Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-25 · Civilinė byla Nr. 2A-216/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-25
Bylos Nr.
2A-216/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
UAB „HEWLETT-PACKARD“
Atsakovas
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Vaidotas Vaičius, Paulius Koverovas, Iraida Žogaitė
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jonai Tamašauskienei,dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Pauliui Koverovui,

atsakovo atstovei advokatei Iraidai Žogaitei, trečiojo asmens atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „HEWLETT-PACKARD“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „HEWLETT-PACKARD“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo; byloje trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja UAB „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“, o išvadą duodančia institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl atsakovo organizuoto viešojo pirkimo „Kompiuterinė, programinė įranga ir jos pirkimas“ sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo. Bylos duomenimis, aptariamas pirkimas paskelbtas 2008 m. spalio 1 d. Pirkimas suskirstytas į dešimt dalių. 2008 m. lapkričio 7 d. atsakovas, gavęs Viešųjų pirkimą tarnybos reikalavimą pateikti pirkimo dokumentus jų įvertinimui, pirkimo procedūras sustabdė. Ištaisęs Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus pažeidimus ir gavęs jos sutikimą, 2008 m. sausio 16 d. atsakovas paskelbė pakeistas pirkimo sąlygas. Tiekėjų pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2009 m. vasario 27 d.

Šalies argumentai

Ieškovas 2009 m. vasario 27 d. pradiniu ieškiniu prašė pakeisti ginčo pirkimo II dalies bendrųjų reikalavimų 14 punkte ir techninės specifikacijos 1, 33, 35, 36, 39, 67, 74, 76 punktuose įtvirtintas sąlygas, taip pat įpareigoti atsakovą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Ieškovo teigimu, nurodytos sąlygos yra diskriminuojančios ir neužtikrinančios konkurencijos, taip pat neskatinančios pateikti alternatyvius techninius sprendimus. Šios sąlygos užkirto galimybę pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams ir pateikti konkurencingus pasiūlymus, neleido atsakovui išsirinkti kokybiškų ir jo poreikius atitinkančių prekių, taip pat neužtikino efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo. Jei ne šios sąlygos, ieškovas būtų galėjęs pateikti konkurencingą pasiūlymą. Be to, atsakovas neatsakė nei į vieną iš jo pretenzijų, jų nagrinėjimo metu nesustabdė pirkimo procedūrų, ir dėl šių esminių pažeidimų ieškovas negalėjo tinkamai dalyvauti viešajame pirkime. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras, tačiau jo prašymą teismas atmetė. Ieškovas 2009 m. liepos 30 d. patikslino ieškinį, prašydamas panaikinti atsakovo 2009 m. kovo 13 d. ir 2009 m. kovo 24 d. sprendimus, kuriais pirkimo II dalyje buvo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė ir tretysis asmuo pripažintas nugalėtoju, taip pat pripažinti 2009 m. kovo 30 d. atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą pirkimo sutartį niekine. Ieškovo teigimu, nesustabdžius pirkimo procedūrų, jis įvyko ir buvo sudaryta ginčo sutartis. Ieškovo nuomone, diskriminuojančios ir konkurenciją ribojančios pirkimo sąlygos pažeidė viešąjį interesą, todėl atsakovo sprendimai turi būti panaikinti. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl niekine pripažintina ir sudaryta pirkimo sutartis. Ieškovas 2009 m. gruodžio 10 d. vėl patikslino ieškinį, prašydamas pripažinti pirkimo II dalies bendrųjų reikalavimų 14 punkte ir techninės specifikacijos 1, 15, 17, 33-36, 39, 67, 74, 76 bei pirkimo III dalies techninės specifikacijos 5-11 punktuose įtvirtintas sąlygas prieštaraujančiomis imperatyvioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, taip pat panaikinti atsakovo 2009 m. kovo 13 d. ir 2009 m. kovo 24 d. sprendimus, kuriais pirkimo II dalyje buvo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė ir tretysis asmuo pripažintas nugalėtoju. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir ankstesnieji. Ieškovas akcentavo, kad panaikinus sprendimus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, šių sprendimų pagrindu sudarytos pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas atsakymą į ieškovo 2008 m. lapkričio 12 d. pretenziją pateikė pavėluotai – 2009 m. vasario 17 d. – ir tik gavęs 2009 m. vasario 5 d. pakartotinį paklausimą. Gavęs atsakymą į pretenziją, ieškovas 2009 m. vasario 21 d. pareiškė dar vieną pretenziją jau dėl pakeistų pirkimo sąlygų. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, nes pats atsakovas atsakymo į pretenziją terminą nukėlė iki Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų pateikimo, todėl terminas ieškiniui pateikti skaičiuotinas nuo 2009 m. vasario 23 d. atsakymo į pakartotinę pretenziją gavimo dienos. Tačiau teismas atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovo delsimas atsakyti į pretenziją yra toks procesinis pažeidimas, dėl kurio turėtų būti naikinami konkurso rezultatai. Teismo nuomone, Viešųjų pirkimų įstatymas numato atsakymo į pretenziją laiku negavusiam tiekėjui teisę ginti savo teises kreipiantis tiesiogiai į teismą, tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo. Be to, jis pats pripažino net ir nebandęs pateikti savo pasiūlymo.

Teismas nurodė, kad ieškovas 2008 m. lapkričio 12 d. pretenzijoje įvardijo sąlygas, kurios, jo manymu, buvo pritaikytos vienam ar keliems tiekėjams. Taigi ieškovas pats pripažino, kad kai kurioms įrangos dalims konkurso sąlygose keliamus reikalavimus atitinka vieno arba kelių gamintojų gaminama įranga bet, teismo nuomone, nepateikė įrodymų, kad įrangą pagal atskirus skyrius gali pateikti tik atitinkami konkretūs gamintojai.

Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai dėl ginčijamų sąlygų neteisėtumo, yra nepagrįsti. Vertindamas pirkimo II dalies bendrųjų reikalavimų 14 punkto sąlygą dėl termino prekės pavyzdžiui pateikti, teismas pažymėjo, kad savo teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, pavyzdžiui, kad bandė tokią įrangą užsakyti ir gavo neigiamą atsakymą, taip pat konkrečių gamintojų užsakymų įvykdymo terminus iliustruojančių pavyzdžių, kas rodo, kad ieškovas ir nesiruošė konkurse dalyvauti, nors, atsakydamas į jo pretenziją, atsakovas pavyzdžių pateikimo terminą prailgino dvigubai. Teismas nurodė, kad 1 ir 33 punktų reikalavimus dėl tarnybinių stočių aukščio ir techninės priežiūros centrų atsakovas pagrindė turimų patalpų aukščiu ir plotu bei siekiu užsitikrinti garantuotą aptarnavimą, kas, atsižvelgiant į visuomeninę organizacijos atliekamų funkcijų svarbą, pilnai suprantama ir pateisinama. Be to, buvo ribojamas tik maksimalus spintų aukštis. Dėl šių priežasčių teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad nurodyti reikalavimai pritaikyti tik vienam tiekėjui. Teismo nuomone, 35 punkto reikalavimas tarnybinių stočių talpykloms turėti dubliuotą centrinę magistralę taip pat pateisinamas atsakovo siekiu apsidrausti saugant duomenimis. Be to, atsakovas visiems tiekėjams 2008 m. lapkričio 5 d. raštu pranešė, kad galima pateikti lygiavertės pagal funkciją įrangos pasiūlymą. Nagrinėdamas 36 ir 39 punktų reikalavimus, teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo tvirtinimą, kad prieigą prie sistemos užtikrinantys virtualūs įrenginiai yra mažiau saugūs duomenų apsaugos prasme. Nepaneigti atsakovo teiginiai, kad fizinis sistemos valdymo būdas yra saugesnis, nes prisijungimas prie duomenų bazių galimas tik patekus į atskirai įrengtas saugyklos patalpas su saugumo kontrolės sistema ir kad pasirinktas būdas, jo nuomone, yra saugesnis. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad 67 punkto reikalavimai talpykloms dėl atitinkamų našumo testų, kurie nėra privalomi visiems gamintojams, galėtų pažeisti gamintojų, kuriems jie neprivalomi, teises, yra hipotetiniai, nes, kaip neneigia pats ieškovas, šie testai taikomi daugelio gamintojų. Teismas, vertindamas 74 ir 76 punktų reikalavimus duomenų saugyklos valdymui, pažymėjo, kad atsakovas yra pasirinkęs aukštesnį valdymo lygį, kuris yra pateisinamas atsižvelgiant į visuomeninę objekto svarbą.

Teismas taip pat nurodė, kad pirkimo II daliai pasiūlymus pateikė du tiekėjai. Vienas jų sugebėjo suderinti tarpusavyje dviejų skirtingų gamintojų įrangą, todėl teigti, kad vykdant viešąjį pirkimą buvo dirbtinai ribojama konkurenciją, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad pirkimo dokumentai leido jame dalyvauti susivienijusių ūkio subjektų grupei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Apeliantas UAB „HEWLETT-PACKARD“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nepripažino pirkimo II dalies bendrųjų reikalavimų 14 punkto sąlygą neteisėta. Teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie bandymus užsisakyti įrangą ar užsakymo įvykdymo terminus iliustruojančių pavyzdžių, yra nepagrįstas, nes ieškovas, atstovaudamas vieną didžiausių perkamos įrangos gamintoją pasaulyje, turi pakankamą patirtį ir žinias įvertinti galimybę pateikti įsigyjamą įrangą per nurodytą terminą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nesiruošė dalyvauti pirkime, nes tokį ketinimą aiškiai parodo domėjimasis pirkimo sąlygomis, pretenzijų ir ieškinio pateikimas. Neteisėtos pirkimo sąlygos atgrasė nuo pasiūlymo pateikimo. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pavyzdžių pateikimo terminas buvo prailgintas dvigubai, tik sustiprina ieškovo argumentus, kad toks reikalavimas yra neproporcingas. Pagal ieškovo turimą patirtį vien įrangos pagaminimas trunka 4 savaites, todėl nurodyto termino prailginimas 5 dienomis nepašalino šio reikalavimo neteisėtumo. Atsakovo pozicija, kad aptariamo reikalavimo taikymo galimybė yra nedidelė, tik patvirtina, kad jo nustatymas neturi pateisinamo tikslo ir tik atgraso potencialius tiekėjus.

2. Teismas nepagrįstai nepripažino pirkimo II dalies techninės specifikacijos 1, 15, 17, 33 ir 34 punktų sąlygų neteisėtomis. Šios specifikacijos 1, 33 ir 34 punktuose įtvirtinti aukščio apribojimai tarnybinėms stotims ir tarnybinių stočių talpykloms negali būti pateisinami atsakovo patalpų aukščiau ir plotu, nes pagal pirkimo sąlygas visa įsigyjama įranga turi būti montuojama į perkamas kompiuterines sprintas. Tik šių spintų išmatavimų ribojimai gali būti siejami su patalpų aukščiu ir plotu. Vienintelis dydžio kriterijus, kuris galėtų būti taikomas atskiroms įrangos dalims, yra reikalavimas, kad visos įsigyjamos įrangos dalys tilptų į perkamas kompiuterines spintas. Priešinga teismo išvada padaryta neįsigilinus į bylos aplinkybes. Minėtuose punktuose nustatyti ribojimai nėra pagrįsti ir juos tenkina tik trečiojo asmens siūloma produkcija. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 15 punkto reikalavimas yra pateisinamas siekiu užtikrinti garantuotą aptarnavimą. Techninės priežiūros centrų skaičiaus nustatymas, nesiejant šio skaičiaus su tokiuose centruose dirbančių specialistų skaičiumi ar pačių centrų geografine padėtimi, negali būti pateisinamas teismo nurodytu siekiu, negali garantuoti geresnio aptarnavimo. Aptariamas reikalavimas yra perteklinis, akivaizdžiai diskriminuojantis kitus tiekėjus. Teismas visiškai nepasakė dėl 17 punkto reikalavimo teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

3. Teismas nepagrįstai nepripažino pirkimo II dalies techninės specifikacijos 35 punkto sąlygos neteisėta. Teismas šio punkto reikalavimą tarnybinei stočiai turėti dubliuotą centrinę magistralę pateisino siekiu apsidrausti saugant duomenis. Tačiau tarnybinių stočių patikimumas ir net aukštesnis jų laipsnis, gali būti pasiekiamas ir kitais techniniais sprendimais, įskaitant ir ieškovo pasiūlytą. Todėl konkretaus techninio sprendimo nurodymas pirkimo sąlygose nėra pateisinamas ir pagrįstas. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovo 2008 m. spalio 29 d. pranešimu buvo leista pateikti ne alternatyvius techninius sprendimus, leidžiančius pasiekti analogišką ar net didesnį tarnybinės stoties patikimumo lygį, bet alternatyvius techninius sprendimus konkrečiai galimai problemai – centrinės magistralės gedimui – spręsti. Nors ieškovo siūlomas techninis sprendimas atitinka aptariamo punkto reikalavimo tikslą, tačiau jis neatitiktų aptariamame atsakovo pranešime alternatyviems techniniams sprendimams keliamų reikalavimų. Todėl atsakovo pranešime nustatyta galimybė teikti alternatyvius sprendimus nepašalina nagrinėjamo reikalavimo neteisėtumo.

4. Teismas nepagrįstai nepripažino pirkimo II dalies techninės specifikacijos 36 ir 39 punktų sąlygų neteisėtomis. Teismas, spręsdamas dėl šių sąlygų, nepagrįstai perkėlė ieškovui atsakovo įrodinėjimo pareigą. Ne ieškovas turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovo teiginius, kad virtualūs įrenginiai yra mažiau saugūs, tačiau atsakovas, teigiantis, jog virtualūs įrenginiai yra mažiau saugūs, turėtų pateikti tokius teiginius patvirtinančius įrodymus (CPK 12 straipsnis). Dėl tokio procesinio pažeidimo ši sprendimo dalis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, aplinkybė, kad ieškovo siūlomi virtualūs įrenginiai yra nelygiaverčiai fiziniams įrenginiams būtent dėl saugumo sumetimų, nenurodyta nei pirkimo sąlygose, nei atsakovo 2008 m. spalio 29 pranešime.

5. Teismas nepagrįstai nepripažino pirkimo II dalies techninės specifikacijos 67 punkto sąlygos neteisėta. Teismo sprendimas atmesti ieškovo reikalavimą vien tik nurodant, kad ieškovo teiginiai yra hipotetiniai, negali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu, todėl šioje dalyje sprendimas turėtų būti panaikintas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

6. Teismas nepagrįstai nepripažino pirkimo II dalies techninės specifikacijos 74 ir 76 punktų sąlygų neteisėtomis. Neneigtina, kad dėl objekto svarbos įsigyjama įranga turėtų maksimaliai užtikrinti duomenų apsaugą, jų patikimumą ir operatyvumą, tačiau teismas neargumentavo, kodėl reikalavimų, neleidžiančių teikti alternatyvius techninius sprendimus, nustatymas ir atsakovo atsisakymas pripažinti analogišką funkcionalumą užtikrinantį ieškovo siūlomą techninį sprendimą nelaikytini diskriminuojančiais kitus tiekėjus ir neužtikrinančiais konkurencijos. Teismo pozicija bet kokio konkretaus reikalavimo perkamai įrangai nustatymą pateisinti jos saugumo reikalavimais rodo neįsigilinimą į pateiktus įrodymus ir bylos aplinkybes.

7. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pirkimo III dalies techninės specifikacijos 5-11 punktų reikalavimų neteisėtumo, o toks procesinis pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo padaryti procesiniai pažeidimai vykdant pirkimo procedūras nėra pagrindas naikinti pirkimo rezultatus. Teismas nepasisakė, ar atsakovo atsakymai į ieškovo pretenzijas gali būti laikomi motyvuotais sprendimais Viešųjų pirkimo įstatymo prasme, nevertino atsakovo veiksmų nesustabdant pirkimo procedūrų pretenzijos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo laikui. Todėl sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai nesuteikė ieškovui ir kitiems tiekėjams galimybės tinkamai ir laiku parengti pasiūlymą, sukūrė teisinį neapibrėžtumą, nes nebuvo aišku, kuo remiantis gali būti rengiami pasiūlymai, pažeidė lygiateisiškumo principą.

9. Teismas visiškai nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti atsakovo sprendimus, kuriais buvo patvirtina preliminari pasiūlymų eilė ir tretysis asmuo pripažintas II pirkimo dalies nugalėtoju panaikinimo, todėl toks sprendimas pripažintinas negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

10. Teismo išvada, kad vykdant ginčo pirkimą nebuvo dirbtinai ribojama konkurencija, yra nepagrįsta. II pirkimo daliai pasiūlymus pateikė tik du tiekėjai, o vieno iš jų – UAB „Alna Intelligence“ – pasiūlymas, kuriuo buvo siūlyta to paties kaip ir ieškovo gamintojo įranga, buvo atmestas kaip neatitinkantis iš esmės tų pačių pirkimo sąlygų, kurių neteisėtumą įrodinėja ieškovas. Atsižvelgiant į paprastai dideliu konkurencingumu pasižyminčią informacinių technologijų rinką, didelę pirkimo II dalies vertę, gana neįprasta, kad buvo pateikti tik du pasiūlymai. Tai aiškiai parodo, kad aptariamos pirkimo dalies sąlygos buvo iš anksto pritaikytos trečiajam asmeniui. Be to, dėl galimų pažeidimų kitame viešajame pirkime atsakovo vadovui pareikšti įtarimai, o kasacinis teismas pirkimo sąlygas pripažino diskriminuojančiomis ir ribojančiomis konkurenciją ir įpareigojo atsakovą nutraukti pirkimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa ir tretysis asmuo UAB „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimai iš esmės grindžiami tais pačiais argumentais. Nurodoma, kad ieškinys pareikštas neturinčio reikalavimo teisės asmens, nes ieškovas nebuvo konkurso dalyvis ir negali ginčyti konkurso rezultatų, neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o įstatymai jam nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Be to, atsakovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjo tvarkos, praleido ieškinio senatį. Pirkimo III dalis yra nutraukta, todėl reikalavimai dėl jos sąlygų yra netikslingi. Atsiliepimuose taip pat pakartojami kiti pirmosios instancijos teisme pateikti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Dėl ginčo esmės

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymai nesuteikia apeliantui teisės ginti viešąjį interesą, todėl jo neteisėtais įvardijami perkančiosios organizacijos veiksmai ir pirkimo sąlygos turi būti vertinami tiek, kiek jie galėjo įtakoti būtent apelianto padėtį ir galimybę dalyvauti ginčo pirkimo dalyje (CPK 5, 49 straipsniai). Antra, svarbu pažymėti, kad, kaip nurodo pats apeliantas, pirkimo II daliai savo pasiūlymą pateikė ir kitas tiekėjas – UAB „Alna Intelligence“, prekiaujantis to paties gamintojo įranga kaip ir apeliantas. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant apeliacinio skundo argumentus, būtina atsižvelgti ir į tai, kurių pirkimo sąlygų neatitiko minėto tiekėjo pasiūlyta įranga, taip pat kurias atitiko, nes tai leistų spręsti, kaip perkančioji organizacija būtų taikiusi pirkimo sąlygas apelianto atžvilgiu, taip pat, ar apeliantas apskritai turėjo galimybę pateikti reikalaujamų charakteristikų įrangą.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Alna Intelligence“ pasiūlymas pirkimo II daliai buvo atmestas dėl neatikimo techninės specifikacijos 1, 4, 6, 17, 20, 22, 33, 36, 69, 74 punktų reikalavimams (T. 2, b. l. 117-118). Techninės specifikacijos 1, 17, 33, 36, 74 punktuose įtvirtintų sąlygų neteisėtumas įrodinėjamas ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu skunde ginčijamos bendrųjų reikalavimų 14 punkto, techninės specifikacijos 15, 34, 35, 39, 67, 76 punktų nuostatos buvo taikytos ir UAB „Alna Intelligence“ pasiūlymui, tačiau jo neatitikimas šioms nuostatoms nebuvo nustatytas.

Pirkimo II dalies bendrųjų reikalavimų 14 punkte po jo pakeitimo įtvirtintas reikalavimas per 10 darbo dienų pateikti prekės pavyzdį, jei to paprašytų perkančioji organizacija. Šios sąlygos neteisėtumą apeliantas įrodinėja tuo, kad nustatytas terminas yra per trumpas. Tačiau UAB „Alna Intelligence“, prekiaujanti to paties gamintojo įranga, deklaravo sugebėsianti tai įvykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodyta nuostata yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių apelianto argumentus dėl neįmanomumo įvykdyti šią sąlygą, pateikta nebuvo (CPK 178 straipsnis). Be to, vien tai, kad apeliantas negalėtų įvykdyti tokio reikalavimo, dar nereiškia, kad sąlyga yra diskriminacinė ir ribojanti konkurenciją. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkančioji organizacija, atsakydama į apelianto pretenziją, buvo nurodžiusi, jog tikimybė, kad iš apelianto bus pareikalauta pateikti prekių pavyzdžius yra nedidelė, nes jo prekiaujamos įrangos duomenys skelbiami viešai (T. 1, b. l. 141-142).

Techninės specifikacijos 1 ir 17 punktuose įtvirtintos analogiškos nuostatos, kad tarnybinė stotis turi būti ne didesnė kaip 8U aukščio, o 33 ir 34 punktuose – nuostatos, jog tarnybinių stočių talpykla turi būti ne didesnė kaip 14U aukščio. Apelianto teigimu, vienintelis dydžio kriterijus, kuris galėtų būti taikomas atskiroms įrangos dalims, yra reikalavimas, kad visos įsigyjamos įrangos dalys tilptų į perkamas kompiuterines spintas; perkančiosios organizacijos sąlygas tenkina tik trečiojo asmens įranga. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Ginčijami reikalavimai pagrįsti tuo, kad perkančioji organizacija neturi galimybių plėsti tarnybinėms stotims laikyti skirtų patalpų. Dėl šios priežasties yra svarbus įrangos kompaktiškumas ir galimybė įrangos išdėstymą keisti kompiuterinių spintų viduje, perkelti į kitas spintas. Be to, tose pačiose patalpose ateityje ketinama talpinti naują įrangą. Šių aplinkybių apeliantas neginčija. Patikslintame ieškinyje pats apeliantas nurodė, kad 8U aukščio tarnybinę stotį turi ir kompanija „Fujitsu-Siemens Computers“. Perkančiosios organizacijos rašte tiekėjams taip pat pažymėta, kad tarnybinių stočių talpyklas, kurių aukštis ne didesnis kaip 14U, turi keturi skirtingai gamintojai, įskaitant ir atstovaujamą apelianto (T. 1, b. l. 92). Apeliantas šių aplinkybių objektyviais įrodymais nepaneigė.

Techninės specifikacijos 15 punkte, be kita ko, nustatytas reikalavimas turėti ne mažiau kaip du nepriklausomus gamintojo autorizuotus techninės priežiūros centrus Lietuvoje. Apeliantas savo skunde aiškiai nurodo, kad visuomet turėjo du ar daugiau tokių centrų, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tokia sąlyga negalėjo atgrasyti jo nuo dalyvavimo ginčo pirkime. Be to, pagal pirkimo sąlygas nurodytą reikalavimą tenkino ir susitarimas su techninės priežiūros centrais dėl atitinkamų paslaugų teikimo (3.5.1 punktas).

Techninės specifikacijos 35 punktas, be kita ko, numato, kad tarnybinių stočių talpykla turi turėti dubliuotą centrinę magistralę. Minėta, UAB „Alna Intelligence“ pateikta įranga šį reikalavimą atitiko. Be to, perkančioji organizacija leido pateikti ir tokius pasiūlymus, kuriuose lygiavertis funkcionalumas bus pasiekiamas alternatyviais techniniais sprendimais (T. 1, b. l. 92). Apelianto teiginiai, kad perkančiosios organizacijos nurodyti alternatyvūs techniniai sprendimai skirti spręsti tik centrinės magistralės gedimo problemą, remiasi paties apelianto interpretuojamu perkančiosios organizacijos atsakymu, su kuriuo teisėjų kolegija, įvertinusi šį atsakymą, negali sutikti. Pažymėtina, kad apeliantas, elgdamasis bonus pater familias, turėjo visas galimybes paprašyti paaiškinti aptariamą atsakymą, tačiau jomis nepasinaudojo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jo paties alternatyvus pasiūlymas atitiktų 35 punkto tikslus – užtikrinti duomenų saugą (CPK 178 straipsnis).

Techninės specifikacijos 36 punkte nustatytas reikalavimas, kad visos tarnybinės stotys turi turėti DVD-ROM įrenginius bei USB jungtis. Tuo tarpu 39 punkte įtvirtinta nuostata, jog administravimo blokas turi turėti galimybę atlikti klaviatūros, video ir pelės perjungėjo funkcijas, suteikiant galimybę prie jo prijungtą klaviatūrą, pelę ir monitorių komutuoti tarp tarnybinių stočių. Perkančioji organizacija atsakymuose į tiekėjų klausimus buvo nurodžiusi, kad alternatyvūs sprendimai su virtualiais įrenginiais yra nelygiaverčiai, todėl bus atmesti (T. 1, b. l. 92-93). Priešingai ne teigia apeliantas, šis nelygiavertiškumas buvo paaiškintas vėliau ir buvo grįstas saugumo sumetimais (T. 1, b. l. 118). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su apelianto argumentu dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos – apeliantas, ieškinyje teigdamas, kad jo siūlomi virtualūs įrenginiai yra alternatyvūs numatytiems pirkimo dokumentuose saugumo prasme, šią aplinkybę ir turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su perkančiosios organizacijos argumentais, kad pasirinkus fizinę valdymo prieigą buvo sukurta dviejų lygių apsauga – slaptažodžiu apsaugoma ne tik prieiga prie valdymo konsolės, bet ir fiziškai ribojamas patekimas prie pačios konsolės (patekimas į tarnybinių stočių patalpas yra apsaugotas), ko neįmanoma pasiekti naudojant tik apelianto siūlomą virtualų valdymo būdą. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kodėl ginčo pirkimo atveju yra pateisinami pasirinkti aukštesni saugumo reikalavimai.

Techninės specifikacijos 67 punkte numatytas reikalavimas, kad atitinkamas duomenų saugyklos našumas turi būti įvertintas remiantis SPC-1 ir SPC-2 testais. Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto prekiaujamos įrangos gamintojas yra savanoriškos organizacijos, kuri ir atlieka minėtus testus, narys, jo duomenys saugyklos pagal šiuos testus yra įvertintos (T. 1, b. l. 181-182). Dėl šios priežasties nurodyta sąlyga negalėjo atgrasinti apelianto nuo dalyvavimo ginčo pirkime. Be to, UAB „Alna Intelligence“ pasiūlyme buvo nurodytas ir apelianto argumentas, kad šie testai neatspindi tik duomenų saugyklų našumo, todėl atitinkamas įvertinimas nebuvo pateiktas, o perkančioji organizacija šį pasiūlymą pripažino atitinkančiu aptartą sąlygą.

Techninės specifikacijos 74 punkte įtvirtintas reikalavimas užtikrinti galimybę tiesiogiai valdyti duomenų saugyklą tiek per „Fibre Channel“, tiek per tinklą, o 76 punkte – reikalavimas programinei įrangai valdyti duomenų saugyklą nurodytais būdais. Pirmosios instancijos teismas šias sąlygas siejo su didesniais saugumo reikalavimais, nulemtais visuomenine objekto svarba. Apeliantas šios išvados neginčija, tačiau teigia, kad aptartomis nuostatomis siekiami tikslai gali būti įgyvendinti ir jo siūlomu alternatyviu techniniu būdu, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog pasiūlytas variantas iš tiesų yra alternatyvus (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pirkimo sąlygos leido pateikti pasiūlymus ūkio subjektų grupei (4.1 punktas). Tokia nuostata neabejotinai praplečia galimų pirkimo dalyvių ratą. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad perkančiosios organizacijos delsimas atsakyti į pretenzijas nebuvo toks procesinis pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti pirkimo rezultatus, nes pats apeliantas nesiėmė jokių veiksmų skųsti tokį delsimą, o ieškinį pareiškė paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad apelianto ginčijamos sąlygos nėra neteisėtos, teismui nebuvo jokio pagrindo vertinti pirkimo sutarties teisėtumo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Dėl apeliacinės bylos dalies nutraukimo

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė atsisakantis apeliacinio skundo dalies dėl ginčo pirkimo III dalies sąlygų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, apeliantui žinomos šio veiksmo teisinės pasekmės, todėl atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 302, 308 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, priešingą apeliantui interesą turintys byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Tretysis asmuo pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 6 969,60 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (T. 3, b. l. 159-160). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaidos šioje byloje yra akivaizdžiai per didelės, todėl jos mažintinos iki maksimalaus teisės aktų leistino dydžio – 1 320 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 8.18 punktai). Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priimti apelianto UAB „HEWLETT-PACKARD“ atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalies dėl viešojo pirkimo III dalies sąlygų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir nutraukti apeliacinį procesą šioje dalyje.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“ iš apelianto UAB „HEWLETT-PACKARD“ 1 320 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Konstantinas Gurinas Donatas Šernas Vigintas Višinskis