Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ skundą dėl notaro Mindaugo Kačergio veiksmų, suinteresuoti asmenys - notaras Mindaugas Kačergis, Channel Hotels and Properties Limited.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 49¹ straipsnį notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą. Notaras netikrina kitų, negu nurodyta NĮ 49¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako (NĮ 49¹ straipsnio 3 dalis). CK 4.192 straipsnio 1 d. numatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pagal NĮ 49¹ straipsnyje priskirtą kompetenciją ir CK 4.192 straipsnyje nurodyta apimtimi patikrinęs visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, notaras atlieka vykdomąjį įrašą. Teismas pažymi, jog notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (NĮ 49¹), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundžia notaro atliktą vykdomąjį įrašą sekančiais argumentais: 1) vykdomasis įrašas išduotas neatsižvelgiant į tai, kad notarui buvo pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog kreditorius neturi galiojančios reikalavimo teisės; 2) vykdomasis įrašas yra neaiškus ir neatitinka vykdomajam dokumentui keliamų aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų; 3) vykdomasis įrašas išduotas klaidingai įvertinus, jog yra suėjęs terminas patenkinti įkeitimu užtikrintą prievolę. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė - skolininkų nuomonė, kad Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia – nėra pagrindas atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą, nes vykdomojo įrašo atlikimo metu Sutartis buvo galiojanti ir vykdytina. Su pareiškėjų argumentais dėl vykdomojo įrašo neaiškumo ir dviprasmiškumo teismas nesutinka, nes tai yra tik pareiškėjų nuomonė, o ne pagrįsti objektyvais įrodymais, pareiškėjai nenurodo, kokios konkrečios aplinkybės yra neaiškios ir dviprasmiškos. Be to, iš vykdomojo įrašo turinio matyti, kad vykdomojo įrašo forma neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. IR-144 patvirtintai vykdomojo įrašo formai. Teismas nesutinka su pareiškėjų argumentais, jog notaras klaidingai įvertino terminą patenkinti įkeitimu užtikrintą prievolę, nes CK 4.192 straipsnio 1 d. numatyta, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Nagrinėjamu atveju 2018 m. spalio 10 d. Sutartinio įkeitimo specialiųjų sąlygų 7.4 punkte numatyta, kad prievolės įvykdymo terminas yra – iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Šiame punkte nurodomas tik galutinis prievolės įvykdymo terminas, visa prievolė vykdoma pagal Susitarimo sąlygas Susitarime nustatytais terminais (e. b. 1 t. l. 86-92). Sutartyje 10 punkte numatyti atvejai, kada kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti visą paskolos sumą anksčiau laiko, t. y.: „Jei paskolos gavėjas nesumokės a) kurių nors ketvirtinių palūkanų per 60 dienų nuo jų mokėjimo termino, arba b) kurio nors Metinio paskolos grąžinimo per 90 dienų nuo jo mokėjimo termino, tada bet kuriuo iš šių atvejų Paskolos davėjas gali pareikšti įvykus įsipareigojimų nevykdymo įvykį. Tokiu atveju Paskolos davėjas turi besąlyginę teisę reikalauti visiško visos Paskolos grąžinimo prieš terminą, o Paskolos gavėjas turi pareigą grąžinti visą Paskolą Paskolos davėjui šios Sutarties 41 punkte nurodytais terminais“. Kaip nurodo suinteresuotas asmuo (kreditorius) atsiliepime, kad 2018 m. vasarą Kauno LEZ pradėjo vengti vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, todėl kreditorius buvo priverstas imtis teisinių priemonių savo paskolai susigrąžinti, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d. kreditorius pateikė pretenziją Sutarties skolininkams ir įspėjo, jog neįvykdžius einamųjų mokėjimų, kaip numatyta sutartyje, bus laikoma, kad padarytas esminis sutarties pažeidimas ir kreditorius įgis teisę reikalauti padengti iškarto visą paskolos sumą su priskaičiuotomis palūkanomis ir kitais mokėjimais (e. b. 2 t., l. 38-45).

2019 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjai Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Teismas CPK 181 straipsnio 2 dalies pagrindu atsisako priimti šiuos įrodymus, kadangi minėti įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o ne likus dienai iki teismo posėdžio. Teismas pažymi, kad papildomuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodo naujas aplinkybes, kuriomis grindžia vykdomojo įrašo nepagrįstumą ir neteisėtumą, t. y. nurodo, kad išieškoma suma per didelė, nors pateikiant skundą šių aplinkybių nenurodė, o jos pareiškėjams buvo žinomos ir anksčiau. Be to, pažymima, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais notaras atlieka vykdomąjį įrašą visa sutartinio įkeitimo apimtimi. Pabrėžtina, kad notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (NĮ 49¹), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjai teikė teismui papildomą prašymą dėl naujų aplinkybių, leidžia abejoti, kad pareiškėjai sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Be to, pateiktose papildomuose įrodymuose nenurodomas gavėjo sąsajumas su nagrinėjama byla (nenurodo sąskaitos gavėjo sąsajumo su ginčo objektais).

Taigi, teismas konstatuoja, jog pareiškėjai nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų notaro atliktus neteisėtus veiksmus, o pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl atlikto vykdomojo įrašo.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog notaras, atlikęs vykdomąjį įrašą, nepažeidė vykdomojo įrašo atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog notaras veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjų skundas dėl notaro veiksmų atmestinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Skundą atmetus, iš pareiškėjų Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ suinteresuoto asmens (kreditoriaus) Channel Hotels and Properties Limited naudai lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) priteisiamos 2 887,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalbai apmokėti) (e. b. 2 t., l. 133-137) (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ skundą.

Priteisti iš Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, j. a. k. 111682375, ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“, j. a. k. 300643316, po 1443,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, suinteresuotam asmeniui (kreditoriui) Channel Hotels and Properties Limited (registruota 6 Albert Cour, Kensington Gore SW7 32BE, Jungtinė Karalystė).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.