- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- A-442-674-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr.5015, kuriuo nuspręsta priverstine tvarka išieškoti iš pareiškėjo turto į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 304 Lt skolą; 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr.4834, kuriuo nuspręsta priverstine tvarka išieškoti iš pareiškėjo turto į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1158 Lt skolą; 2007 m. spalio 26 d. sprendimą Nr.5740, kuriuo nuspręsta priverstine tvarka išieškoti iš pareiškėjo turto į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 399 Lt skolą. Pareiškėjas nurodė, kad jis jokios individualios veiklos nevykdė, todėl negalėjo susidaryti ir jokių jo skolų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Pareiškėjo skundas buvo priimtas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi. Šia nutartimi taip pat buvo neatnaujintas pareiškėjui skundo padavimo terminas dėl jo skunde suformuluoto dar vieno reikalavimo, kuriuo jis prašė panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. spalio 29 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.(25.83-19.3)-S19-733, ir šis reikalavimas nebuvo priimtas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2004 m. spalio 29 d. prašymu Nr.133 kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją prašydamas išduoti nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą individualiai transporto paslaugų veiklai vykdyti nuo 2004 m. spalio 29 d.. Tą pačią dieną Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išrašė jam nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.(25.83-19.3)-S19-733. Pareiškėjas pažymos neatsiėmė, nors 2005 m. gegužės 24 d. buvo kviečiamas atvykti ją pasiimti. 2007 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl įregistruotos individualios veiklos nutraukimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje paduotame skunde taip pat buvo nurodęs reikalavimą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. spalio 29 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr.(25.83-19.3)-S19-733 panaikinimo, tačiau įsiteisėjusia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjui nebuvo atnaujintas terminas šiam reikalavimui pareikšti ir šis reikalavimas nebuvo priimtas. Teismas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, pensijų socialiniu draudimu draudžiami privalomai. Šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos vykdymo pabaigos. Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1225, 24.3 punktas nustato, kad individualia veikla užsiimančių asmenų duomenys tvarkomi Mokesčių mokėtojų registre. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi Mokesčių mokėtojų registro tvarkytojo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis apie pareiškėjo vykdytą individualią veiklą. Kadangi šie duomenys nėra pakeisti ar panaikinti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus atsakovo sprendimus. Esant išduotai individualios veiklos vykdymo pažymai, socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos iki to momento, kol pažyma bus panaikinta, nepriklausomai nuo to, vykdoma ar nevykdoma individuali veikla. Teismas taip pat nurodė, kad tiek Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tiek atsakovas visus sprendimus ir dokumentus siuntė pareiškėjui tinkamai, t. y. jo deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą ir šio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartį. Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti jam terminą paduoti skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. spalio 29 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr.(25.83-19.3)-S19-733 ir panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. spalio 29 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.(25.83-19.3)-S19-733 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr.5015, 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr.4834, 2007 m. spalio 26 d. sprendimą Nr.5740.
Pareiškėjas nurodo, kad nors jis ir kreipėsi dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos išdavimo, tačiau tokios pažymos iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos negavo. Negavęs pažymos, jis manė, jog pažyma neišduota, todėl jis jokios individualios veiklos nepradėjo vykdyti ir tokių savo planų atsisakė. Jis buvo prašęs Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos jam dokumentus siųsti adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, tačiau jokia korespondencija iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos jam šiuo adresu siųsta nebuvo. Nors jis ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, tačiau šiuo adresu jis jau seniai nebegyvena. Pareiškėjas nurodo, kad jis jokios individualios veiklos nevykdė, todėl jokių valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėti neprivalėjo, jam negalėjo atsirasti skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir nėra pagrindo tokias skolas išieškoti iš jo turto priverstine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, iš esmės pakartodami pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) nustatė, kad savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Remiantis šia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, asmenys, besiverčiantys individualia veikla, kaip ją apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, yra privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims.
Individualios veiklos apibrėžimas yra pateikiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. 2006 m. birželio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama minėtoje įstatymo nuostatoje pateikiamą individualios veiklos sąvoką, pažymėjo, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. 1 p.)).
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Aiškinant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 35 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, teisėjų kolegija pažymi, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, individualia veikla gali užsiimti savo valia ir nuožiūra be jokio išankstinio šios veiklos registravimo valstybės institucijoje. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, tik privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (redakcija galiojusi iki 2008 m. balandžio 1 d.) patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 4 punkte buvo nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą. Šių taisyklių 6 punktas nustatė, kad, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas užpildo minėtą prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą, ją pasirašo ir pateikia mokesčių administratoriui, laikoma, kad jis informavo mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, 2004 m. spalio 29 d. pateikęs Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą įregistruoti mokesčių mokėtojų registre, galėjo vykdyti individualią veiklą, todėl jo aiškinimas, kad negavęs iš mokesčių inspekcijos pažymos apie savo vykdomą individualią veiklą, jis negalėjo užsiimti individualia veikla yra tik klaidinga individualią veiklą reguliuojančių teisės normų interpretacija, neturinti jokio teisinio pagrindo.
Mokesčių mokėtojų registras, kuriame registruojami ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, sudaromas mokesčių mokėtojų apskaitai tvarkyti bei mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir išskaičiavimo teisingumo kontrolei. Mokesčių mokėtojų duomenų rinkimo, kaupimo, apdorojimo, sisteminimo, saugojimo, naudojimo ir teikimo tvarka nustatoma Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Mokesčių administravimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnis). Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 (Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1225 redakcija) patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 2 punkte nurodyta, kad registro paskirtis - šių Nuostatų nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir įstatymų nurodytais atvejais teikti duomenis apie registro objektus. Taigi pagrindinė mokesčių mokėtojų registro paskirtis yra tinkamo mokesčių administravimo užtikrinimas. Teisės aktuose, reguliuojančiuose mokesčių mokėtojų registro funkcionavimo, duomenų apie šio registro objektus rinkimo, kaupimo, apdorojimo, saugojimo, naudojimo ir duomenų apie registro objektus teikimo tvarką, nėra preziumuojama, kad šiame registre esantys duomenys yra teisingi, kol jie nustatyta tvarka nėra pakeisti ar nuginčyti. Tačiau tai nereiškia, jog viešojo administravimo institucija, priimdama individualius administracinius aktus, negalėtų jų pagrįsti mokesčių mokėtojų registre esančiais duomenimis. Nors mokesčių mokėtojų registre esantys duomenys ir gali būti faktinis individualaus administracinio akto priėmimo pagrindas, tačiau, iškilus ginčui dėl administracinio akto pagrįstumo, mokesčių mokėtojų registro duomenys negali būti vertinami kaip vienintelis ir neginčijamas individualaus administracinio akto faktinis pagrindas. Nagrinėjant ginčą dėl individualaus administracinio akto, pagrįsto faktiniais duomenis, esančiais mokesčių mokėtojų registre, teisėtumo šie duomenys gali būti kvestionuojami, remiantis kitais ginčo nagrinėjamo metu pateiktais faktiniais duomenimis (įrodymais). Todėl vien tai, kad pareiškėjas nėra nuginčijęs individualios veiklos vykdymo pažymos, nėra pagrindas preziumuoti, kad mokesčių mokėtojų registre esantys duomenys apie pareiškėjo individualią veiklą yra teisingi.
Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis). Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis jokios individualios veiklos nevykdė, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar atsakovas pagrįstai reikalauja, jog pareiškėjas sumokėtų socialinio draudimo įmokas, būtina pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti faktą, ar pareiškėjas vykdė individualią veiklą, ar deklaravo pajamas, gautas vykdant individualią veiklą. Nes tik individualios veiklos vykdymas suponuoja pareigą mokėti socialinio draudimo įmokas.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ginčo teisinį santykį reguliuojančias materialiosios teisės normas, neišaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.