Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Teisėja L.Valentukonytė Procesinio sprendimo kategorija: 26.7; 44.2.4.2; 121.14;

2008 m. balandžio 1 d.

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo E.R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E.R. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2007-12-06 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš E.R. valstybės naudai 7,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovas laikraščio „Lietuvos rytas” mėnesiniame žurnale „Mes moterys“ 2007 metų kovo mėnesio Nr. 3 55 puslapyje išspausdino ieškovo E.R. nuotrauką. Faktą, kad atsakovo išspausdintoje nuotraukoje pavaizduotas ieškovas atsakovas pripažino, tai patvirtina ir straipsnyje pateikti faktai apie ieškovą bei prie nuotraukos išspausdintas užrašas „Ž.R. neslėpė bijanti savo vaikų tėvo E.R....“. Teismas konstatavo, jog pagal CK 2.22 str. 2 d. vertinant ieškovo nuotraukos išspausdinimo teisėtumą turi būti įvertinta, ar egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas susipažinti su šioje nuotraukoje užfiksuotu ieškovo atvaizdu. Ieškovas nepagrįstai jo nuotraukos išspausdinimą laiko atskiru jo privataus gyvenimo ir teisės į atvaizdą pažeidimo faktu. Ieškovo nuotrauka išspausdinta straipsnyje „Sumušta santuoka“, užrašas, išspausdintas prie nuotraukos, patvirtina, kad nuotrauka išspausdinta tikslu pavaizduoti šiame straipsnyje nurodytus faktus: „Ž.R. neslėpė bijanti savo vaikų tėvo E.R. – jis yra puikus medžiotojas, turi šaunamąjį ginklą...“. Teismas padarė išvadą, kad nuotrauka yra atsakovo žurnale išspausdinto straipsnio dalis, ji panaudota kaip vaizdinė priemonė, siekiant suteikti informaciją apie straipsnyje išdėstytus faktus, jog ieškovas yra medžiotojas ir turi šaunamąjį ginklą, todėl ieškovo atvaizdo išspausdinimo teisėtumas negali būti vertinamas izoliuotai nuo straipsnyje pateiktų faktų apie ieškovą. Ieškovo nuotrauka išspausdinta straipsnyje „Sumušta santuoka“, kuriame per konkrečius asmenis, t.y. ieškovą ir jo sutuoktinę siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į itin aktualią problemą – psichologinį ir fizinį smurtą šeimose, straipsnyje svarstomos šeimos problemos. Ieškovo nuotrauka išspausdinta tikslu pavaizduoti straipsnyje pateiktą faktą apie ieškovą – kad ieškovas netinkamai elgiasi su ginklu, nesilaiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytos šaunamųjų ginklų laikymo, saugojimo, perkėlimo į kitą vietą tvarkos, nuolat jį demonstruoja šeimos nariams, naudoja ginklo turėjimo faktą kaip psichologinio smurto prieš straipsnio heroję Ž.R. priemonę sakydamas, kad „...gyvybė kainuoja tik tris litus, nes tokia yra vieno šovinio kaina...“. Šių straipsnyje pateiktų faktų tikrumo ieškovas neginčija. Teismas konstatavo, jog ieškovo E.R. elgesys, užfiksuotas išspausdintoje nuotraukoje, yra adekvatus straipsnyje paminėtiems faktams apie ieškovą. Tiek straipsnis „Sumušta santuoka“, tiek ir ieškovo nuotrauka yra skirti atskleisti aktualią smurto šeimoje problemą, reikalaujančią nuolatinio visuomenės dėmesio, todėl ieškovo nuotraukos išspausdinimas, kaip ir straipsnyje nurodyti faktai, kuriuos iliustruoja šiame straipsnyje išspausdinta ieškovo nuotrauka, atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti apie straipsnyje pateiktus ir nuotraukoje užfiksuotus ieškovo privataus gyvenimo faktus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas elgėsi neteisėtai, išspausdindamas ieškovo atvaizdą straipsnyje „Sumušta santuoka“. Ieškovas neįrodė atsakovo elgesio neteisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl teisės į privatų gyvenimą, dėl ko neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą pažeidus asmens teisę į atvaizdą. Materialinių teisės normų netinkamas aiškinimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atitinkamai pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2007 m. kovo mėnesio mėnesiniame žurnale „Mes moterys“ Nr. 3 straipsnyje (publikacijoje) „Sumušta santuoka“ 55 puslapyje išspausdino be ieškovo sutikimo jo nuotrauką su ieškovo atvaizdu, minėjo ieškovo vardą ir pavardę. Nuotrauka buvo fotografuota ieškovo namuose, jam gulint lovoje ir laikant rankose medžioklinį šautuvą. Tarp šalių ginčo dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra – atsakovas sutiko, kad nuotraukoje yra ieškovo atvaizdas, fotografuota buvo ieškovo namuose, privačioje aplinkoje, nesusijusioje su ieškovo tarnybine ar visuomenine veikla, nuotrauka buvo perduota žurnalui jo žmonos, išspausdinta be ieškovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, motyvuodamas, kad nuotrauka buvo išspausdinta esant pagrįstam visuomenės interesui – atskleisti aktualią smurto šeimoje problemą, iliustruojant straipsnyje išdėstytus faktus. Kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 2 d. nutartyje (Nr. 3K-7-2/2008) teisėjų kolegija suformulavo privataus gyvenimo sampratą – tai žmogaus teisė gyventi savo gyvenimą, esant tik minimaliems apribojimams; ši teisė apima privatų šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, nereikšmingų ir „nepatogių“ asmeninių faktų slaptumą, draudimą be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas, draudimą skelbti konfidencialią informaciją. Taigi teisės doktrinoje teisė į atvaizdą (CK 2.22 str.) yra sudėtinė specifinės fizinių asmenų teisės – teisės į privatumą dalis; nuotraukoje gali būti fiksuojamas ne tik asmens atvaizdas, bet ir tam tikra informacija, veiksmas ir pan. Taigi asmeninės nuotraukos išviešinimas galimas ne tik CK 2.22 str. 2 d. nurodytomis sąlygomis – kai nuotraukos spausdinimas susijęs su asmens visuomenine veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, bet ir CK 2.23 str. 3 d. numatytais pagrindais – kai nuotraukose esančios informacijos atskleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą, tokią informaciją žinoti.

Dėl išdėstyto kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuotraukos išspausdinimo faktą viso straipsnio kontekste, peržengė nagrinėjamos bylos ribas; kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvui, jog nagrinėjamoje byloje turėjo būti įvertinta, ar egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas susipažinti su šioje nuotraukoje užfiksuota informacija apie ieškovą ir sutinka, kad nuotraukos išspausdinimo žurnale faktas turi būti vertinamas straipsnio „Sumušta santuoka“ išspausdinimo kontekste.

Tiek paminėtoje nutartyje, tiek kitose nutartyse Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymėjo, kad teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti; faktų iš privataus gyvenimo išviešinimo atveju yra dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių: teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės teisės žinoti konfliktas; būtina siekti šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad straipsnis „Sumušta santuoka“ skirtas itin aktualiai problemai – paplitusiam psichologiniam ir fiziniam smurtui šeimose, sutinka, kad straipsnyje aprašytos situacijos tarp sutuoktinių analizė etikos ir psichologiniu požiūriu turi visuomeninę reikšmę. Kolegija pažymi, kad straipsnyje išdėstytų faktų atitikimas tikrovei nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir straipsnio turinio neanalizuoja. Nagrinėjamoje byloje, nuotraukoje ieškovas nufotografuotas privačioje, net intymioje aplinkoje – gulintis su medžiokliniu šautuvu miegamajame, lovoje, su šypsena, šalia jo – naminis gyvūnas, katė (žurnalo „Mes moterys“ 2007 m. kovo mėn. Nr. 3, 55 psl.). Taigi nuotrauka – ne tik ieškovo atvaizdas, bet joje yra tam tikros informacijos, pavyzdžiui, apie ieškovo privačios patalpos (miegamojo) aplinką. Medžioklinio šautuvo ieškovo rankose atvaizdas gali būti vertinamas kaip informacija apie tai, jog ieškovas yra medžiotojas arba turi medžioklinį šautuvą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuotraukos su medžiokliniu šautuvu rankose išspausdinimas įrodo, kad ieškovas netinkamai elgiasi su ginklu, nesilaiko šaunamųjų ginklų laikymo tvarkos, nuolat jį demonstruoja šeimos nariams, naudoja ginklo turėjimo faktą prieš straipsnio heroję Ž.R. Tačiau nuotraukoje ieškovo veido išraiška nėra agresyvi, jis šypsosi, ginklu negrasina; sprendžiama, kad nuotraukoje nėra užfiksuotas grasinimo ginklu faktas ar ieškovo elgesys konflikto metu; darytina išvada, kad nuotraukoje užfiksuota informacija nėra susijusi su straipsnyje aprašytu sutuoktinių konfliktu. Straipsnyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas turi medžioklinį ginklą objektyviai nereikalavo papildomo patvirtinimo – nuotraukos spausdinimo. Straipsnis nebuvo skirtas tokiai problemai, kaip Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimai medžiotojų šeimose, straipsnyje buvo akcentuojamas ginklo panaudojimas psichologinio smurto prieš sutuoktinę tikslais. Kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina teismo išvados, jog ginčo nuotrauka buvo pateikta dėl visuomenės teisės žinoti apie psichologinio smurto šeimose ar netinkamo medžioklinių šautuvų laikymo problemas, nuotraukos išviešinimo tikslas tokio straipsnio kontekste greičiausia buvo sustiprinti ieškovo, kaip smurtautojo įvaizdį, sukelti skaitytojų smalsumą sutuoktinių privataus gyvenimo detalėms. Dėl to šio konkretaus ginčo atveju prioritetas turi būti suteiktas ieškovo teisei į privatų gyvenimą ir teisei į atvaizdą, o ne atsakovo teisei laisvai skleisti informaciją arba visuomenės teisei žinoti. Ieškinys tenkintinas, pripažįstant, kad ieškovo teisė į atvaizdą buvo pažeista.

Vertindama neturtinės žalos atlyginimo dydį, kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovo nuotrauka buvo išspausdinta 11 300 egz. tiražu, žurnalas yra respublikinis, platinamas visoje Lietuvos teritorijoje. Kolegija taip pat atsižvelgia, kad straipsnis ir nuotrauka buvo išspausdinti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, kai tarp sutuoktinių teismo buvo sprendžiamas ginčas ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tėvų ištuoka savaime yra stresinė situacija vaikams, todėl kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad nuotraukos išspausdinimas tėvų konflikto metu sukėlė kartu su ieškovu gyvenančiai nepilnametei dukrai ir pačiam ieškovui papildomų negatyvių išgyvenimų. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka ieškovo teisės pažeidimo sunkumui, ieškinys tenkintinas pilnai.

Patenkinusi ieškinį, kolegija taip pat pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą – ieškovui priteistinas žyminis mokestis už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą (CPK 93 str. 1, 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti E.R. ir atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti E.R. iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 50 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą ir 52,35 Lt už apeliacinio skundo padavimą, viso 102,35 Lt (šimtas du litus trisdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ valstybės naudai 7,50 Lt (septynis litus penkiasdešimt centų ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.