- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 2-11505-595/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05246-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 44.5.27pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D., ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiam asmeniui valstybės įmonei Vilniaus miškų urėdijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3804,46 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2015-12-22 apie 16.50 val. ieškovo sūnus, ieškovui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) ir ant automobilio užkrito medis, kuris apgadino automobilį. Automobilio remonto kaina pagal VW centro UAB MOLLER AUTO paskaičiavimus sudaro 3804,46 Eur. Ieškovas nurodo, kad dėl eismo įvykio atsakingas yra atsakovas, kuris nevykdė teisės aktuose (LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p., 31 str. 1 d., 32 str. 2 d. 17p.; LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7p., LR želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1-3 p. ir kt.) nustatytų pareigų želdinių priežiūros srityje. Ieškinyje yra pažymima, kad yra visos būtinosios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, prašė siūlyti ieškovui keisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu VĮ Vilniaus miškų urėdija (b.l. 19-26). Atsakovas nurodo, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi nulūžęs medis priklauso miškų masyvui, augančiam valstybinio miško žemėje, kurią patikėjimo teise valdo VĮ Vilniaus miškų urėdija. Nurodo, kad nėra viešosios atsakomybės sąlygų visumos, todėl nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Ieškovas neįrodė Savivaldybės veiksmų neteisėtumo. Pažymi, jog taikant atsakomybę už žalą, padarytą valdžios institucijų darbuotojų neveikimu (LR CK 6.271 str. 4 d.), galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Ieškovas remiasi teisės aktais, kurie šiame ginče nėra taikomi, t. y. atsakovo atsakomybė yra kildinama iš jo pareigų želdinių, augančių savivaldybės teritorijoje, priežiūros srityje, nors eismo įvykis įvyko valstybinio miško žemėje, Verkių girininkijos 46 kvartale, sklype Nr. 13, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Vilniaus miškų urėdija. Šioje teritorijoje augantys medžiai nėra želdynai, o valstybinis miškas, kurio priežiūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, kitų poįstatyminių teisės aktų. Lūžęs medis priklauso valstybinių miškų masyvui, o ne pavienių medžių grupei ar siaurai medžių juostai, todėl LR želdinių įstatymas šiame ginče netaikomas. Savivaldybė neturi pareigos rūpintis valstybiniame miške, kurį valdo ir administruoja VĮ Vilniaus miškų urėdija, augančiais medžiais ir jų būkle. Atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti vertinant automobiliui padarytą žalą, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra kvestionuotinas. Su ieškiniu nėra pateikiamos eismo įvykio, automobilio pažeidimų nuotraukos, todėl nėra aišku, kokie konkretūs automobilio pažeidimai atsirado eismo įvykio metu. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini. Ieškovas nepateikė tinkamo automobilio apžiūros akto. Iš byloje pateiktų automobilio remonto sąmatos kopijų nėra aišku, ar apžiūrą atliko tinkamą išsilavinimą turintis asmuo, taip pat byloje nėra duomenų apie tokio asmens turimą vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą. Ieškovas nepateikė nei pažymos apie automobilio rinkos vertę (taip pat likutinės vertės, neapskaičiavo prekinės vertės netekimo), nei automobilio įvertinimo ataskaitos (aiškinamojo rašto) bei kalkuliacijos. Taip pat neaišku, ar pirktos detalės ir paslaugos automobilio sugadinimams ištaisyti buvo tikslingos, atsižvelgiant į automobilio būklę bei vertę. Pažymi, kad nebuvo nustatytas tariamai eismo įvykio metu sugadintų detalių nusidėvėjimo laipsnis (automobilis eismo įvykio metu buvo 12 metų senumo), todėl ieškovas visiškai nepagrįstai prašo priteisti tariamai patirtą žalą už naujas detales. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado tariama žala, neatliko, kadangi teisės aktai nenustato pareigos atsakovui prižiūrėti jokiais pagrindais nevaldomus valstybinės reikšmės miškus ir juose augančius medžius, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovo vertinimu, ginčo atveju medis lūžo dėl staigaus vėjo (ir gausių kritulių) veikiamos jėgos, kuri byloje turėtų būti vertinama kaip force majeure aplinkybe.
Trečias asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b.l. 53-59). Atsižvelgiant į VĮ Vilniaus miškų urėdijos įstatuose įtvirtintas urėdijos pareigas, akivaizdu, kad urėdijos pareiga yra prižiūrėti miško kelius. Tuo tarpu eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kuri yra Vilniaus savivaldybės teritorijos ribose. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, jog urėdija yra atsakinga už eismo įvykius, įvykusius ne miško keliuose, šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Ginčo sprendimui aktualus Kelių įstatymas, kuris nustato, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka šalinti ir prižiūrėti želdinius, augančius kelio juostoje.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečio asmens atstovas palaikė savo atsiliepime išdėstytus motyvus, laikė, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, kadangi medis augo kelio apsaugos zonoje už kurios priežiūrą atsakinga savivaldybė kaip kelio savininkė. Jokių abejonių, kad kelias priklauso savivaldybei nėra. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. D., nurodė, kad tą dieną jis važiavo namo. Buvo tamsu. Oro sąlygos nebuvo kažkuo ypatingos, nes jis tuo metu važiavo mišku, o ten vėjas visuomet mažesnis. Kelias jam buvo įprastas, kadangi juo važiuoja kasdien. Jis važiavo leistinu greičiu, kadangi ten yra vingiuotas kelias, tuo labiau ant galinės sėdynės sėdėjo mažametis vaikas. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad nenulūžusi ginčo medžio dalis auga toje pačioje vietoje ir dabar. Nurodė, kad medis buvo pažeistas, nes lūždamas sutrupėjo į smulkias dalis. Atvyko Grindos darbuotojai pašalino kliūtis ant kelio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2015-12-22 apie 16.50 val. M. D., vairuodamas ieškovui priklausančią transporto priemonę VW TOUAREG, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve Vilniuje, link (duomenys neskelbtini) ir ant važiuojančio automobilio užvirto pakelėje augusio medžio nulūžusi dalis ir apgadino automobilį. Faktą apie eismo įvykį pagrindžia 2015-12-22 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės Pažyma dėl eismo įvykio (b.l. 8), Tarnybinis pranešimas (b.l. 13), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 13 antra pusė), Eismo įvykio vietos schema (b.l. 14).
Nagrinėjamoje byloje kilo tinkamo atsakomybės subjekto dėl žalos, padarytos ant važiuojančios transporto priemonės užvirtus nulūžusiam medžiui, atlyginimo klausimas.
Byloje nustatyta, kad ginčo medis nulūžo ir apgadino automobilį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Į bylą pateiktas 2016-02-26 apžiūros aktas Nr. A31-18/16(2.1.15-UK2), kurį sudarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio vyr. specialistas V. D., kuriame nurodyta, kad 2016-02-18, minėtas specialistas, dalyvaujant M. D. apžiūrėjo autoįvykio vietą ir nustatė, kad apytikslis atstumas nuo kelio ašies iki nulaužto medžio – 11 metrų, nuo asfaltuoto kelio kelkraščio - 8 metrai, nuo Ž. E. gatvės – apie 150 metrų, nulūžęs medis auga valstybinio miško masyve (b.l. 34).
Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Kelio apsaugos zona – tai abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas (2 straipsnio 4 dalis).
Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, gatvė – tai kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. T. G. gatvė, kuriame 2015-12-22 įvyko eismo įvykis yra vietinės reikšmės kelias (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kurio savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), šiam keliui Registrų centro bazėje suteiktas kodas 49134, jis priskirtas C2 kategorijai. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
Pagal Vyriausybės 2004-02-11nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros aprašo (toliau- Aprašas) 6–8 punktus, Vilniaus miesto savivaldybei tenka pareiga užtikrinti (duomenys neskelbtini) gatvės taisymą bei priežiūros darbus, taip pat saugias eismo sąlygas, naudojimo priežiūrą, organizuoti techninę jo priežiūrą. Vadovaudamiesi Aprašo 12.3 punktu, kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui.
Nurodytos kategorijos kelių kelio apsaugos zona yra po 10 metrų nuo kelio briaunų į abi puses (Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ginčo, kad lūžęs medis augo kelio apsaugos zonoje byloje nėra.
Tais atvejais, kai medis auga kelio apsaugos zonoje, atsakomybės už žalą, padarytą jam nulūžus, subjektas, pagal teismų praktiką, yra kelius prižiūrintis juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-421/2016).
Nustačius, kad ieškovo automobilį apgadinęs medis augo kelio apsaugos zonoje, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovas yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Aplinkybė, kad medis priklausė miško masyvui neeliminuoja jo civilinės atsakomybės, kadangi eismo saugumą užtikrina kelio savininkas. Aprašo 42 punkte nustatyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę jo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi šiais teisės aktais kelius prižiūrinčiam juridiniam asmeniui yra nustatyta tiesioginė teisinė pareiga užtikrinti saugų eismą kelyje, kiek jis susijęs su kelio apsaugos zonoje augančiais medžiais, nepriklausomai ar tai pavieniai želdiniai, ar miško masyvui priklausantys medžiai, jeigu jie auga kelio apsaugos zonoje.
Kelius prižiūrinčio asmens civilinė atsakomybė už saugaus eismo kelyje neužtikrinimą atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais - tai žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė. Pagal bendrąsias įrodinėjimo nuostatas žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo toks rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė aplinkybe, kad atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą, nepakankamai kontroliavo jų būklę ir dėl tokio neveikimo buvo padaryta žala, todėl ieškovas turi teisę reikalauti jos atlyginimo. Padarytą žalą grindė į byla pateikta UAB MOLLER AUTO remonto sąmata pagal kurią automobilio remonto kaina būtų 3804,46 Eur (b.l. 9-12).
Pažymėtina, kad į bylą nepateikta įrodymų, kokia lūžusio medžio būklė buvo iki įvykio. Liudytoju apklaustas teismo posėdyje automobilio valdytojas, nurodė, kad medis buvo sutrūnijęs, kadangi jis sutrupėjo į gabalus.
2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 Lietuvos Respublikos aplinkos ministras patvirtino miško sanitarinės apsaugos taisykles. Minėtų taisyklių 4 punkte pateikiamos pagrindinės sąvokos, pavyzdžiui: sveikas medis - medis be išorinių nusilpimo ir (ar) pažeidimo požymių; mažai pažeistas medis - apsilpęs medis, kurio pažeista (apgraužta, apdegę ar kt.) mažiau negu 30 procentų spyglių ar mažiau negu 50 procentų lapų arba kurio pavienės šakos yra džiūstančios, arba kurio pavienių šaknų antžeminės dalys mechaniškai pažeistos, arba kurio nedidelės stiebo dalys yra apmirusios, arba medis, kurio prieaugis sumažėjęs; labai pažeistas medis - džiūstantis medis, kurio negrįžtamai pažeista daugiau kaip 50 procentų spyglių ar daugiau kaip 70 procentų lapų, arba medis, kurio nulaužta (sužalota) ar negrįžtamai nudžiūvę daugiau kaip 30 procentų lajos, arba medis, po kurio žieve vystosi pavojingi medžių liemenų kenkėjai, arba nauja vėjalauža; naujas sausuolis - einamaisiais metais nudžiūvęs medis (negrįžtamai pažeisti visi spygliai ar lapai); nauja vėjavarta; senas sausuolis -ankstesniais metais nudžiūvęs medis, kuris gali būti be žievės ar smulkių šakų; ankstesnių metų vėjavarta arba vėjalauža.
Vien faktas, kad lūžusi medžio dalis krisdama sutrupėjo į smulkias dalis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad medis buvo pažeistas ir jį buvo reikalinga nukirsti. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, kurias padarė atsakovo atstovai įvykio vietos apžiūros metu, matyti, kad lūžo lapuočio medžio viršutinė dalis - vainikas (b.l. 31). Matyti, kad medžio kamienas nėra storas, todėl tikėtina, kad lūžusios šakos taip pat negalėjo būti labai storos, todėl krisdamos jos galėjo sutrupėti į smulkias dalis. Teismas konstatuoja, kad vien faktas, jog medis nuvirto ant važiuojančios transporto priemonės, yra nepakankamas pagrindas kelius prižiūrinčio asmens civilinei atsakomybei kilti.
Teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių būtinybę atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nukirsti ginčo medį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), todėl konstatuoti minėto atsakovo neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) fakto būvimą nėra pagrindo. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ieškinio tenkinimui.
Remiantis Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimo jėgos. Minėto straipsnio 2 dalyje nenugalima jėga yra įvardijama kaip neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (Civilinio kodekso 6.212 straipsnis). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-S-931/2003, 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).
Atsakovas prie atsiliepimo į ieškinį pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2016-02-24 pažymą apie hidrometeorologines sąlygas (b.l. 32). Iš pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažymos apie hidrometeorologines sąlygas, nustatyta, kad 2015-12-22 didžiausias vėjo greitis siekė 18 m/s, kritulių kiekis siekė 10,4 mm. Vilniuje 18 m/s ir didesnis vėjo greitis laikotarpiu nuo 2004 iki 2014 metų buvo užfiksuotas tik 49 kartus (b.l. 33). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad eismo įvykis įvyko esant pavojingam meteorologiniam reiškiniui - pučiant gūsingam vėjui (18 m/s) bei esant gausiam kritulių kiekiui. Nesant nustatytos aplinkybės, kad ginčo medis buvo nesveikas, pažeistas ar pan., labiau tikėtina, kad medis nulūžo nuo gūsingo vėjo. Teismo vertinimu pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodytos aplinkybės atitinka Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, t. y. atsakovas negalėjo išvengti, kontroliuoti ir pašalinti sudėtingų oro sąlygų, dėl kurių nuvirto medis ir sukėlė žalą transporto priemonei, todėl atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, kadangi žala atsirado dėl nenugalimos jėgos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Trečiasis asmuo valstybės įmonė Vilniaus miškų urėdija pateikė į bylą dokumentus pagrindžiančius 1452 eurų atstovavimo išlaidas (b.l. 61-62). Šioje byloje teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinęs bylos sudėtingumą atsižvelgęs į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.8, 8.2, 8.19 punktai), teismas daro išvadą, kad trečio asmens prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis mažintinas iki 500 Eur.
Ieškinį atmetus iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 6,26 eurai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,26 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) trečio asmens valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos, j.a.k. 191805594, naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.