Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-3505-1033/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
A8.-3505-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03155-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rolandas Bužinskas (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-3505-1033/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03155-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.9.10.
ROIK: 20124003417(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (į. k(duomenys neskelbtini), veiklos adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadove, per nustatytą laikotarpį (iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarkytojui Bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, nustatančiuose, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Šiais veiksmais (neveikimu) V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje V. K. nusižengimą pripažino ir paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), yra šios Bendrovės savininkė ir vadovė. Įmonės buhalteriją tvarko samdoma įmonė (duomenys neskelbtini), kuriai moka už paslaugas, todėl šios įmonės atstovė J. S. galėtų daugiau paaiškinti, kodėl nebuvo pateiktos ataskaitos. Ji pati nežinojo, kad Registrų centrui reikia pateikti dokumentus. Supranta, kad tai neatleidžia nuo atsakomybės, tiesiog negalvojo, kad toks dalykas įvyks. Ji dirba savo darbą ir nežinojo, kad reikia tikrinti kitų darbą. Vadove tapo nuo 2019-09-01, tačiau įmonė buvo registruota anksčiau, šią įmonę ji perpirko ir atsidarė, kaip savo. Neturėjo vadovo darbo patirties, jai tai visiškai nauja. Labai gailisi, kad taip atsitiko, sumokės paskirtą baudą, atsiprašo.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad ji yra buhalterinės įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovė ir buhalterė, atsakinga už finansinių ataskaitų pateikimą. Rugpjūčio 21 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų pasikeitimas, anksčiau įmonės pavadinimas buvo kitas ir jos akcininkė bei vadovė buvo iš Baltarusijos, kuri pardavė akcijas V., nes V. ieškojo galimybės atidaryti savo įmonę. V. pakeitė įmonės pavadinimą, reikėjo baigti tvarkyti dokumentus. Buvo susitarta, kad baltarusė atvažiuos pasirašyti dokumentų, tačiau negalėjo atvažiuoti iki paskutinės dienos, persikėlė į Rusiją ir iki šiol neturi galimybės atvažiuoti į Vilnių dėl pandemijos. Jie gavo Registrų centro pranešimą, kad bus švelniau žiūrima į ataskaitų pateikimą, kad nebus baudų už ataskaitų pavėluotą pridavimą, kad ataskaitas galima pateikti pavėluotai. Kai buvo uždarytos klinikos, ji negalėjo susitikti su vadove, todėl norėjo susitikti, kai bus patogesnis laikas. Adresas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo registruota ankstesnė įmonė. Laišką su protokolu gavo lapkričio 20 d., jame nebuvo V. parašo ir ten pažymėta, kad protokolas siunčiamas pakartotinai, nors pirmo laiško jie negavo, V. nieko nežinojo, nebuvo informuota. Jeigu būtų gavę laišką, pranešimą, būtų iškart pateikę duomenis. Negalėjo anksčiau pateikti ataskaitų už 2019 metus ir dėl to, kad tikrino galutinius likučius, V. gruodį daug sumokėjo už savo specialybės kvalifikacijos kėlimo kursus, tačiau buvo pranešta, kad nebus mokymų, nes grupės neįmanoma surinkti, todėl jiems reikėjo paskaičiuoti, kiek būsimųjų sąnaudų bus priskirta per 2019 metus. Šiai dienai dar negavo atsakymo, todėl pateikė prierašą, kad sumos per 2020 metus bus tikslinamos. Anksčiau problemų dėl ataskaitų pateikimo nebuvo, jos laiku pateiktos, mokesčiai sumokėti. Už 2019 metus finansines ataskaitas pateikė 2020-11-26. V. pirmą kartą turi įmonę, todėl reikalavimų dėl dokumentų pateikimo Registrų centrui, jų terminų, pasekmių nežino. Prašo švelnesnės nuobaudos, nes V. jauna vadovė, vadovauja įmonei pirmus metus. Ji (liudytoja) jaučiasi kalta, kad laiku neišaiškino pasekmių, negalvojo, kad Registru centras reikalaus ataskaitų praėjus trims mėnesiams, nes skelbė informaciją, kad galima vėluoti dėl ataskaitų pateikimo. Nuobauda turėtų būti paskirta jai, o ne V.. Įgaliojime nurodytas A. M. padeda jų įmonėje teisiniais dalykais, jis yra advokato padėjėjas, todėl kai reikia paaiškinimų, padeda klientams.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. M. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad V. K. pripažįsta faktą, jog finansinės ataskaitos dokumentai buvo pateikti praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, tačiau atkreipia dėmesį į itin svarbias aplinkybės, kurios nulėmė šį vėlavimą. 2020 m. COVID-19 krizė tiesiogiai palietė didelę dalį privataus verslo, daugybė bendrovių susidūrė su problemomis, įskaitant ir finansinių ataskaitų parengimą ir jų pateikimą VĮ Registrų centrui. Reaguojant į šią situaciją, Registrų centras 2020-03-31 išleido oficialų pranešimą VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje, kurio tikslas buvo informuoti juridinius asmenis apie tai, kad 2020 metais Registrų centras netaikys teisės aktuose numatytų poveikio priemonių, t. y. nepradės surašyti administracinių nusižengimų protokolų už pavėluotai pateiktas finansines ataskaitas (plačiau: (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų teikimas pirmojo karantino metu buvo iš esmės uždraustas ir bendrovė dėl to patyrė daug praradimų, toks Registrų centro išaiškinimas prieš ataskaitų pateikimo terminą leido bendrovei susikoncentruoti pirmiausia į neigiamų pandemijos sukeltų padarinių šalinimą ir verslo išsaugojimą. Dėl to, vadovaujantis šiuo Registrų centro išaiškinimu, bendrovė planavo ir padavė finansines ataskaitas šių metų rudenį. Iš Registrų centro pranešimo galima aiškiai suprasti, kad ketino priimti ir vėluojančias ataskaitas bei buvo aiškiai nurodyta, kad už pavėluotą finansinių ataskaitų nepateikimą nebus baudžiama. Pranešime buvo akcentuojama, kad pirmiausia Registrų centras teiks bendrovėms raginimus ir vykdys vadinamą “minkštąjį dialogą”, tačiau bendrovė negavo (jai nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įteiktas) jokio priminimo ar pranešimo apie vėluojančias ataskaitas. Taigi V. K. net negalėjo įtarti, kad jai bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už Registrų centro atvirai toleruotą finansinių ataskaitų pateikimą po termino, kadangi negavo žadėto priminimo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad yra pagrindas atleisti V. K. nuo administracinės atsakomybės, vadovaujantis ANK 21 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad ji administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasi klaidinga oficialia Registrų centro konsultacija, kurioje aiškiai buvo nurodyta, kad 2020 metais priims ir vėluojančias finansines ataskaitas, tačiau faktinės aplinkybės parodė, kad Registrų centras nesivadovavo savo paties pateikta konsultacija ir surašė V. K. administracinio nusižengimo protokolą. Taip pat V. K. nebuvo įspėta ir negavo jokio pranešimo iš Registrų centro dėl vėluojančių ataskaitų, kurio pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal minėtą konsultaciją. Taigi akivaizdu, kad negalima konstatuoti nei tyčios, nei neatsargumo ar bet kokios kitos V. K. kaltės formos. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį itin neigiamai paveiktų tiek V. K., tiek Bendrovės, stipriai nukentėjusios ir praradusios didelę dalį planuotų pajamų dėl pandemijos, interesus. Prašo atleisti V. K. nuo administracinės atsakomybės arba, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-10, 2008-09-17, 2012-09-25 ir kt. nutarimai) (b. l. 22-23).

Institucijos atstovė 2020-11-19 informavo teismą, kad nedalyvaus teismo posėdžiuose, palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes, prašo skirti baudą, artimą ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui, nes UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 metus nėra pateikti ir 2020-11-18 dienai (b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu bei Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

V. K. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-3), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2019-08-21 yra V. K. (b. l. 3-5), taip pat UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. M. rašytiniai paaiškinimai, liudytojos J. S. bei pačios V. K. paaiškinimai teisme. Iš VĮ Registrų centrui pateiktų dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas registrui 2020-11-26, tai yra pavėluotai (b. l. 25-28).

V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes ji, būdama Bendrovės vadove, laiku nepateikė Bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui.

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (įmonei V. K. vadovauja nedaug laiko, buhalterinę apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas teikia kita samdoma įmonė, žala neatsirado, finansinės ataskaitos buvo pateiktos, nors ir pavėluotai, pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į V. K. asmenybę (dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebausta administracine tvarka, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, tai buvo atsitiktinis nusižengimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, N3-1900/2006). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-8/2013 ir kt.).

Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad V. K. sąmoningai nevengė pateikti ataskaitų rinkinio, tiesiog dėl vadovavimo įmonei patirties stokos ir kitos samdomos buhalterinės įmonės atstovų veiksmų, kuriais jie vadovaudamiesi Registrų centro konsultacija ataskaitas pateikė pavėluotai, žala nebuvo padaryta, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi ir išgyvena, anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, todėl vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Nors buhalterinės apskaitos bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. M. teigia, kad V. K. neturėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn vadovaujantis ANK 21 straipsniu, kuriame numatyta, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija, tačiau pažymėtina, kad V. K. nesivadovavo minėta 2020-03-31 VĮ Registrų centro informacija dėl ataskaitų pateikimo vėlavimo. Minėta konsultacija vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini), kuri pagal susitarimą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir turėjo laiku pateikti VĮ Registrų centras reikalingas ataskaitas. Be to, Registrų centro 2020-03-31 pranešime buvo nurodyta, kad įvairių teisinių formų įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinti ataskaitų patvirtinimo ir pateikimo terminai lieka galioti - dauguma juridinių asmenų ataskaitas už 2019 metus turi pateikti iki gegužės 31 dienos, tačiau, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją Registrų centras priims ir vėluojančias ataskaitas (b.l. 30, 31). Šiame pranešime konkrečiai nenurodyta, kiek laiko ataskaitos gali vėluoti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitos buvo pateiktos Registrui 2020-11-26, t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po nustatyto termino, manytina, kad jos buvo pateiktos ženkliai pavėlavus. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolas V. K. buvo surašytas 2020-10-09, o ne iškart po ataskaitų pateikimo termino pasibaigimo (2020-06-01). Vien ta aplinkybė, kad iš Registrų centro nebuvo gautas įspėjimas, pranešimas ar priminimas dėl ataskaitų pateikimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buhalterinei įmonei nebuvo žinoma, jog ataskaitas reikia pateikti nustatytu laiku, ar kiek galima skubiau po termino praleidimo. Svarbu ir tai, kad siekiant laiku gauti informaciją, pranešimus iš Registrų centro, Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti teisingi ir aktualūs atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys, rekvizitai. Šiuo atveju iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b.l. 3-5) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), kuris realiai priklauso UAB (duomenys neskelbtini), o kontaktinėje informacijoje nėra jokių duomenų apie dabartinės vadovės V. K. kontaktus (telefono numeris, el. paštas), kuriais būtų galima komunikuoti su vadove. Juridinių asmenų registre nurodytu V. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siunčiamos korespondencijos (administracinio nusižengimo protokolo, siųsto 2020-10-13, teismo šaukimo, siųsto 2020-11-17) ji neatsiėmė (b. l. 6-8, 19-20). Teismo vertinimu, patys asmenys turi būti apdairūs ir rūpestingi, laiku atnaujinti savo kontaktinius duomenis, tikrinti pašto dėžutes, kad jiems siunčiama informacija galėtų laiku pasiekti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo taikyti V. K. ANK 21 straipsnį ir atleisti ją nuo atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

V. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas