Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2016-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-134/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
1A-95-134/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35981-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Donatas Jatužis, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
V. K.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-95-134/2016

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35981-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.; (S) 2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Donato Jatužio, Algirdo Gapučio

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nuteistajam V. K.,nukentėjusiajam G. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnio 2 dalį 5 MGL (188 Eur) bauda;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 15 (penkiolika) parų areštu;

Vadovaujantis BK 63 str. 1,2 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 (penkiolika) parų arešto, bausmę atliekant gyvenamosios vietos policijos įstaigos areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-06-27 00.15 val. iki 2015-06-28 14.05 val.;

Nukentėjusiajam G. B. iš V. K. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. K. priteistos 8,21 Eur proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis:

- nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. birželio 27 d., laikotarpiu, kuriuo galiojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), Panevėžys, dujinį pistoletą EKOL Lady, Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą šaunamiesiems C kategorijos ginklams ir 9 mm kalibro dujinį „PV" šovinį - šaudmenį, skirtą šaunamiesiems C kategorijos (dujiniams pistoletams) ginklams bei neteisėtai, neturėdamas leidimo šį ginklą nešiojosi su savimi, o būtent 2015 m. birželio 27 d. apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, laiptinėje, kur tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju G. B. metu, priekaištaudamas jam dėl jo bute nakties poilsio metu triukšmavimo, elgėsi neadekvačiai konfliktiškai, garsiai keikdamasis necenzūriniais žodžiais, demonstratyviai ir siekdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį į žmogų, išsitraukęs iš kelnių kišenės dujinį pistoletą be šovinio, nukreipė jį į nukentėjusįjį G. B., taip grasinimais, tai yra nukentėjusįjį baugindamas veiksmais ir žodžiais - pavojų keliančio daikto - ginklo demonstravimu ir baugindamas žodžiais, kad „nupurkš“ nukentėjusįjį, tokiu nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po to dujinį pistoletą parsinešė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžys ir laikė iki tos pačios dienos apie 03 val., kada dujinį pistoletą ir šovinį perdavė atvykusiems Panevėžio apskrities VPK pareigūnams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-26 nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 2 d. panaikinti ir dėl baudžiamojo nusižengimo išteisinti.

Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad konflikto su G. B. metu nesikeikė, necenzūrinių žodžių nevartojo, šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja D. Š., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendžiu patikėjo nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtino liudytojas T. P.. Teismas kritiškai turėjo įvertinti G. B. parodymus, nes tarp jo ir nukentėjusiojo G. B. jau senai vyksta konfliktai dėl nukentėjusiojo keliamo triukšmo dėl kurio ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai.

Apeliantas nurodo, jog turimą ginklą išsitraukė tuomet, kai nukentėjusysis agresyviai pasakė „ko čia raunies“ bei pradėjo eiti į jo pusę. Jis perspėjo G. B. apie dujų panaudojimą, jei šis puls. Todėl tokie veiksmai turėtų būti vertinti kaip siekimas išvengti galimo nukentėjusiojo smurto prieš jį. Šias aplinkybes teisme iš dalies patvirtino G. B. nurodęs, kad konflikto metu norėdamas išsiaiškinti ėjo link jo, o jis besitraukdamas ėjo prie buto durų, ir tik tuomet ištraukė ginklą. Dėl to, apelianto manymu, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis išsitraukė ginklą, norėdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį į žmogų, bauginti nukentėjusįjį. Apeliantas nesupranta, kodėl ginklo demonstravimas ir bauginimas žodžiais „nupurkšiu“ (nors tai pasakė norėdamas apsiginti) teismas laiko nepadoriu elgesiu trikdančiu visuomenės rimtį ir tvarką. Pažymi, jog teismų praktikoje nepadorus elgesys suprantamas, kaip visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, kuris padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, jog viešoje vietoje vartodamas necenzūrinius žodžius ar nepadoriai elgdamasis trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip elgtis, eidamas paprašyti kaimyno, kad šis netriukšmautų ir netrikdytų nakties poilsio, neturėjo tyčios sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos įrodymus, tačiau juos vertindamas, dalyje dėl viešosios tvarkos trikdymo (BK 284 str. 2 d.) padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

V. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 27 d. apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, laiptinėje, kur tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju G. B. metu, priekaištaudamas jam dėl jo bute nakties poilsio metu triukšmavimo, elgėsi neadekvačiai konfliktiškai, garsiai keikdamasis necenzūriniais žodžiais, demonstratyviai ir siekdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį į žmogų, išsitraukęs iš kelnių kišenės dujinį pistoletą be šovinio, nukreipė jį į nukentėjusįjį G. B., taip grasinimais, tai yra nukentėjusįjį baugindamas veiksmais ir žodžiais - pavojų keliančio daikto - ginklo demonstravimu ir baugindamas žodžiais, kad „nupurkš“ nukentėjusįjį, tokiu nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

BK 284 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Ši veika pasireiškia kaip visuomenės rimties trikdymas, kuris gali būti padarytas dviem būdais: vartojant necenzūrinius žodžius arba nepadoriai elgiantis. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiojo iš vienos pusės ir apelianto bei jo sugyventinės D. Š. iš kitos pusės, jau kurį laiką buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Nuteistasis V. K. parodė, kad nukentėjusysis yra laiptinės kaimynas, kuris jau kelis metus dažnai triukšmauja naktimis, kur susirenka daugiau žmonių, garsiai groja muzika, triukšmaujama, rėkaujama dėl ko ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai ir dėl to jis buvo nubaustas. Liudytoja D. Š., gyvenanti kartu su nuteistuoju, patvirtino nuteistojo nurodytas aplinkybes ir parodė, kad dėl nukentėjusiojo bute keliamo triukšmo nakties metu ji yra kvietusi du kartus policijos pareigūnus, rašė pareiškimus ir jam buvo skirta bauda. Ji taip pat parodė, kad nukentėjusysis kerštaudamas dėl iškviestų policijos pareigūnų spardė jų buto duris, subadė automobilio padangas, išdaužė langą. Nuteistasis ir nurodyta liudytoja patvirtino, kad įvykio dieną – 2015-06-27 apie 12 val. nukentėjusio G. B. bute vėl garsiai grojo muzika ir jų nurodytų aplinkybių neneigia ir nukentėjusysis. Jis pripažino, kad buvo atvejų, kai dėl triukšmo jo bute buvo iškviesti policijos pareigūnai ir dėl to jis buvo nubaustas, o nurodytu laiku jis savo bute su kitais 4 asmenimis, gėrė alų, grojo muzika, buvo atidarytas langas, todėl mano, kad nuteistasis turėjo pagrindo ateiti į jo butą ir perspėti dėl garsiai leidžiamos muzikos. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantas, atėjęs į nukentėjusiojo butą, priekaištaudamas jam dėl jo bute nakties metu garsiai leidžiamos muzikos, elgėsi neadekvačiai, konfliktiškai, nes jis jokių konkrečių neleistinų veiksmų neatliko, o dėl garsiai leidžiamos muzikos turėjo pagrindo vėlyvu paros metu ateiti į jo butą ir suprantama, reikšti priekaištus ir tuo apeliantas nei įstatymo, nei visuotinai priimtų bendravimo normų nepažeidė. Nukentėjusysis parodė, kad kilus konfliktui ir kaimynui jį užgauliojant, vadinant negražiais žodžiais, jis priėjo prie kaimyno, kuris tuo metu jau buvo sugrįžęs prie savo buto durų, norėdamas „viską išsiaiškinti“ ir tada kaimynas, eidamas į savo butą, apsisuko ir išsitraukė iš užpakalinės kišenės ginklą ir pridėjęs prie jo veido pasakė “nupurkšiu, nušausiu“. Jis išsigandęs įbėgo į savo butą, o iš jo buto atėjęs draugas, nuramino nuteistąjį. Liudytojas T. P. parodė, kad išgirdęs pro praviras duris nukentėjusiojo ir jo kaimyno barnį, nežino ar kas iš jų keikėsi, matė, kad nuteistasis turėjo ginklą nukreiptą į žemę, tačiau jis rimtai įvykio nevertina, nes tai jo poilsio ir ramybės nesutrikdė ir jokio poveikio nepadarė. Tai patvirtina, jog konfliktas tarp kaimynų kilo iš asmeninių paskatų, nuteistajam emocingai išreiškus nepasitenkinimą nukentėjusiojo garsiai nakties metu leidžiama muzika, trukdant jo poilsiui ir konfliktas neperžengė privataus konflikto ribų, o dėl V. K. vartojamų užgaulių žodžių prieš nukentėjusįjį visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, nes ne bet koks užgaulus pasisakymas viešojoje vietoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta, nes buvo demonstruojamas ginklas, į konfliktą turėjo įsiterpti pašalinis asmuo, dėl to buvo iškviestos specialiosios tarnybos, tačiau bylos įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusysis išsitraukė ginklą, siekdamas jį demonstruoti siekiant pažeisti viešąją tvarką. Nuteistasis A. K. pripažįsta, kad apsigynimui, eidamas į nukentėjusiojo butą, buvo paėmęs dujinį pistoletą, tačiau jį išsitraukė, kai grįžtant į savo butą, jam jau būnant ant buto slenksčio, nukentėjusysis ėjo link jo sakydamas “Ko rauniesi?“ ir jis siekdamas atgrasinti nukentėjusįjį, išsitraukė ginklą, sakydamas „jei pulsi, gausi dujų“. Tai, kad nukentėjusysis ėjo link nuteistojo, kai jis buvo jau prie savo buto durų, neneigia ir nukentėjusysis, nurodydamas, kad jis ėjo išsiaiškinti, todėl apeliantas, išsitraukdamas ginklą nesiekė demonstruoti ginklą, siekiant pažeisti viešąją tvarką, o tai padarė tęsiantis konfliktinei situacijai siekė išvengti tolimesnio konflikto, ką patvirtina ir tolimesnė įvykių eiga – nuteistasis ginklo nepanaudojo, nes nukentėjusysis grįžo į savo butą, o atėjus liudytojui T. P., nuteistasis V. K. jokio pavojaus nekėlė ir tuo konfliktas baigėsi. A. K. neteisėtai nešiojosi ginklą, kuris po įvykio buvo policijos pareigūnų išimtas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir šio nuosprendžio dalies apeliantas neskundžia. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nuteistasis išsitraukdamas ginklą neturėjo tyčios pažeisti viešąją ir ją trikdyti ir nuteistojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 2 d. subjektyvinės pusės požymių, todėl jis pagal BK 284 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.), o nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 straipsnio 1, 3 ,4 punktais,

nusprendžia:

Pakeisti 2016-01-26 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, o nukentėjusiajam G. B. iš V. K. priteista 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują nuosprendį: V. K. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti subendrinimą bausmių, skirtų pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Bronė VidzėnienėAlgirdas GaputisDonatas Jatužis