Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-18 · Civilinė byla Nr. 2A-773-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-18Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-07-03Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
2A-773-527/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13127-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
R. I.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-773-527/2012;proceso Nr. 2-05-3-13127-2011-8;pirmosios instancijos teismo teisėjas Edmundas Inokaitis;(S)procesinių sprendimų kategorijos: 63.2; 121.15; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Jolitos Cirulienės (pranešėja) ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-17763-191/2011 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Kauno miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu (t. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovo 2.001,97 Lt skolą, 776,17 Lt palūkanas, 1.333,31 Lt delspinigius, 521,89 Lt palūkanų delspinigius, 1.580,60 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 17,50 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad Swedbank, AB ir atsakovas 2008-12-29 sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 08-140179-RK, pagal kurią Swedbank, AB atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo bankui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas sutartį vykdė netinkamai, todėl Swedbank, AB sutartį nutraukė. Ieškovė ir Swedbank, AB 2009-05-21 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią Swedbank, AB atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal 2008-12-29 kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 08-140179-RK. Ieškovė nurodo, kad atsakovui apie reikalavimo perleidimą pranešė bei pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.

Per teismo nustatytą terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį (procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 71)), ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-05 sprendimu už akių (b. l. 75-76) ieškinį atmetė, nes atsakovui įstatymo nustatytu būdu apie reikalavimo perleidimą nebuvo tinkamai pranešta. Teismas konstatavo, jog ieškovės ir Swedbank, AB 2009-05-21 pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09-20-54 atsakovui teisinių pasekmių nesukėlė, nes ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji arba reikalavimo teisę perleidęs pradinis kreditorius apie reikalavimo perleidimo faktą tinkamai informavo atsakovą (CPK 178 str.). Iš ieškovės pateiktų dokumentų teismas nustatė, jog atsakovui pranešimas dėl reikalavimo perleidimo išsiųstas adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 42-22A, o 2008-12-29 kreditinės mokėjimo kortelės sutartyje Nr. 08-140179-RK nurodytas atsakovo adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 86-73. Duomenys, patvirtinantys, jog atsakovas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar kad atsakovas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, teismui nepateikti.

Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 81-83) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo 186 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovė nurodo, kad teismui buvo pateiktas 2009-10-29 pranešimas apie reikalavimo perleidimą (b. l. 34), kuris buvo išsiųstas atsakovui 2008-12-29 prašyme išduoti kreditinę mokėjimo kortelę nurodytu adresu – Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 42-22. Minėtą 2009-10-29 pranešimą dėl reikalavimo perleidimo atsakovas gavo 2009-11-06 (b. l. 90). Teismas privalėjo ieškovei nustatyti terminą trūkumams šalinti, per kurį ji būtų pateikusi įrodymus apie pranešimo įteikimą, tačiau, teismui to nepadarius, minėtus įrodymus ieškovė pateikė su apeliaciniu skundu (b. l. 86-89, 90).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas; tai yra įstatymo leidėjo nustatyta procesinė priemonė, leidžianti užtikrinti CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užkirsti kelią bet kurios bylos šalies procesiniam pasyvumui. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių – kartu nulemia būtinybę priimti tokį sprendimą tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos bei sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. CPK 285 str. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių pirmiausiai siejama su pačių bylos proceso dalyvių išreikšta valia – šalies atitinkamo prašymo buvimu (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 142 str. 2 d. 4 p. ir šio straipsnio 4 d., 246 str. 1 d. ir 2 d.). Ieškovė, pareikšdama ieškinį, savo valią dėl sprendimo už akių procesinio instituto taikymo galimybės yra pareiškusi – ji neprieštaravo tokio sprendimo priėmimui, jeigu atsakovas nepateiktų paruošiamųjų dokumentų (atsiliepimo ir kt.) (b. l. 4).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių nusprendė priimti CPK 142 str. 4 d. pagrindu, kadangi atsakovas, kuriam ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, nustatęs 14 d. terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka 2011-11-15 viešo paskelbimo būdu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Nors šioje byloje formaliai ir buvo įstatyminės sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.), tačiau, kolegijos nuomone, ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant atitinkamam šalies prašymui, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas), ir kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Sprendimo už akių įstatyminio instituto negalima aiškinti kaip įpareigojančio teismą priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Šiuo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo ir koncentracijos principus, užkirsti kelią proceso vilkinimui ir neleisti jo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kartu aptariamoje konstitucinės justicijos byloje buvo ne kartą pabrėžta, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos principinės Konstitucinio Teismo nuostatos yra aktualios ir šioje byloje.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu už akių nusprendęs ieškinį atmesti, atliko tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, be to, ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl ginčo esmės, tokiu būdu iš ieškovės atimant teisę į tinkamą teismo procesą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismui nusprendus priimti sprendimą už akių, liko visapusiškai neįvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nesurinkti įrodymai bei tinkamai neatliktas jų tyrimas, dėl ko galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK 177 str., 183 str.).

Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 2009-05-21 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09-20-54 (b. l. 22-33) atsakovui nesukėlė teisinių pasekmių, nes atsakovas, apylinkės teismo teigimu, nebuvo informuotas apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovė, kaip įrodymą, kad įvykdė reikalavimą informuoti atsakovą (skolininką) apie reikalavimo perleidimą, kartu su ieškiniu pateikė 2009-10-29 pranešimą dėl reikalavimo perleidimo (b. l. 34), adresuotą atsakovui (skolininkui) adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 42-22A. Kadangi ieškovė, pranešimą apie reikalavimo perleidimą išsiuntusi ne 2008-12-29 kreditinės mokėjimo kortelės sutartyje Nr. 08-140179-RK nurodytu atsakovo adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 86-73 (b. l. 17-20), nepateikė 2009-10-29 pranešimo įteikimo atsakovui duomenų, teismas laikė, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimo sandorį ir tuo pagrindu pripažino, jog reikalavimo perleidimas teisinių pasekmių atsakovui nesukėlė.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog reikalavimo perleidimas skolininkui teisines pasekmes sukelia, kai skolininkas yra įstatymo numatytu būdu informuotas apie reikalavimo perleidimą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (LAT 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010).

Apeliantė teigia, kad ji 2009-10-29 pranešimą apie reikalavimo perleidimą (b. l. 34) atsakovui išsiuntė jo 2008-12-29 prašyme išduoti kreditinę mokėjimo kortelę nurodytu adresu – Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 42-22. Tačiau, kaip spręstina iš prie apeliacinio skundo pateiktų dokumentų (b. l. 86-90), korespondencija, kuri buvo siųsta atsakovui adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 42-22a (b. l. 86), įteikta 2009-11-06 ,,gavėjui ar - pagal įgaliojimą - kitam asmeniui“, konkrečiai neįvardinant jokio asmens (b. l. 90). Pastebėtina, kad adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 42-22a, kaip atsakovo (skolininko) gyvenamosios vietos adresas, nurodomas tiek ieškovės procesiniuose dokumentuose (b. l. 3-5, 7, 21), tiek paties teismo procesiniuose dokumentuose (b. l. 63, 68, 71, 73, 75-76), nors, kaip matyti iš 2008-12-29 prašymo išduoti kreditinę mokėjimo kortelę, pats atsakovas savo adresą buvo nurodęs Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 42-22.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepatikslinęs ieškovės naštos įrodyti aplinkybę, kad ieškovė įvykdė reikalavimą informuoti atsakovą apie įvykusį reikalavimo perleidimą (CPK 225 str. 1 p.), tame tarpe ir pasinaudojant trūkumų šalinimo institutu (CPK 138 str.), išvadą apie atsakovo neinformavimą apie reikalavimo perleidimą padarė neanalizavęs pranešimo apie reikalavimo perleidimo įteikimą pagrindžiančių įrodymų bei aplinkybių dėl dokumentuose nurodyto atsakovo netapataus adreso (kurių pateikti ieškovei nesudarė procesinės galimybės) ir tokiu būdu, neturėdamas galimybių tinkamai nuspręsti apie atsakovo informavimą apie reikalavimo perleidimą, nepagrįstai nusprendė priimti sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė, tokiu būdu neįvertindamas sprendimo už akių instituto esmės ir paskirties, pažeisdamas procesinės teisės normas, kas negali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme, bei faktiškai neatskleisdamas bylos esmės, kurios, kolegijos nuomone, pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, dėl ko sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.). Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, kolegijos nuomone, pirmiausia turėtų pasiūlyti ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus ir nurodyti paskutinį jai žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, pagrindžiant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjusią aplinkybę dėl ieškovės nurodyto adreso Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 42-22A neatitikimo 2008-12-29 atsakovo prašyme išduoti kreditinę mokėjimo kortelę nurodytam adresui Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 42-22; be to, ieškinyje nurodant bei konkrečiais įrodymais pagrindžiant aplinkybę apie tai, kada ir kokiu būdu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėTeisėjai: Jolita CirulienėGintautas Koriaginas