tiek ir skambimo mašina buvo pakeisti.

26. Apeliantė teigia, kad drėgmė ir pelėsis ieškovo bute negali būti dėl vienkartinio apliejimo ir dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini 2) kaltės. Šį teiginį atsakovė grindžia antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-04-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis apie tai, kad po atlipusiais tapetais matomas pelėsis, o palietus siena drėgna, bei 2016-05-09 UAB „Mano būstas“ pranešimu, jog 2016-04-27 gautas namo pirmininkės prašymas atlikti patikrinimą dėl šlampančių lubų gyventojo bute Nr. (duomenys neskelbtini 1), o patikrinus butą Nr. (duomenys neskelbtini 2) pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovui dažnai esant išvykus iš buto ir ilgesnį laiką patalpos neišvėdinus nurodytu laikotarpiu ir po vienkartinio buto užpylimo galėjo susidaryti ieškovo buto patalpos apipelijimas ir likti drėgmė. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir įvertino antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016‑04-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis apie matomus drėgmės pėdsakus (dėmes) ne tik ant ieškovo buto kambario sienos vidurio, bet ir šio kambario lubose toliau nuo aplietos sienos, bei byloje apklaustų abiejų ekspertų nurodytas aplinkybes, kad tarp ieškovo ir atsakovės butų per namo kapitalinę sieną eina perdangų sujungimai. Ekspertas R. M. nurodė, kad į perdangos plokščių ertmes pribėgęs vanduo gali užsilaikyti.

27. Nenustatyta pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingo antstolio Aleksandro Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų dėl drėgmės ant bendro naudojimo vamzdžio įvertinimo. Nustatyta, kad 2016-07-16 antstolės Santos Selezniovienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinės sienos tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini 1) ir Nr. (duomenys neskelbtini 4) ir sienos prie buto Nr. (duomenys neskelbtini 5) spalva skiriasi, matosi įvairios formos ir dydžio patamsėjimai (dėmės). Antstolio Aleksandro Selezniovo 2016-11‑29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad atsakovės buto Nr. (duomenys neskelbtini 2) sanitarinės patalpos sienoje ertmėje atvertas rudos spalvos vamzdis, ant jo matomos vandens pratekėjimo žymės ir lašantis vanduo; laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini 4) ant sienos matomas sienos patamsėjimas. Iš byloje esančių planų nustatyta, kad antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose namo laiptinėje nurodytose vietoje už sienos yra lietaus kanalizacijos vamzdis. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis, jog lietaus nuotekų stovas yra kitoje sienoje (greta namo laiptinės tarp to aukšto butų durų) ir su drėgmės apgadinta ieškovo buto siena (t. y. šalių butus jungiančia siena, kurioje įrengti vandens ir buitinių nuotekų stovai) nesiriboja. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2016-11‑29 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, taip pat nustatė, kad atsakovės buto vonios kambaryje atverta siena nesiliečia su buitinių nuotekų stovu, nes jis yra atitrauktas nuo jį juosiančių sienų ir nedideli nulašėjimai nekrenta ant sienų, taip pat atsižvelgė į tai, kad papildomą ekspertizę atlikęs ekspertas S. Z. teismo posėdžio metu neteigė, jog atsakovės sienos ties tuo stovu yra drėgnos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, vertinant nurodytus įrodymus, į paminėtas aplinkybes atsižvelgta pagrįstai.

28. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl eksperto S. Z. atliktos ekspertizės ir nemotyvavo, kokiu pagrindu atmestos šio eksperto padarytos išvados. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012-11-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.). Svarbu tai, kad teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvavo abejones dėl eksperto S. Z. atliktos ekspertizės tyrimo ir nurodė aplinkybes, galėjusias turėti įtakos tyrimo rezultatui. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio mėn. užfiksuota, jog pradėjo drėkti namo (duomenys neskelbtini), siena rūsio patalpose šalia buitinių nuotekų stovo. UAB „Hyperos grupė“ 2017-10-23 patikrinimo akte padaryta išvada, kad nuotekų vamzdį reikia keisti. Svarbu tai, kad minėta aplinkybė konstatuota praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (t. y. beveik dvejiems metams) po ieškovo buto apliejimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. Z. atliktos ekspertizės išvadas, atsižvelgė į tai, jog ši ekspertizė atlikta maždaug po dviejų metų po ieškovo buto apliejimo, be to, ši ekspertizė atlikta būtent po to, kai 2017 m. spalio mėn. jau buvo užfiksuotas sienos rūsio patalpose šalia buitinių nuotekų stovo drėkimas (t. y. tyrimo pradžia – 2017-12-13). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad ekspertui užduotas siauras klausimas, juo iš esmės tikrinta viena ieškovo buto apliejimo versija. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant prieštaravimams tarp eksperto išvadų ir tarp kitų byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia eksperto išvada nesivadovavo.

30. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Taigi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Svarbu tai, kad teismas turi įvertinti ne tik konkretaus įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visuma, ir tik iš tokios faktinių duomenų visumos daryti išvadas apie byloje įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

31. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas skundžiamame sprendime nurodytas išvadas, dėl ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, vadovavosi ne vien tik teismo eksperto R. M. ekspertizės aktu, tačiau visapusiškai ištyrė ir išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, proceso dalyvių ir liudytojų parodymus, ekspertų paaiškinimus. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios civilinio proceso teisės nuostatos. Taip pat, išanalizavus bylos medžiagą ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus, nenustatyta pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

32. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, jog ieškovo buto užpylimo židinys yra viršuje šalia aukštus jungiančios kapitalinės sienos, į kurią remiasi perdangos, esantis atsakovės butas adresu (duomenys neskelbtini 2), o ne kiti šaltiniai, bei galimą užliejimo priežastį (nesandarus vandens maišytuvas ar/ir netinkamas skalbimo mašinos vandens pašalinimo (nuotekų) sistemos prijungimas į buitinių nuotekų tinklus) (CPK 12, 176–178, 185, 218 straipsniai). Taip pat pagrįstai pripažinta, kad atsakovės neveikimas prižiūrint jos buto santechnikos įrangą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui kilusia žala. Darytina išvada, kad pagrįstai nustatyta, jog šioje byloje ieškovas įrodė deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygas.

33. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovui priteistinu žalos atlyginimo dydžiu. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, į tai, kad minėta teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka atskirai konkrečiais motyvais neginčijama, teisėjų kolegija dėl žalos atlyginimo dydžio plačiau nepasisako.

34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir teisingai įvertino teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės V. G. B. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir išlaidų advokato teisinei pagalbai, atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlygintinos. Ieškovas V. T. pateikė prašymą priteisti turėtas 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir detalizuotos, dėl to priteistinos iš apeliantės V. G. B. (CPK 98 straipsnis). Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta duomenų apie atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusio trečiojo asmens DNSB „K.“ apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. G. B. ieškovui V. T. (V. T.) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisAlbina Pupeikienė