- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-406-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08255-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės M. S. 2013-11-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje J. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda už tai, kad jis 2013-10-18, apie 13 val., Tunelio g. ir Radvilėnų pl. sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, trenkėsi į priešingoje eismo juostoje stovėjusius du automobilius ir juos apgadino. Tokiais veiksmais J. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133 punktų reikalavimus. Šį nutarimą J. Š. apskundė Kauno apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-02-13 nutartimi J. Š. skundą atmetė, paliko nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės 2013-11-22 nutarimą. Teismas nurodė, kad nors J. Š. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau apelianto teiginius paneigė byloje surinkti įrodymai, t. y. tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, rašyti iš karto po įvykio, tiek jų duoti parodymai teismo posėdžiuose, nukentėjusiųjų parodymai bei kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas sprendė, kad J. Š. skunde ir teisme nurodytos aplinkybės prieštaravo bylos rašytinei medžiagai–liudytojų paaiškinimams, tarnybiniams pranešimams, eismo įvykio schemai. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokiais kitais objektyviais įrodymais nepaneigė (nenuginčijo) jam inkriminuotų kaltinimų, neįrodė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas vilkiko vairuotojas. Jo nurodytas aplinkybes laikė gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės savo atžvilgiu. Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. Š. pažeidė KET 9 ir 133 punktų reikalavimus – būdamas neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, trenkėsi į priešingoje eismo juostoje stovėjusius du automobilius ir juos apgadino, todėl administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patrauktas pagrįstai, veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl pareiškėjo J. Š. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-13 nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde nurodo, kad eismo įvykis įvyko ne dėl pareiškėjo, bet dėl vilkiko vairuotojo kaltės, kuris, sukdamas į dešinę, vilkiko galinės dalies kairiuoju kampu kliudė pareiškėjo vairuojamą automobilį, nustūmė jį į priešingą eismo juostą ir iš įvykio vietos pasišalino. Policija nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų vilkiko vairuotoją, nebuvo ieškomi liudytojai, apsiribota tik įvykio dalyvių parodymais. Iš Kauno nepriklausomų auto ekspertų biuro kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21311048 matyti, kad automobilio „Opel Corsa“ yra apgadinta kairė priekinė pusė po kontakto su stovėjusiais priešpriešinėje eismo juostoje automobiliais, ir taip pat užfiksuota, kad automobilio „Opel Corsa“ yra apgadinta dešinys priekinis sparnas, variklio dangtis dešinėje, žibintas dešinėje, priekinis bamperis dešinėje, kas akivaizdžiai patvirtina tas aplinkybes, kad prieš eismo įvykį pareiškėjo vairuojamas automobilis kontaktavo su sunkvežimio galinės dalies kairiuoju kėbulo kampu. Pareiškėjas nurodo, kad policijos specialistas ignoravo reikalingumą visapusiško ir objektyvaus bylos ištyrimo, neapklausė liudininkų, tuo užkirsdamas pareiškėjo teisę į gynybą, neįvertino tų aplinkybių, kad administracinė byla neištirta visapusiškai, nebandyta ieškoti eismo įvykio liudininkų bei eismo įvykį sukėlusio automobilio, byla buvo tiriama atmestinai, o specialistė, nesurinkusi įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, priėmė neteisėtą ir nepagristą nutarimą, kuris yra naikintinas. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pridūrė, kad nespėjo įsidėmėti sunkvežimio valstybinių numerių, tačiau sunkvežimis turėjo pravažiuoti pro traukinių stotį, kur yra vaizdo filmavimo kamera, tačiau ji neveikė. Skunde J. Š. nurodė, jog kyla du klausimai: 1. Kadangi posūkis yra didelės trajektorijos, tai kodėl automobilis „Opel“ atsitrenkė būtent į stovinčias pravažiavime transporto priemones, o neatsitrenkė anksčiau į bortą ar toliau už automobilių, nes posūkis nesibaigia ties susidūrimo vieta ir posūkio amplitudė yra tolygi visai kelio atkarpai ties įvažiavimu į Radvilėnų p. 2. Kodėl būtent ties pravažiavimu į Radvilėnų pl. automobilis „Opel“ staiga pakeičia važiavimo kryptį. Pareiškėjas nurodė, kad priežastis yra ta, kad norint sunkvežimiui pasukti į Radvilėnų plentą, jis turi pasitraukti kairiau važiuojamoje dalyje Tunelio gatvėje, nes jo posūkio amplitudė padidėja, dėl to priekabos galinės dalies kampu buvo kliudytas jo vairuojamas automobilis ir dėl to staigiai pakeitė važiavimo kryptį, o sunkvežimis ramiai nuvažiavo net nepajutęs kontakto. Pareiškėjas tvirtina esąs nekaltas, todėl prašo teismo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes, teigia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat apsiribojo tik formalia liudytojų apklausa, nesigilino į eismo įvykio aplinkybes ir kilimo priežastis, todėl priimtas nutarimas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo J. Š. apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. Š. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² ir 35 straipsniuose numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą apylinkės teismui nebuvo pagrindo.
J. Š. neigia kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, kad šio pažeidimo nepadarė, su administracinio teisės pažeidimo protokolo ir skundžiamos nutarties formuluote nesutinka, kadangi aplinkybės buvo visiškai kitokios, nei nurodyta protokole ir teismo nutartyje.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeidęs procesinių normų reikalavimų. J. Š. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta surinkta byloje medžiaga. Apelianto kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose iš karto po įvykio, užfiksuoti duomenys, tiek jų duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų paaiškinimai iš karto po įvykio bei jų parodymai teismo posėdžio metu, taip pat kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas nutartyje, nei vienas iš įvykio metu nukentėjusių vairuotojų nenurodė, jog matė krovininį automobilį su priekaba, kuris galėjo įtakoti „Opel Corsa“ automobilio važiavimą, nors ruošėsi atlikti manevrą į kairę pusę, ir stebėjo priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojančius automobilius. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, liudytojai S. V. ir R. L. patvirtino tą aplinkybę, jog eismo įvykio metu pastebėjo, kad nuo kalno dideliu greičiu, nevaldomai atvažiavo „Opel Corsa“ automobilis, kuris išvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, į juos atsitrenkė. Netikėti liudytojų S. V. ir R. L. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes minėti liudytojai pareiškėjo nepažįsta, jų duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, objektyvių duomenų apie tai, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų pareiškėją sakant netiesą, byloje nenustatyta. Jie buvo įvykio vietoje ir betarpiškai matė įvykio aplinkybes, todėl jų parodymai yra svarbūs ir laikytini įrodymu, paneigiančiu J. Š. nurodytą aplinkybę dėl kito automobilio kaltės ir sukelto eismo įvykio priežasties.
Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, jog J. Š. skunde ir pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos rašytinei medžiagai – liudytojų paaiškinimams, tarnybiniams pranešimams, eismo įvykio schemai. Pažymėtina, jog pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui dėstydamas įvykio aplinkybes nurodė, jog dėl vilkiko vairuotojo kaltės, kuris suko į dešinę į Radvilėnų pl., buvo kliudytas vilkiko galinės dalies kairiuoju kampu pareiškėjo vairuojamas automobilis ir nustumtas į priešingą eismo juostą. Apeliaciniame skunde J. Š. nurodė, kad aiškinantis klausimą, kodėl būtent ties pravažiavimu į Radvilėnų pl. automobilis „Opel“ staiga pakeičia važiavimo kryptį, pareiškėjas tvirtina, kad priežastis yra ta, kad norint sunkvežimiui pasukti į Radvilėnų plentą, jis turi pasitraukti kairiau važiuojamoje dalyje Tunelio gatvėje, nes jo posūkio amplitudė padidėja, dėl ko priekabos galinės dalies kampu buvo kliudytas jo vairuojamas automobilis ir dėl to jis staigiai pakeitė važiavimo kryptį. Įvertinus šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tada lieka neaišku, kokiu būdu vilkikas, užsukęs į dešinę į Radvilėnų pl. ir kliudęs pareiškėjo automobilį, galėjo ir turėjo pravažiuoti pro traukinių stotį, kur yra vaizdo kameros ir kuri yra priešingoje pusėje nei Radvilėnų pl. (kaip nurodo pats pareiškėjas savo skunduose ir teismo posėdžio metu (b. l. 22). Kaip jau buvo minėta, nei vienas iš liudytojų nenurodė, jog matė krovininį automobilį su priekaba, nors ruošėsi atlikti manevrą į kairę pusę ir stebėjo priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojančius automobilius, paties pareiškėjo parodymai ir dėstomos aplinkybės yra prieštaraujančios liudytojų parodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė J. Š. nurodytas aplinkybes gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės savo atžvilgiu bei pagrįstai nevertino liudytojos B. E. parodymų, kadangi ji yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi, siekdama padėti kolegai išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas pažymi, jog įvertinti ar pareiškėjo automobiliui „Opel Corsa“ padaryti apgadinimai dešiniajame priekiniame sparne, variklio dangčio dešinėje, žibintui dešinėje, priekiniam bamperiui dešinėje, buvo padaryti šio įvykio metu, nėra galimybės.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra, jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
J. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.