Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, kaltinamajam E. J., nukentėjusiajai T. U., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2022 m. liepos 9 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, atsisėdęs nukentėjusiajai T. U. ant jos kelių, savo kumščiais sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių nukentėjusiajai į galvą, po to dešine ranka suspaudė nukentėjusiosios kaklą, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir žanduose, poodinę kraujosruvą kairio antakio srityje, muštines žaizdas, randą kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, žaizdą viršutinėje lūpoje, kairio skruostikaulio lanko lūžį, nosikaulių lūžiai, viršutinio žandikaulio užpakalinių sienelių lūžius, taip tyčia nesunkiai sutrikdydamas T. U. sveikatą. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2023-05-03 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad labai atsiprašo nukentėjusiosios T. U., jie pažįstami jau 20 metų, taip daugiau nepasikartos. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir sumušė nukentėjusiąją T. U., o būtent padarė kaltinamajame akte nurodymus sužalojimus. Su ligonių kasa dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo jis susitarė. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. U. parodė, kad įvykio dieną pas ją į svečius atėjo S. P., atnešė butelį degtinės „Sobieski“ ir „Coca cola“. Bute buvo E. J., jis pas ją gyveno nuomos principu, bet jie buvo ne pora. Išgėrė tą butelį degtinės trise. Tada išėjo S.ir E. iš namų, atsinešė dar butelį ir daug alaus. Vėliau S. P. išėjo. Tuomet dėl suprantamų priežasčių E. atsisėdo jai ant krūtinės ir pradėjo ją daužyti, labai stipriai į veido sritį, buvo daug kraujo. Tuo metu buvo atidaryti langai, ji rėkė „kvieskite policiją, kaimynai, užmuš“. Išgirdo kaimynas V. ir iškvietė policiją. Ji ištrūko iš E. J. rankų ir išbėgo iš buto į pirmą aukštą. Ją pamatė kaimynė V., kuri pasiūlė nusiprausti kraują. Sulaukė policijos ir su pareigūnais pakilo į butą, kuriame mėtėsi skardinės, čiužiniai išvartyti. Ryte ji išsimaudė it nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Ten jai padarė rentgeną ir kitus tyrimus. Po to dar darė jai vieną ekspertizę. Ligoninėje gulėjo apie 10 dienų, operavo jai žandikaulį. Žandikaulis gijo ilgiau nei mėnesį. Ji negalėjo kramtyti, tik jogurtus valgė. Dabar jau gali valgyti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 10 d. gautame tarnybiniame pranešime iš vyriausiojo patrulio K. A. dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad 2022-07-09, apie 20.48 val., (duomenys neskelbtini) gauta duomenų, kad E. J., gim. (duomenys neskelbtini)., trenkė T. U., gim. (duomenys neskelbtini m., nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

Bendrojo pagalbose centro 2022 m. liepos 11 d. pranešime nurodyta, kad 2022-07-11, 21 val. 06 min. Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja J. informavo apie smurtą artimoje aplinkoje T. U. atžvilgiu (t. 1, b. l. 9).

Alkotesteriu Alcotest 6810 E. J. 2022-07-09, 22:04 val. nustatytas 2.69 promilių girtumas (t. 1, b. l. 120-121).

2022-07-28 specialisto išvadoje Nr. G2345/2022 nurodyta, kad T. U. nustatyta: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir žanduose, poodinė kraujosruva kairio antakio srityje, muštinės žaizdos randas kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, žaizda viršutinėje lūpoje, kairio skruostikaulio lanko lūžis, nosikaulių lūžiai, viršutinio žandikaulio užpakalinių sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, galimai įvykio nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 58).

Perklausius garso įrašą dėl įvykio 2022-07-09, nustatyta, kad 2022-07-09, 20:38:32 val., į telefoną 112 paskambino vyriškis vardu V., kuris paaiškino, kad jo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) o aukšto išėjo visiškai sumušta ir paprašė iškviesti policiją. Taip pat jis pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini)m., kad jis nematė, kas sumušė, tačiau teigė, kad sumušė minėtos moters sugyventinis, dar paaiškino, kad nuo 8 ryto girdėjo, kad pas minėtą kaimynę bute „nuo 8 ryto baliavojo, rėkia, dainavo“. Dar jis pasakė, kad moters veidas sumuštas, kad ji verkė (t. 1, b. l. 106-107).

Peržiūrėjus vaizdo įrašus iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM) Nr. 1724, 1725 nustatyta, kad nukentėjusioji T. U. buvo labai girta, verkė, jos veidas sumuštas, pasakė pareigūnams, kad įtariamasis E. J. ją sumušė, tačiau į ligoninę nuvažiuoti atsisakė. Taip pat prašė policijos pareigūnus padėti išprašyti iš namų E. J., kuris irgi yra vietoje. Įtariamojo E. J. veidas apdraskytas, akiniai nesudaužyti, jis su akiniais (t. 1, b. l. 109-110).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagristai įrodyta, jog panaudojęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją T. U., E. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2023-05-03 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino. Jis nurodė, kad įvykio dieną su nukentėjusiąja vartojo alkoholinius gėrimus, apsipyko ir jis smurtavo nukentėjusios atžvilgiu. Kaltinamojo minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios T. U. paaiškinimai, parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. liepos 28 d. specialisto išvada Nr. G2345/2022 kurioje nurodyta, kad T. U. nustatyta: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir žanduose, poodinė kraujosruva kairio antakio srityje, muštinės žaizdos randas kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, žaizda viršutinėje lūpoje, kairio skruostikaulio lanko lūžis, nosikaulių lūžiai, viršutinio žandikaulio užpakalinių sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 58).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam E. J. pagrįstai inkriminuotas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas .

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamojo E. J. rašytinis prašymas nutraukti kaltinamajam baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi jis su nukentėjusiąja susitaikė, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Taip pat gautas ir nukentėjusiosios T. U. analogiško turinio prašymas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kita), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir panašiai) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

Ištyrus kaltinamojo E. J. asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas. Be to E. J. įvykdė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), su nukentėjusiąja susitaikė, nuo pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu atsisakė, su Vilniaus teritorinės ligonių kasa kaltinamasis pasirašė taikos sutartį, iš pateiktų prašymų akivaizdu, kad nukentėjusiojo kaltinamajam pretenzijų neturi, sutinka su baudžiamosios bylos nutraukimu jo atžvilgiu, sutinka taikytis (t. 2, b. l.26).

Tokiu būdu, nagrinėjimo teisme metu nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius (BPK 254 straipsnio 5 dalis.).

Kaltinamasis E. J. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi, dėl padarytos žalos atlyginimo su Vilniaus teritorine ligonių kasa kaltinamasis susitarė. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, bet daugiausia už važiavimą be bilieto (ANK 446 straipsnio 4 dalyje (t. 1, b. l. 157), todėl tikėtina, kad šis įvykis buvo vienkartinis ir tikėtina, kad jis nesikartos. Be to, E. J. įsipareigojo ateityje nusikalstamų veikų nedaryti, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo darbą. Esant šioms aplinkybėms, byloje yra visos sąlygos, leidžiančios kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 2197,10 eurų žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas T. U. (t. 1, b. l. 90-92). Ši žala patirta dėl nukentėjusiosios T. U. gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Taip pat byloje yra pateikta 2023 m. liepos 14 d., Nr. 3348, „Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sutartis“, kurioje nurodyta, kad E. J. šią sumą turi atlyginti per 44 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kas mėnesį mokėdamas po 49 eurus (t. 2, b. l. 26). Šis susitarimas tvirtintinas.

Teismo posėdžio metu pateikti kaltinamojo E. J. bei nukentėjusiosios T. U. susitaikymo prašymai, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis susitaikė. 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu nukentėjusioji T. U. pareiškė, kad nuo 2000 eurų civilinio ieškinio atsisako.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis E. J. ir nukentėjusioji T. U. susitaikė, nukentėjusioji neturi pretenzijų kaltinamajam, priima nukentėjusiosios T. U. atsisakymą nuo civilinio ieškinio sumos, t. y. 2000 eurų, bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnis).

CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Kiti klausimai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktiniai diskai (2 vnt.) su vaizdo įrašais, saugomi prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti E. J. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina (t. 1, b. l. 126-129).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. J., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-300-486/2023 E. J. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. J. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2023 m. liepos 14 d. tarp E. J. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos sudarytą sutartį Nr. 3348, „Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis“, kurioje nurodyta, kad E. J. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 44 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kas mėnesį mokėdamas po 49,00 eurus, pirmos įmokos sumą sudaro 90,10 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), saugomus prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti E. J., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.