Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, susipažinusi su pareiškėjos S. T. privataus kaltinimo skundu dėl J. J. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė

Kretingos rajono apylinkės teisme 2015-09-11 gautas pareiškėjos S. T. skundas dėl J. J. veiksmų, prašant pripažinti J. J. kalta dėl LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos bei priteisti 85,55 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui S. T. naudai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 1 d. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir yra grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d.). Teisėjas, pagal nukentėjusiojo pateiktą medžiagą, sprendžia ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pagal skunde dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, vienareikšmiai nurodyta, jog skunde ar pareiškime ne tik privalomai turi būti išdėstytos (be kitų duomenų) esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės, bet privalomai turi būti pateikti ir duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, bei nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Kaltinimas baudžiamojoje byloje turi būti itin aiškus ir itin konkretus, kadangi to pasekoje asmeniui (asmenims) gali kilti baudžiamosios atsakomybės prasme reikšmingos pasekmės. Tuo tarpu, analizuojant S. T. pareiškimą, jo turinį, matyti, jog, pateikdama pakankamai platų veikos aprašymą, tačiau skunde nesuformuluotas konkretus kaltinimas nusikalstama veika įtariamam asmeniui. Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo skunde nekonkrečiai nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta: „ aš – S. T. nuėjau į savo sodą, kuris randasi ties namu, esančiu Klaipėdos g. 133B, Kretingos m., antroje kelio pusėje“, bei nenurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, o pareiškime nurodytas laikas, kuomet pareiškėja nuėjo į sodą. Nusikalstamos veikos padarymo vieta tiek ir laikas yra svarbios kaip kaltinimo nustatytinos faktinės aplinkybės, nes tai yra esminiai nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Privataus kaltinimo skunde turi būti esminės aplinkybės išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Taip pat pareiškėja pariškime dėstydama plačiai įvykio aplinkybes, konkrečiai nenurodo kokios kilo pasekmės dėl galimai neteisėtų J. J. veiksmų ir kuo ji yra kaltinama ar tai fizinio skausmo sukėlimu ar tai sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiosios skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Tokiu būdu, nesant konkretizuotam kaltinimui, būtų suvaržyta J. J. teisė žinoti, kuo yra kaltinama ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Savo iniciatyva teismas negali rinkti duomenų, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą.

Nukentėjusysis, paduodamas skundą, jei dėl jo atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų atsirado neturtinė ar turtinė žala, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109-112 str. reikalavimais ir pagrįsti atsiradusios žalos dydį bei pagrindus. Pateiktame skunde nurodytos patirtos išlaidos dėl prarasto turto įvykio metu ar po įvykio – 50 Eur (akiniai), turėtų išlaidų už kurą -30 Eur.. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstų civilinio ieškinio dydį, taip pat turi būti pagrįstas civilio ieškinio dydis dėl neturtinės žalos, t.y. teismui turi būti pateikti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos S. T. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Pašalinus trūkumus pareiškėjui neatimta teisė pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutarė

pareiškėjos S. T. skundo, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. J. ir pripažinti ją kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.