Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-62-538/2013

Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-00892-2010-3)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims B. L. ir G. B. dėl pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės D. B. priešieškinį ieškovui J. L., tretiesiems asmenims B. L. ir G. B. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė reikalavimus nustatyti gyvenamojo namo ir kitų pastatų naudojimosi tvarką tarp bendraturčių tokia tvarka: ieškovui paskirti naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansarda, plane pažymėta indeksu 1-9, kurios plotas 15,58 m², ir patalpa, plane pažymėta indeksu 1-8, kurios plotas 9,93 m², bei pirmame aukšte gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5, kurios plotas 7,22 m², ir patalpa, plane pažymėta indeksu 1-7, kurios plotas 4,78 m², iš viso ieškovui naudotis atitenkanti nuosavybės dalis sudaro 37,51 m². Ieškovas įsipareigoja savo lėšomis gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėta indeksu 1-7, duris užmūryti ir įstatyti naujas duris su išėjimu į lauką (kaip nurodyta projekte). Ūkinio pastato ir kluono naudojimosi tvarką nustatyti tokia tvarka: ieškovui paskirti naudotis patalpomis: plane pažymėtas indeksu 1-2, plotas 23,10 m², 1-3, plotas 35,95 m², 1-5, plotas 3,30 m², iš viso 62,35 m². Atsakovei paskirti naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte šiomis patalpomis: plane pažymėtas indeksu 1-1, plotas 4,77 m², 1-2, plotas 14,81 m², 1-3, plotas 12,29 m², 1-4, plotas 18,80 m², 1-6, plotas 13,69 m², iš viso 64,36 m²; atsakovei paskirti naudotis ūkinio pastato ir kluono šiomis patalpomis: plane pažymėta indeksu 1-1, plotas 23,10 m², 1-4, plotas 39,25 m², iš viso 62,35 m²; kiemo statinius, t. y. šulinį, tvorą, kiemą palikti bendram naudojimui ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas lAlp, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2Ilp, kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3Ilm, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pagal VĮ Registrų centro pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise atsakovei priklauso 13/20 dalių gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kluono ir 13/20 dalių kiemo statinių, o atsakovui nuosavybės teise priklauso 7/20 dalys gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kluono ir 7/20 dalys kiemo statinių. Gyvenamuoju namu naudojasi taip: jis gyvena antrame aukšte ir naudojasi veranda pirmame aukšte (pažymėta indeksu 1-5), o atsakovė gyvena ir naudojasi visu likusiu plotu namo pirmame aukšte, tai yra šiuo metu atsakovė naudojasi gyvenamojo namo ir ūkinio pastato didesne dalimi negu jai priklauso bendrąja daline nuosavybės teise. Kadangi jam priklauso 7/20 dalys gyvenamojo namo, o tai sudaro 34,958 m², o atsakovei priklauso 64,922 m², tačiau jis realiai naudojasi tik 32,73 m², nors jam priklauso 34,958 m², tai yra skirtumas sudaro 2,228 m². Dėl tos priežasties mano, kad turi teisę naudotis pirmame namo aukšte esančiu kambariu, pažymėtu indeksu 1-7, kurio plotas yra 2,79m². Nurodo, kad po ieškovo atliktos kambario, pažymėto indeksu 1-7, rekonstrukcijos buvo išimti ieškovui priklausantys laiptai (toks buvo šalių susitarimas, nes įėjimas į antrą aukštą eina per verandą 1-5, tad laiptai per kambarį 1-7 tapo nereikalingi), vedę į namo antrą aukštą, todėl minėta patalpa padidėjo ieškovui priklausiusių išimtų laiptų sąskaita ir dabar kambario 1-7 plotas sudaro 4,78 m². Nurodo, kad po tėvo mirties lygiomis dalimis jam ir atsakovei atiteko kambarys, plane pažymėtas 1-3 indeksu, kuris yra įskaičiuotas į ieškovui nuosavybės teise priklausančią 7/20 namo dalį, tačiau buvo nuspręsta, kad jis naudosis veranda 1 -5 ir didesniu žemės plotu aplink namą, kuris dar nebuvo privatizuotas, tačiau atsakovė nesąžiningai privatizavo didesnę žemės dalį, nesuteikdama teisės ieškovui privatizuoti žemės proporcingai jo turimam namo plotui, dėl to buvo pažeistas šalių nerašytas žodinis susitarimas dėl to, kaip turi būti naudojamas namas. Nurodo, kad jis ne kartą siūlė atsakovei gera valia tarpusavyje nusistatyti gyvenamojo namo ir kitų pastatų naudojimosi tvarką, tačiau atsakovė nesutiko, todėl kaip kompensaciją už trūkstamą plotą name įgijo teisinį pagrindą naudotis kambariu pirmame aukšte, pažymėtu indeksu 1-7, dėl anksčiau išdėstytų argumentų. Mano, kad tai atitiktų šalių teisių ir interesų pusiausvyra, nes jam, kaip ir atsakovei, priklauso pusė kambario, pažymėto indeksu 1-3, nors jis juo naudotis negali, o veranda 1-5 nekompensuoja pusės 1-3 kambario, nes veranda ir gyvenamasis kambarys nėra lygiaverčiai pagal plotą.

Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimus: nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal G. M. paslaugų įmonės 2010-05-24 parengtą planą: 1) jai asmeninės nuosavybės teise skirti naudotis žemės sklypo dalimis: Al, turinčia 717 m² ploto, A2, turinti 25 m² ploto, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise skirti naudotis žemės sklypo dalimis: Bl, turinčiu 138 m² ploto, B2, turinčiu 141 m² ploto, ir bendram naudojimui po 1/2 dalį skirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E, turinčia 124 m² ploto, kiekvienam iš bendraturčių tenkančios šios žemės sklypo dalies plotas sudaro po 62 m², ji su ieškovu bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, turinčia 401 m² bendro ploto, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 201 m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „C“, dalis, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 200 m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „C“, dalis, bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“, turinčia 116 m² bendro ploto, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 75 m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 116m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis. Nustačius jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, jai nuosavybės teise tenkanti žemės sklypo dalis, kuri sudaro 1080 m² ploto, o ieškovui – 582 m². Taip pat prašo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu: ieškovui asmeninės nuosavybės teise skirti naudotis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: antro aukšto patalpa 1-9, turinčia 15,58 m² ploto, patalpa 1-8, turinčia 9,93m² ploto, ir pirmo aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5, turinčia 7,22 m² ploto, iš viso 32,73 m², o jai asmeninės nuosavybės teise skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: pirmo aukšto patalpomis 1-1, turinčia 4,77m² ploto, 1-2, turinčia 14,81 m² ploto, 1-3, turinčia 12,29 m² ploto, 1-4, turinčia 18,80 m² ploto, 1-6, turinčia 13,69 m² ploto, 1-7, turinčia 2,79 m ploto, iš viso 67,15 m², tai sudaro 67/100 dalis gyvenamojo namo, o ieškovui 32,73 m² gyvenamojo namo dalis, tai sudaro 33/100 gyvenamojo namo, todėl iš jos ieškovui priteistina 1418 Lt piniginė kompensacija. Prašo nustatyti naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką: jai ir ieškovui bendrai, po ½ dalį, naudotis ūkiniu pastatu-kluonu, jai asmeniškai naudotis ūkinio pastato dalimis, M. Ž. individualios įmonės plane pažymėtomis indeksais 1-4, turinčia 39,28 m² ploto, ir 1-5, turinčia 3,30 m² ploto, o ieškovui šiame plane pažymėtomis patalpomis indeksu 1-3, turinčia 35,95 m² ploto. Iš viso jai tenkanti ūkinio pastato dalis sudaro 42,58 m² arba 54/100 ūkinio pastato dalys, o ieškovui tenkanti ūkinio pastato sudaro 46/100 dalys, už jai tenkančią didesnę ūkinio pastato dalį ji sumoka 640 Lt piniginę kompensaciją ieškovui. Kiemo statinius, t. y. šulinį, tvorą, palikti naudoti bendrai. Nurodė, kad ji šiuo metu naudojasi 2,228 m² didesne gyvenamojo namo dalimi, nei jai yra įregistruota Nekilnojamojo turto registro įstaigoje arba 2/100 dalimis daugiau nei priklauso, tačiau mano, kad toks nukrypimas šiuo atveju yra pateisinamas. Nurodo, kad iš ieškovo pateikto projekto matyti, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka iš esmės yra susijusi su rekonstrukcijos darbais, kurie reikalauja didelių piniginių lėšų įdėjimų, be to, gyvenamojo namo pirmame aukšte ieškovas ketina įrengti patalpą, kurios plotas sudaro tik 2,25 m². Dėl patalpos mažo dydžio, ši patalpa yra netinkama jokiam racionaliam naudojimui, be to, ieškovas ketina šią patalpą įrengti vietoje jau įrengtos patalpos, kurioje yra atliktas remontas. Tas pats pasakytina ir apie naudojimąsi ūkiniais pastatais, kai pagal ieškovo projektą yra ketinama įrengti patalpą, kurios plotas 3,30 m², t. y. faktiškai tokia patalpa naudotis nebus įmanoma, o šios patalpos įrengimas sumažins pačių pastatų –tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinio pastato vertingąsias savybes, be to, tokia ieškovo nustatyta naudojimosi tvarka nepasieks tarp šios bylos šalių teisinės taikos – dėl neracionalios ieškovo pasiūlytos tvarkos kils ginčų tarp bendraturčių, todėl atsakovė sutinka ieškovui kompensuoti pinigais jai tenkančią didesnę gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalį.

Atsakovei D. B. asmeninės nuosavybės teise skyrė naudotis žemės sklypo dalimis: A1, turinčia 717 m² ploto, A2, turinčia 25 m² ploto.

Ieškovui J. L. asmeninės nuosavybės teise skyrė naudotis žemės sklypo dalimis: B1, turinčia 138 m² ploto, B2, turinčia 141 m² ploto.

Bendram D. B. ir J. L. naudojimui po ½ dalį skyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E, turinčia 124 m² ploto, kiekvienam iš bendraturčių tenkančios šios žemės sklypo dalies plotas sudaro po 62 m².

Nustatė, kad atsakovė D. B. ir ieškovas J. L. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, turinčia 401 m² bendro ploto, atsakovei D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 201 m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „C“, dalis, ieškovui J. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 200 m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „C“, dalis.

Nustatė, kad atsakovė D. B. ir ieškovas J. L. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“, turinčia 116 m² bendro ploto, D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 75 m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis, J. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 116 m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis.

Ieškovui J. L. asmeninės nuosavybės teise skyrė naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: antro aukšto patalpa 1-9, turinčia 15,58 m² ploto, patalpa 1-8, turinčia 9,93 m² ploto, pirmo aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5, turinčia 7,22 m² ploto, iš viso 32,73 m².

Atsakovei D. B. asmeninės nuosavybės teise skyrė naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: pirmo aukšto patalpa 1-1, turinčia 4,77 m² ploto, 1-2, turinčia 14,81 m² ploto, 1-3, turinčia 12,29 m² ploto, 1-4, turinčia 18,80 m² ploto, 1-6, turinčia 13,69 m² ploto, 1-7, turinčia 2,79 m² ploto, iš viso 67,15 m².

Nustatė, kad atsakovė D. B. ir ieškovas J. L. bendrai naudojasi ūkiniu pastatu -kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį.

Nustatė, kad atsakovė D. B. asmeniškai naudojasi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis, M. Ž. individualios įmonės plane pažymėtomis indeksais 1-4, turinčia 39,28 m², ir patalpa 1-5, turinčia 3,30 m² ploto.

Nustatė, kad ieškovas J. L. naudojasi ūkinio pastato dalimi, M. Ž. individualios įmonės plane pažymėta patalpa indeksu 1-3, turinčia 35,95 m² ploto.

Nustatė, kad kiemo statinius, t. y. šulinį, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė D. B. ir ieškovas J. L. naudoja bendrai.

Priteisė ieškovui J. L. iš atsakovės D. B. 2058,00 Lt piniginę kompensaciją.

Priteisė iš ieškovo J. L. 2375,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. B. naudai.

Priteisė iš ieškovo J. L. 75,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo bendras plotas yra 99,88 m². Pateikta gyvenamojo namo inventorinė byla taip pat patvirtina, kad bendras namo plotas yra 99,88m². Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 7/20 dalys gyvenamojo namo, jam skirtų patalpų plotas turėtų būti 34,958 m², o atsakovei, kuriai nuosavybės teise priklauso 13/20 dalių gyvenamojo namo, patalpų plotas turėtų būti 64,922 m². Ieškovas nurodo, kad pirmojo aukšto patalpa 1-7 yra 4,78m², tokius motyvus grindė, kad ši patalpa padidėjo, nes buvo išimti į antrą aukštą vedantys laiptai, tačiau pagal inventorinę bylą bei VĮ Registrų centro turimus duomenis 1-7 patalpos plotas yra 2,79 m², todėl sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimą tarp šalių vadovaujamasi inventorinėje byloje esančiais duomenimis apie patalpas, kurios yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Šalių paaiškinimais nustatė, kad ieškovas šiuo metu naudojasi šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, tai yra visu namo antru aukštu (mansarda), tai yra patalpa, pažymėta indeksu 1-9, kurios bendras plotas 15,58 m², ir patalpa, plane pažymėta indeksu 1-8, kurios plotas 9,93 m², bei pirmojo namo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 1-5, kurios plotas 7,22m², tai yra 32,73 m², o atsakovė naudojasi namo pirmojo aukšto patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1, kurios plotas 4,77 m², 1-2, kurios plotas 14,81 m², 1-3, kurios plotas 12,29 m², 1-4, kurios plotas 18,80 m², 1-6, kurios plotas 13,69 m², 1-7, kurios plotas 2,79 m², iš viso 67,15 m². Tai yra tiek byloje rašytiniais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais nustatyta, kad pagal šiuo metu tarp šalių nusistovėjusią tvarką ieškovui trūksta 2,228 m² patalpų ploto, o atsakovė naudojasi didesniu nei jai priklauso, tai yra 2,228 m², gyvenamojo namo patalpų. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu esantis namo plotas neatitinka VĮ Registrų centre įregistruoto gyvenamojo namo užfiksuoto ploto, nes ieškovas yra atlikęs namo mansardos rekonstrukciją, kuri nėra įteisinta, tačiau pats ieškovas pripažino, kad šiuo metu antrojo aukšto, tai yra mansardos, plotas yra padidėjęs nuo 34,96 m² iki 96,60 m². Pagal nekilnojamojo turto dokumentus atsakovei priklauso 13/20 dalių gyvenamojo namo, o ieškovui tik 7/20 dalys gyvenamojo namo, todėl proporcingai šioms dalims ir buvo leista privatizuoti ieškovui ir atsakovei žemės sklypus, tai yra ieškovui atiteko 582/1662 dalys žemės sklypo, o atsakovei 1080/1662 žemės sklypo. Ieškovas nesutiko su atsakovės pateiktu G. M. paslaugų įmonės atliktais kadastriniais matavimais motyvuodamas tuo, kad G. M. žemę pamatavo pagal preliminarius duomenis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti du žemės sklypo naudojimosi projektai, tačiau jie nėra ginčo šalių pasirašyti, be to, abiejų sklypų išorinės sklypų ribos sutampa, o ginčas yra tarp šalių kilęs tik dėl vidinių žemės sklypo dalių pasidalijimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės reikalavime pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka šalių interesus. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu bei žemės sklypu tvarką atsižvelgiant į faktinius santykius, t. y. į nusistovėjusią naudojimosi tvarką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais priešieškinį tenkino visiškai, nes yra optimaliausias, racionaliausias, o ieškinį atmetė. Taip pat nurodė, kad nustačius gyvenamojo namo ir ūkinio pastato naudojimosi tvarką atsakovės pasiūlytu būdu, ieškovui tenka mažesnė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato nuosavybės dalis, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė kompensaciją pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi skundžiama tik dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo, teisėjų kolegija nagrinės apeliacinį skundą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis bei valstybinių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise pagal 2008-03-31 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NGP-1287 priklauso 582/1662 dalių žemės sklypo, o atsakovei pagal 2008-02-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr.NB2-966 priklauso 1080/1662 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7–10, 40–46, 60–62, t. 2, b. l. 31–35). Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad ieškovui pagal 1991-09-12 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7007 ir pagal 1999-08-30 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NGP-7358 yra įregistruota nuosavybė į 7/20 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato–kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7/20 dalys kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovės vardu pagal 1988-11-23 paveldėjimo teisės liudijimą Nr.6980 ir pagal 1999-08-30 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NGP-7358 yra įregistruota nuosavybė į 13/20 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 13/20 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), tai yra šalys yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bendraturtės (t. 1, b. l. 7–9). Iš byloje esančio J. L. 1985-07-30 testamento nustatyta, kad po savo mirties jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, tai yra gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), jis paliko tokia tvarka: 6/10 dalis namo, tai yra pirmą aukštą, paliko atsakovei, 3/10 dalis namo, tai yra antrąjį aukštą, paliko ieškovui, o 1/10 dalį namo, tai yra kambarį pirmame aukšte, paliko sūnui A. L., o ūkinius pastatus visiems trims po lygiai, tai yra po 1/3 dalį kiekvienam (b. l. 142, I t.). Mirus ieškovo ir atsakovės tėvui, ieškovui ir atsakovui po lygiai atiteko tėvui priklausęs kambarys, esantis namo pirmame aukšte ir pažymėtas indeksu 1-3, kurio plotas 12,29 m², bei ieškovo ir atsakovo tėvui priklausančios dalys ūkinių pastatų. Šalys nurodė, kad tarpusavio susitarimu susitarė, kad vietoje kambario, plane pažymėtos indeksu 1-3, dalies priklausančio tiek ieškovui, tiek atsakovei po ½ dalį, tai yra po 6,14 m², atsakovė leidžia ieškovui naudotis pirmo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 1-5, kurios bendras plotas 7,22 m². Ieškovas taip pat nurodė, kad su atsakove taip pat susitarė, kad ji leis ieškovui naudotis didesniu žemės sklypu, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Ieškovui ir atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tiek pastatais, tiek ir žemės sklypu nenustatyta. 2007-05-11 G. M. paslaugų įmonė sudarė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, adresu (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas 0,1662 ha, jame nurodė, kad ieškovas J. L. naudojasi žemės sklypais, pažymėtais plane B1, B2 /C,D,E, bendras plotas 582 m², o atsakovė D. B. naudojasi žemės sklypais, pažymėtais plane A1, A2/C, D, E, bendras plotas 1080m², paženklinimo aktas pasirašytas tik atsakovės (t. 1, b. l. 49–59). Iš M. Ž. sudaryto vieno buto gyvenamojo namo rekonstrukcijos ieškovo pateikto plano matyti, kad ieškovas atliko gyvenamojo namo-mansardos, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, mansardos plotas po rekonstrukcijos padidėjo iki 96,60 m² (t. 1, b. l. 99–107). UAB Gargždų matavimų biuras 2011-03-01 atliko žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, adresu (duomenys neskelbtini), iš pateikto žemės sklypo matyti, kad ieškovas naudojasi žemės sklypais, plane žymima D1, D2, ir bendro naudojimo A,C, o atsakovė naudojasi žemės sklypais, plane žymima E1, E2 ir bendro naudojimo A,C, paženklinimo aktas pasirašytas tik ieškovo J. L. (t. 1, b. l. 130–131).

Civilinėje byloje yra pareikštas ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei nesutinka, kad netenkintas ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką kluonu.

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą dėl savo nuosavybės teisės gynimo.

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (LR CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnį patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi ir ginčijama namo palėpė (pastogė) bendraturčiams (ginčo šalims) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys). Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

LR CK 4.81 str. 1 d. numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant ginčą teisme buvo nustatytos aplinkybės, jog gyvenamojo namo plotas po rekonstrukcijos pasikeitė (tiek ieškovas, tiek atsakovė savo lėšomis padidino bendrą daiktą), todėl, vadovaujantis LR CK 4.77 straipsniu, būtina nustatyti, kaip pasikeitė bendraturčių teisės padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, ir tik po to nustatinėti naudojimosi daiktu tvarką. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais bei nurodo, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo bendras plotas yra 99,88 m² (t. 1, b. l. 7–9). Pateikta gyvenamojo namo inventorinė byla taip pat patvirtina, kad bendras namo plotas yra 99,88 m² (t. 1, b. l. 16–17). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 7/20 dalys gyvenamojo namo, jam skirtų patalpų plotas turėtų būti 34,958 m², o atsakovei, kuriai nuosavybės teise priklauso 13/20 dalių gyvenamojo namo, patalpų plotas turėtų būti 64,922 m². Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, jeigu jos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimą tarp šalių vadovaujamasi inventorinėje byloje esančiais duomenimis apie patalpas, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre bei negalima nustatyti naudojimosi tvarkos nesant suformuoto objekto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl nesuformuotų patalpų naudojimosi tvarkos (CPK 178 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodymu, kad neteisingai nustatyta naudojimosi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „D“, tvarka bei nurodyta, kad 116 kv. m atitenka ieškovui, o 75 kv. m atsakovei, tai neatitinka dalytino žemės sklypo ploto, kuris iš viso yra 116 kv. m. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra padarytas rašymo apsirikimas bei ši sprendimo dalis keistina, nurodant, kad atsakovė D. B. ir ieškovas J. L. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“, turinčia 116 m² bendro ploto, D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 75m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis, J. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 41 m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodymu, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką daiktu (kluonu), jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė ūkinio pastato ir kluono naudojimosi tvarką nustatyti tokia tvarka: ieškovui paskirti naudotis patalpomis: plane pažymėtu indeksu 1-2, plotas 23,10 m², 1-3, plotas 35,95 m², 1-5, plotas 3,30 m², iš viso 62,35 m²; atsakovei paskirti naudotis ūkinio pastato ir kluono šiomis patalpomis: plane pažymėta indeksu 1-1, plotas 23,10 m², 1-4, plotas 39,25 m², iš viso 62,35 m². Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką: jai ir ieškovui bendrai po ½ dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad atsakovė D. B. ir ieškovas J. L. bendrai naudojasi ūkiniu pastatu – kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo bei privalėjo išnagrinėti ieškovo reikalavimą ir nustatyti realiąsias pastato dalis, kuriomis bendraturčiai naudosis. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu bei dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, todėl ši sprendimo dalis keistina ir nustatytina naudojimosi tvarka ūkiniu pastatu – kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): ieškovui paskirtina naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2, plotas 23,10 m², atsakovei paskirtina naudotis ūkinio pastato – kluono patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, plotas 23,10 m² (CPK 326 str. 1 d. 3 p., CPK 178 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto nurodymu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas bei nepagrįstai nurodė, kad ieškinys atmestas. Pripažintina, kad ieškinys tenkintas iš dalies, o tai, kad atsakovė priešieškiniu pripažino dalį ieškinio, nereiškia, kad ieškinys buvo atmestinas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, o 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 5), 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 8 288 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 18, 76, 153, t. 2, b. l. 6), iš viso – 8263 Lt. Tačiau konstatuotina, kad suma už advokato padėjėjo ir advokato paslaugas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 8.2, 8,18 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio už advokato padėjėjo, advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį, todėl maksimali suma už ieškovo advokato padėjėjo ir advokato paslaugas sudarytų 5448 Lt išlaidų už advokato paslaugas (už ieškinį – 1920 Lt (Rekomendacijų 5, 8.2 punktai), už atsiliepimą į priešieškinį – 1920 Lt (Rekomendacijų 5, 8.2 punktai), už advokato padėjėjo dalyvavimą 2010-08-31, 2010-10-27, 2011-02-07 teismo posėdžiuose – 288 Lt (Rekomendacijų 5, 8.2 punktai, t. 1, b. l. 69–71, 79–82, 120–125), už advokato dalyvavimą 2011-04-27, 2011-08-10, 2012-01-18, 2012-03-08, 2012-05-03, 2012-06-11, 2012-06-25 teismo posėdžiuose – 1320 Lt (Rekomendacijos 8.2 punktas, t. 1, b. l. 144–149, 154–155, 179–181, t. 2., 8–10, 19–26, 28–29, 42–46)). Atsakovė sumokėjo 133 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (t. 1, b. l. 68), 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 151–152), 242 Lt už žemės sklypo padalijimo ir planų parengimo darbus (t. 2, b. l. 40), iš viso 1775 Lt. Konstatuotina, kad suma už advokato padėjėjo ir advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8,18 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta didesnė dalis priešieškinio – 2/3 ir 1/3 ieškinio iš atsakovės ieškovui priteistina 1907,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteistina 1183,33 Lt. Kadangi bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai reikalavimai, todėl įskaitomos priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 724,33 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p.).

Taip pat sumažintina priteista iš ieškovo 75,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą valstybei iki 50,53 Lt ir priteistina iš atsakovės 25,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 178 str., 185 str., CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai ir nurodyti, kad ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad J. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 116m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis ir nustatyti, kad J. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 41 m² ploto dydžio žemės sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad atsakovė D. B. ir ieškovas J. L. bendrai naudojasi ūkiniu pastatu – kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį ir nustatyti, kad ūkiniu pastatu – kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. L. paskirti naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2, plotas 23,10 m², atsakovei D. B. paskirti naudotis ūkinio pastato – kluono patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, plotas 23,10 m².

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo J. L. 2375 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. B. naudai.

Priteisti ieškovui J. L. iš atsakovės D. B. 724,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sumažinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimu priteistą iš ieškovo J. L. 75,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iki 50,53 Lt.

Priteisti iš atsakovės D. B. 25,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.