Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-401/09

2.4.9.

2008 m. balandžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Simonai Penkauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, Vilmai Marčiukaitytei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, nuteistiesiems E. M., L. M., E. M., gynėjams advokatams: Evaldui Liutkevičiui, Linui Bajorūnui, Juliui Dumbliauskui, nukentėjusiesiems: R. B., V. A., jų atstovui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. M., E. M., nuteistojo E. M. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant iki 2007-10-04 išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ir nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. M. nuteistas pagal LR BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

L. M. pagal LR BK 180 str. 1 d. išteisintas.

E. M. nuteistas pagal LR BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio paribojimą (LR BK 87 str.), uždraudžiant E. M. be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios, keisti gyvenamąją vietą.

Iš L. M. ir E. M. solidariai priteista V. A. 3594, 36 Lt materialinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. M. ir L. P. solidariai priteista R. B. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš L. M. ir E. M. solidariai priteista 906.80 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Iš L. M. ir E. M. solidariai priteista V. A. 1000 Lt; iš L. P. ir E. M. solidariai priteista R. B. 500 Lt už advokato paslaugas.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas E. M. - nuo 2005- 03-15 iki 2005-03-17; L. M. nuo 2005-03-15 iki 2005-03-17.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. P., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. ir nepilnametis L. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su dar vienu nenustatytu asmeniu, 2005-03-15, apie 17:30 val., Raudondvario pl. 230-ojo namo laiptinėje užpuolė R. B., E. M. ir L. P. suduodant ne mažiau kaip po du smūgius nukentėjusiajam R. B. į veidą ir kitas kūno vietas, dėl ko R. B. buvo padaryta kraujosruva viršutinės lūpos minkštuosiuose audiniuose su paviršine žaizda, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, tuo sukėlė R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

L. M. ir nepilnametis E. M. nuteisti už tai, kad 2005-03-15, apie 17:30 val., Raudondvario pl. 230-ojo namo laiptinėje, L. M. suduodant ne mažiau trijų smūgių į krūtinės sritį bei petį nukentėjusiajam V. A., o E. M. suduodant nenustatytą kiekį smūgių į nenustatytas kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir patyrė galvos sumušimą su galvos smegenų sukrėtimu, įspaustiniu kairio smilkinkaulio lūžimu, tuo sukėlė V. A. sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu dėl neatsargumo sunkiai jį sužalojo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorą, nukentėjusiųjų atstovą, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė (4 t., 155 b.l.). 2008-02-22 ekspertizės aktu Nr. EKG14/08(02) (5 t., 36-37 b.l.) patvirtinta aukščiau nurodyta 2005-03-23 specialisto išvada Nr. G 2218/05(02) ir nustatyta, kad V. A. buvo pristatytas į Kauno medicinos universitetines klinikas 2005-03-15. Skundėsi galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu. Tiriant objektyviai buvo nustatytas horizontalus nistagmas, Rombergo pozoje griuvo atgal, kairio smilkinio srityje poaponeurotinė kraujosruva, kompiuterinėje tomogramoje matyti kairiojo smilkinkaulio žvyno srityje apie 2 cm skersmens kaulinė skeveldra per 0,3-0,5 cm įspausta į kaukolės ertmę, kiek platesnės smegenų vagos kairiajame pusrutulyje, aiškesnių židininių pakitimų nėra. Užrašius elektroencefalogramą konstatuoti pavieniai patologiniai lėtų bangų ar smailų bangų paroksizmai. Išvardinti V. A. objektyvaus ištyrimo duomenys aprašyti pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodo, kad jie galėjo atsirasti dėl galvos sumušimo 2005-03-15, kontaktuojant kairiajam smilkiniui su kietu buku riboto paviršiaus apie 2 cm skersmens daiktu. Tai patvirtina ribota 2 cm skersmens kaulo skeveldra, įspausta į kaukolės ertmę. Kitų sužalojimo požymių medicininiuose dokumentuose nenurodyta. V. A. kairiojo smilkinkaulio žvyno skeveldrinis impresinis lūžimas buvo matomas kompiuterinėje tomogramoje. Kompiuterinė tomograma parodo kaukolės kaulų lūžimą tiksliau nei rentgenograma. V. A. po esamo galvos smegenų sužalojimo, galėjo būti kurį laiką apsvaigęs ar trumpam laikui netekęs sąmonės, tačiau galėjo atlikti bet kokius mechaninius veiksmus.

Įvertinusi aukščiau nurodytų įrodymų visumą, kolegija pilnai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad 2005-03-15 apie 17:30 val. Raudondvario plento 230-ojo namo laiptinėje, nukentėjusiajam V. A. sudavė smūgius E. M., L. M., ir kad po šio smurto panaudojimo nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau byloje nėra įrodymų objektyviai patvirtinančių, jog V. A. į galvą būtų suduotas tiesioginis smūgis, ko pasėkoje buvo sukeltos minėtos pasekmės. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo panaudoto fizinio smurto V. A. buvo nugriuvęs ant laiptinės grindų. 2005-03-23 specialisto išvadą Nr. G 2218/05(02) apie galimybę nukentėjusiajam susižaloti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą, nuosekliai patvirtina 2008-02-22 ekspertizės akte Nr. EKG14/08(02) duota ekspertų komisijos išvada. Išnaudojus visas galimybes ir esant prieštaravimui tarp byloje nustatyto galimo sužalojimo mechanizmo ir nukentėjusiųjų aiškinimo dėl sužalojimo padarymo metaliniu strypu suduodant tiesioginį smūgį į galvą, šią abejonę apylinkės teismas pagrįstai vertino nuteistųjų naudai. Tačiau nuteistųjų E. M. ir L. M. skundų teiginių, jog nukentėjusiajam V. A. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis nepatvirtina byloje esantys įrodymai, tokių duomenų nepateikė apeliantai, jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl jie pripažintini visiškai nepagrįstais, atmestini.

Remdamasis išanalizuotais įrodymais pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. A. galvos sužalojimas buvo padarytas dėl nuteistųjų E. M. ir L. M., naudojusių prieš jį fizinį smurtą - sudavusių smūgius į krūtinę bei petį, nuo kurių V. A. nugriuvo ant žemės, neatsargumo. Akivaizdu, jog suduodami smūgius V. A. į įvairias kūno vietas L. M. ir E. M. nenumatė, jog nukentėjusysis nuo šių smūgių nugrius ir sunkiai susižalos, tačiau pagal įvykio aplinkybes, savo asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti.

Apeliantas L. M. nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prašymus paskirti teismo medicinos komisijinę ekspertizę, kuri būtų padėjusi įrodyti jo nekaltumą. Kaip matyti iš L. M. gynėjo suformuluotų klausimų teismo medicinos ekspertams (4 t., b.l. 21), į juos jau buvo atsakyta teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2218/05(02) (1 t., b.l. 48), apie tai teisme pasisakė gydytojai E. K., A. B. bei ekspertė S. M.. Tai, kad nebuvo pagrindo abejoti specialistės išvada ir gydytojų parodymais nustatyta iš bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atliktos komisijinės teismo medicininės ekspertizės akto Nr. EKG14/08(02), kuris tik patvirtino ankstesnę specialisto išvadą ir gydytojų parodymus. Byloje esančių duomenų pakako nukentėjusiojo V. A. sveikatos sutrikdymo mastui, sužalojimo mechanizmui ir laikui nustatyti. Remiantis kolegijos paskirtos komisijinės teismo medicininės ekspertizės akto išvadomis, kitais įrodymais darytina priešinga išvada nei skunde teigia nuteistasis L. M., t.y. kad yra priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių.

Dėl R. B. sužalojimo.

Nežymus R. B. sveikatos sutrikdymas įrodytas tais pačias įrodymų šaltiniais: paties nukentėjusiojo R. B., V. A., liudytojų A. G., D. D., L. P., V. J., teismo medicinos specialisto išvada, šią išvadą davusios teismo medicinos ekspertės S. M. parodymais, taipogi duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiųjų R. B. ir V. A. parodymų patikrinimo vietoje, kurie buvo atlikti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka protokoluose.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog R. B. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, kraujosruva viršutinės lūpos minkštuose audiniuose su paviršine žaizda, odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje kietu buku daiktu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 39 b.l.). Teisme apklausta ekspertė S. M. nurodė, kad R. B. sužalojimai dilbyje galėjo gautis tiek nuo tiesioginio smūgio, tiek krentant ir atsitrenkiant.

Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas teigia, kad nukentėjusiojo R. B. parodymai nenuoseklūs, tačiau šie prieštaravimai nėra esminiai. Visiškai suprantama, kad būdamas stresinėje situacijoje dėl netikėto užpuolimo, nukentėjusysis ne visas aplinkybes galėjo tiksliai įsidėmėti ir nurodydamas jas po įvykio sąžiningai klysti. Nuosprendis grindžiamas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais nukentėjusiojo parodymais (LR BPK 301 str. 1 d.), juos patvirtina kiti įrodymai, kurių visumos teisėjų kolegijos nuomone, visiškai pakanka E. M. kaltei padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., įrodyti.

Dėl veikų perkvalifikavimo.

Apeliantai skunduose nurodo, jog teismas pakeitė kaltinimus, pažeisdamas LR BPK 256 str. reikalavimus ir nuteistųjų teisę į gynybą, tuo padarydamas esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir 2005-09-28 teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, L. M. bei E. M. buvo kaltinami pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., E. M. – pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. (2 t., b.l. 24-31; 33-34). LR BPK 256 str., reglamentuojantis kaltinimo pakeitimą teisme, leidžia teismui perkvalifikuoti kaltinamųjų nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikaltimo aplinkybės. Tokiu atveju įstatymas nereikalauja raštiško prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes ir skelbti pertrauką pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo.

Nagrinėjamoje byloje prokurorė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti kaltinimą dalyje (t.4, b. l. 66-68), pagal kurio turinį galima daryti išvadą, kad buvo prašoma konkretizuoti nuteistųjų veiksmus panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius bei kitus jų veiksmus. Šį prašymą prokurorė pateikė atsižvelgdama į nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų teisme duotus parodymus. Prokurorė pareiškė prašymą detaliau išdėstyti kiekvieno kaltininko atliktus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Vertinant bendrininkų grupe padarytą nusikalstamą veiką, kiekvieno kaltininko atliktų neteisėtų veiksmų konkretizavimas yra glaudžiai susijęs su kaltinamojo teise žinoti, kuo jis kaltinamas bei su jo teise turėti procesines galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Garantuojant asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei jo teisę į gynybą, jo padarytos veikos faktinės aplinkybės kaltinamajame akte turi būti išdėstytos išsamiai ir tiksliai, nes tai apsprendžia pavojingos veikos kvalifikaciją, bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką vaidmenį ir pobūdį. Todėl prokurorės prašymas buvo visiškai pagrįstas ir netgi nukreiptas į kaltinamųjų teisės į gynybą užtikrinimą, o ne į jos pažeidimą.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis L. M., teismui įvertinus, kad pateiktas kaltinimas atitinka BPK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimus, priėmus prokurorės rašytinį prašymą, buvo nepažeista kaltinamųjų teisė į teisingą teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, o kaip tik sudarytos sąlygos šiai teisei įgyvendinti, užtikrinant procesinę teisę kaltinamiesiems žinoti, kuo jie kaltinami, koks jų vaidmuo plėšimo ir kūno sužalojimo padaryme bei teisę pasirengti gynybai. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytais procesiniais reikalavimais: gavęs prokuroro prašymą įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje stadijoje, teismas nedelsiant įteikė prašymus kaltinamiesiems, paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl pateikto prašymo ir ar reikia laiko pasiruošti gynybai bei nutarė padaryti procese beveik mėnesio pertrauką pasiruošti gynybai pagal pateiktą prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą (t.4, b. l.6 9).

Išnagrinėjęs bylą pirmos instancijos teismas L. M. veiksmuose nenustatė tyčios, tačiau esant neatsargiai kaltės formai, jo veika teisingai perkvalifikuota į BK 137 str. 1 d.

Teisme prokurorė atsisakė E. M. pareikšto kaltinimo pagal BK 135 str. 1 d., pareikšdama jam kaltinimą tik pagal BK 180 str. 1 d. Nepasitvirtinus, jog buvo tikslas nukentėjusįjį V. A. apiplėšti, nenustačius turto pagrobimo fakto, tačiau įrodžius, jog E. M. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir to smurto pasėkoje dėl neatsargumo V. A. buvo sunkiai sužalotas, E. M. veika perkvalifikuota į BK 137 str. 1 d.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. (veika R. B. atžvilgiu) ir pagal BK 180 str. 1 d. (veika V. A. atžvilgiu). Teisme prokurorė paprašė E. M. veiksmus kvalifikuoti tik pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., tačiau nurodydama ir detalizuodama smurtinius veiksmus R. B. atžvilgiu (4 t., b.l. 66-68). E. M. veikoje nenustačius pasikėsinimo užvaldyti turtą ir įrodžius jo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį R. B., sukėlusius jam nežymų sveikatos sutrikdymą, veika teisingai kvalifikuota tik pagal BK 140 str. 1 d. Ši veika jam buvo inkriminuota nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir turėjo galimybę gintis būtent nuo kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d.

LR BPK 256 str. 1 ir 2 dalyse (LR 2003-04-10 įstatymo Nr.IX-1496 redakcija galiojusi iki 2007-09-01) buvo numatyta, kad yra būtinas rašytinis prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir teismas apie tai praneša kaltinamajam. Šių prašymų nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir esant jų prašymui padaroma pertrauka pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir panašiai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys Nr. 2K-555/2007, 2K-7-13/2007, 2K-357/2005).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad perkvalifikavus teisme L. M., E. M. ir E. M. nusikalstamas veikas pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo - kaltinamųjų teisių suvaržymo - pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte tais atvejais, kai nusikaltimas padarytas kitu laiku, kitoje vietoje, kitokiu būdu. Šiuo atveju nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte: nepakeistas nusikaltimų padarymo laikas, vieta, būdas. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje yra nurodyta, kad L. M. ir E. M. tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. A. atžvilgiu ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jiems inkriminuota kita kaltės forma - neatsargumas tik pasekmių atžvilgiu, kurios nepakeistos, liko tas pats sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl negali būti pripažinta iš esmės skirtinga aplinkybe. Neatsargumas (LR BK 16 str.) yra lengvesnė kaltės forma už tyčią (LR BK 15 str.), ką patvirtina Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatyti sankcijų dydžiai. Šiuo konkrečiu atveju LR BK 135 str. 1 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų, kai tuo tarpu LR BK 137 str. 1 d. numatyta laisvės atėmimas iki trejų metų bei areštas. Akivaizdu, kad apylinkės teismas L. M. ir E. M. nuteisė nusikalstamą veiką perkvalifikuodamas pagal įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, todėl jų teisės į gynybą nepažeistos, esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nepadarytas.

Teisme prokurorė pateikė rašytinį prašymą kaltinamojo E. M. veiksmus kvalifikuoti tik pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. Jame nurodė, kad E. M. veikdamas bendrininkų grupėje su L. P. panaudojo fizinius smurtinius veiksmus R. B. atžvilgiu, t.y. kad jis nukentėjusiajam R. B. sudavė ne mažiau tris smūgius kumščiu į galvą, smūgį į nugarą, tuo padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos minkštuose audiniuose su paviršine žaizda, dešinio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą (4 t., b.l. 66-68). Plėšimo būtinasis požymis yra smurto panaudojimas, kas ir buvo nurodyta prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą. Neįrodžius, kad buvo pasikėsinta pagrobti R. B. turtą E. M. buvo nuteistas jo veiką perkvalifikavus pagal LR BK 140 str. 1 d., t.y. kad jis sudavė R. B. du smūgius, sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu E. M. nusikalstama veika taip pat buvo kvalifikuota pagal įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, todėl jo teisės į gynybą nepažeistos. Fizinio smurto panaudojimas buvo nurodytas, todėl tai, jog E. M. buvo kaltinamas už nusikaltimo nuosavybei padarymą, o nuteistas už lengvesnį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nors ir priskirtą kitam Baudžiamojo kodekso skyriui, nėra iš esmės skirtinga faktinė nusikalstamos veikos aplinkybė.

Dėl civilinių ieškinių.

Teisme įrodžius L. M., E. M. ir E. M. kaltę ir priėmus jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai išspręstas ir civilinių ieškinių klausimas (LR BPK 115 str. 1 d.). Nukentėjusiųjų V. A. ir R. B. pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismas motyvuotai, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais nusprendė iš kaltų asmenų priteisti turtinę ir neturtinę žalą (LR BPK 109 str.) bei už advokato suteiktą pagalbą patirtas išlaidas (LR BPK 106 str. 2 d.).

Pirmos instancijos teismas, spręsdamas V. A. atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas V. A. priteistą 20000 Lt neturtinės žalos dydį motyvavo tinkamai, priteistas žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

V. A. asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad jis pastoviai lankosi poliklinikoje dėl išlikusių galvos skausmų ir kitų liekamųjų reiškinių po patirtos galvos traumos. 2008-01-23 pasiųstas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nustatyti išlikusio darbingumo lygį. Būtent liekamosios sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės nulėmė didesnį V. A. priteistos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi V. A. priteistos neturtinės ir turtinės žalos dydį, sprendžia, kad, atsižvelgus į E. M. ir L. M. turtinę padėtį bei padarytos turtinės žalos dydį, nėra pagrindo dar labiau mažinti V. A. priteistos neturtinės žalos dydį. Pažymima, kad LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Teismo nukentėjusiajam V. A. yra nustatyta teisinga piniginė kompensacija už patirtą skausmą, dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus.

Neatitinka tikrovės ir atmestinas E. M. apeliacinio skundo teiginys, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę. Iš apkaltinamojo nuosprendžio nustatyta, kad teismas atsižvelgė į šią aplinkybę ir nurodė nuosprendyje, motyvuodamas priteistinos neturtinės žalos dydį.

Atmestini visi L. M. apeliacinio skundo teiginiai, kuriais jis, neigdamas savo kaltę dėl V. A. padaryto sužalojimo ir produktų sugadinimo, ginčija nukentėjusiajam V. A. priteisto civilinio ieškinio nepagrįstumą. Nuteistojo L. M. kaltė dėl V. A. padaryto sveikatos sužalojimo pilnai įrodyta apkaltinamuoju nuosprendžiu ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ištirtais įrodymais. Taip pat nustatyta, kad V. A. užpuolimo metu turėjo maišelį su pirkiniais, kurie įvykio metu buvo sugadinti, tai patvirtino įvykio vietoje buvę policijos darbuotojai A. G., D. D.. Todėl atmestini nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl V. A. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Taip pat atmestinas nemotyvuotas L. M. apeliacinio skundo teiginys dėl žalos už prarastą auksinį žiedą priteisimo. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog nėra pakankamai įrodymų, kad V. A. priklausantį žiedą nuteistieji pagrobė, todėl jų veiką buvo perkvalifikuota. Tačiau nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais dėl jo praradimo. Tarp nukentėjusiojo V. A. ir jį užpuolusių asmenų L. M., E. M. vyko grumtynės, jų metu nukentėjusysis buvo trumpam netekęs sąmonės. Šio konflikto, kurio metu žiedas buvo prarastas, kaltininkai yra nuteistieji, tarp jų veiksmų ir kilusių pasekmių yra nustatytas priežastinis ryšys, todėl turtinė žala dėl žiedo priteista pagrįstai.

Bylą nagrinėjant apylinkės teisme nukentėjusysis V. A. paaiškino, kad atsisako nuo dalies pareikšto civilinio ieškinio dėl pagerinto maitinimo, kuro išlaidų, vairuotojo samdymo, nurodydamas, jog negali pateikti šių išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, o ne todėl, kad ši žala atlyginta. BPK 107 str. numatyta, kad pradėtas procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas, kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, todėl pirmos instancijos teismas teisingai pripažino, kad atsisakymas nebuvo tinkamai įformintas, ir civilinį ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu. BPK 112 str. 4 d. nurodyta, kad tuo atveju jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Tinkamai neįforminus atsisakymo ir nukentėjusiajam nežinant atsisakymo pasekmių būtų pažeistos jo teisės.

Kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, numatytus LR BPK 369 str. 3 d., nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, keisti jį ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų L. M., E. M., nuteistojo E. M. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.