Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2470-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
1-2470-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26481-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
R. R.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2470-1049/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26481-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam R. R., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini ), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju-pakuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. R., 2018 m. birželio 4 d., apie 21.00 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini )prie (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės koncentracija, o konkrečiai nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 1,66 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. R. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Ford Siera“, nuosavybės teise priklauso jam, yra nedraustas, techniškai tvarkingas. Įvykio dieną minėtas automobilis buvo pastatytas garaže, o R. R. norėjo pravažiuoti juo, kad galėtų sutepti gilzes. Išvažiavęs iš garažo ir nuvažiavęs nuo jo siauru keliu apie 200 metrų, apsisukdamas, savo automobilio kraštu kliudė kitą automobilį, tačiau susidūrimo nejautė ir grįžęs atgal pastatė automobilį garaže. Paaiškino, kad į garažus buvo atėję žmonės, kurių automobilį jis apgadino ir iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su policijos pareigūnais jis nuvyko į įvykio vietą apžiūrėti apgadinto automobilio, savo kaltę pripažino. Dėl patirtos žalos nesitarė ir nurodė, kad atlygins draudimui jo išmokėtus pinigus. R. R. nurodė kad automobiliu važiavo nedideliu greičiu, problemų su alkoholio vartojimu neturi, tačiau buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos sukeltam eismo įvykiui. Dėl įvykio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 21.00 val., Kauno rajone, būdamas namuose, pro atvirą langą išgirdo duslų garsą ir pažiūrėjęs pro jį pamatė žvyrkeliu važiuojantį, baltos spalvos „Ford Siera“ automobilį, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir paskui jį bėgančią kaimynę D. A., kuri šaukė „stabdykite baltą automobilį“. A. S. paskubomis nusileido į kiemą ir nubėgo paskui nuvažiavusį automobilį „Ford Siera“. Nubėgęs apie tris šimtus metrų, garažų masyve, pamatė praviras vieno garažo duris ir šalimais stovintį, jau matytą automobilį „Ford Siera“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tuo metu, prie minėto automobilio stovėjo iš matymo pažįstamas vyras su moterimi ir kaimynės D. A. vyras su kitu vyru. Iš matymo pažįstamas vyras, kaip vėliau paaiškėjo – R. R., paaiškino, kad jis vairavo automobilį „Ford Siera“, tačiau į nieką neatsitrenkė ir iš įvykio vietos nebėgo. Paskui A. S. atbėgusi D. A. jau buvo iškvietusi policijos pareigūnus, kuriems atvykus, A. S. kartu nuėjo į įvykio vietą, kur matė, kad D. A. automobilio „Toyota Corolla Verso“ priekinis bamperis yra atplėštas, o ant jo dešinės pusės matė likusių baltos spalvos dažų, tačiau A. S. nematė, kaip įvyko pats eismo įvykis (b. l. 22, 45–46).

Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 20.00 val., jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžusi namo minėtą automobilį pastatė prie namo tvoros – neįvažiavusi į kiemą. Apie 21.00 val., būdama namuose išgirdo, kad kažkas privažiavo prie namo, ir kartu su vyru pamanę, kad grįžo sūnus, nuėjo prie lango pažiūrėti, ir pamatė kaip prie jos automobilio, stovėjusio greta namo tvoros, apsisukinėja baltos spalvos automobilis, kaip vėliau paaiškėjo „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atsitraukusi nuo lango ir prisėdu ant fotelio išgirdo duslų atsitrenkimo garsą, ir vyrą šaukiantį „bėga“. Pagalvojo, kad minėtas baltos spalvos automobilis atsitrenkė į jos automobilį, todėl nieko nelaukusi išbėgo į kiemą, kur pamatė, kad ties jos automobilio dešiniu priekiniu kampu nukritusios automobilio apdailos detalės, o vėliau atidžiau apžiūrėjusi automobilį, pamatė baltos spalvos dažų pėdsakų. D. A., bėgdama paskui nuvažiuojantį automobilį, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį ir iš jo vietos pabėgusį vairuotoją. Pamačiusi minėtą automobilį įvažiuojantį į netoliese esančių garažų masyvą, parodė tai vyrui, kuris su kaimynu nuvažiavo važiavo paskui „Ford Siera“, o pati pėsčiomis nuėjo ta kryptimi. Atėjusi prie vieno iš garažų matė, kad minėtas automobilis buvo viename iš garažų, ir uždaromas jo vienas duris – automobilis slepiamas. Tuo metu prie garažo stovėjo nepažįstamas vyras ir moteris, D. A. vyras su kaimynu. Nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo – R. R., siūlė tartis, o pasiteiravus jo, kodėl jis pabėgo padaręs avariją, jis atsakė, kad nejuto, jog būtų atsitrenkęs į D. A. automobilį. Atvykus policijos pareigūnams R. R. prisipažino, kad vairavo „Ford Siera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. D. A. dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę "BTA", kur įvykio metu buvo draustas jos automobilis, nes žinojo, kad eismo įvykio metu automobilis „Ford Siera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nebuvo (b. l. 21, 48–49).

Iš 2018 m. birželio 4 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Kauno rajone, (duomenys neskelbtini ),ties namu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–17).

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., 21.13 val., apie įvykį pranešė D. A., nurodydama, kad į jos automobilį atsitrenkė baltos spalvos automobilis, kuris nuvažiavo garažų link (b. l. 19).

Iš 2018 m. birželio 4 d. Informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis išrašo matyti, kad automobilio „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. R. (b. l. 23).

Iš 2018 m. birželio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Juliaus Bakio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 21.10 val. jis, patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. Rarivanu, radijo šaukiniu 1716, iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėja sulaikė girtą vairuotoją, kuris vairavo savo automobilį ir juo apgadino jos automobilį. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėja D. A., kartu su liudytoju A. S., kurie paaiškino, kad būdami namuose išgirdo gatvėje triukšmą, o išėję į kiemą pamatė apgadintą D. A. automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo jo nuvažiuojantį automobilį „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį rado garažų masyvuose, prie kurio stovėjo iš pažiūros neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo – R. R., kuriam alkotesteriu nustatytas 1,71 % promilės girtumas (b. l. 10).

Iš 2018 m. birželio 4 d. asmens testo alkoholiui patikrinimo Nr. 5234 matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., 21.46 val., R. R. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 29).

Iš 2018 m. birželio 8 d. Valstybinės medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5542/2018(01) matyti, kad R. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 promilės etilo alkoholio (b. l. 34).

Iš 2018 m. birželio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. liepos 21 d., kuris supakuotas voke, užantspauduotas ir saugomas bylos medžiagoje (b. l. 26–28, 68).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. R., dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 promilės etilo alkoholio), 2018 m. birželio 4 d., apie 21.00 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš garažo ir Apynių gatvėje ties namu (duomenys neskelbtini), apsisukdamas savo automobiliu kliudė automobilį „Toyota Corolla Verso“ po ko nesustojo ir pasišalinęs iš įvykio vietos, važiavo dar apie 200 (du šimtus) metrų atgal į šalia esančius garažų masyvus, kur pastatęs automobilį, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis savo veiksmais kartu apgadino ir automobilį „Toyota Corolla Verso“, tačiau byloje nėra duomenų dėl patirtos turtinės žalos, todėl šis klausimas nespręstinas. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. T-A 5542/2018(01), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. R. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis R. R., būdamas neblaivus (nustatytas 1,66 promilės girtumas), sąmoningai sėdo už automobilio vairo ir transporto priemone važiuodamas tiesiu kelio ruožu, mėgindamas apsisukti, savo automobiliu „Ford Siera“ kliudė šalia namo tvoros stovėjusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, jį apgadinęs nesustojo ir nuvažiavęs dar apie 200 (du šimtus) metrų, į netoliese esančių garažų masyvus, automobilį pats pastatė garaže. Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta byloje surinktais įrodymais, dėl mažiausios 1,66 promilių alkoholio kiekio koncentracijos jo kraujyje, taip pat alkotesterio parodymais (nustatytas 1,71 promilių girtumas). Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą (draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims), sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, nes būdamas neblaivus, vakare, transporto priemonę vairavo kelio atkarpoje prie gyvenamųjų namų. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

R. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, neteistas (b. l. 55), administracine tvarka nebaustas (b. l. 54), VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė (b. l. 53), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 51), dirba (b. l. 83–85).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu, už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, siūlė kaltinamajam paskirti 51 MGL dydžio baudą, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajam parinktina skirtinos bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo sąlyginai trumpą atstumą, turi beveik dvidešimt devynių metų vairavimo stažą, į esančią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis teistumo neturinčiam, administracine tvarka nebaustam, dirbančiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. R., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai R. R. skirtina bauda, nustatant sankcijoje numatytos bausmės rūšies minimalų dydį, taigi kiek mažesnė nei prašė prokuroras.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą pagreitinto proceso tvarka, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė taikyti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę 3 (trijų) metų laikotarpiui.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,66 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam R. R. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), tačiau manytina, kad prokuroro siūlomas terminas, atsižvelgiant į visas baudžiamajai atsakomybei reikšmingas aplinkybes, ilgalaikį vairavimo stažą, administracinių nuobaudų nebuvimą, yra mažintinas, nustatant 2 (dvejų) metų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, tai yra – 2018 m. birželio 14 d.

Teismo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo kaltinamasis R. R..

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė R. R., buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam priklausantį, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturintį galiojančios techninės apžiūros ir išregistruotą automobilį „Ford Siera”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Šis automobilis ikiteisminio tyrimo metu nutransportuotas ir saugomas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 35–37, 42). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Ford Siera”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir siekiant užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui, yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam R. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Ford Siera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

Kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis). R. R. vairuotojo pažymėjimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. R. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kaltinamajam R. R. 2018 m. birželio 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą – automobilį „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant R. R. nuosavybės teisę į jį, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 33 MGL (1650 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. R. priklausantį turtą – automobilį „Ford Siera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, tačiau R. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos (b. l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. R. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, jos terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, konfiskuoti R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Ford Siera”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis