- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2-1514/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- Latvijos įmonės SIA ANGARS, atstovaujamos viešosios įmonės „PoliPRO“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „City Advertising“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Latvijos įmonės SIA ANGARS, atstovaujamos viešosios įmonės „PoliPRO“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4512-653/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „City Advertising“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SIA ANGARS, atstovaujamas VšĮ „PoliPRO“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies, 4 straipsnio 2 punkto pagrindais iškelti atsakovo UAB „City Advertising“ bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „JURCONSULT GROUP“. Nurodė, kad atsakovas skolingas jam 13 094,26 EUR, kad raginimuose dėl skolos sumokėjimo įspėjo atsakovą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas su juo neatsiskaitė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo turtą bei sustabdant areštuoto turto pagal vykdomuosius dokumentus realizavimą ir išieškojimą per antstolių kontoras (1-4 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įsiteisėjusia 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „City Advertising“ atžvilgiu; be to, nustatė atsakovo vadovui 5 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo pateikti apygardos teismui įmonės finansinius dokumentus (5-6 b. l.).
Šalies argumentai
Ieškovas 2014 m. birželio 19 d. prašymu prašė atsakovo vadovui R. M. (R. M.) skirti įstatyme nustatytą maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 70 proc. sumos priteisiant valstybės naudai, o 30 proc. – ieškovui SIA ANGARS, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo ir jo vadovo R. M. visą turtą, stabdant areštuoto turto pagal vykdomuosius dokumentus realizavimą ir išieškojimą per antstolių kontoras, nes gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimas (10, 11 b. l.). Nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jo reikalaujamų įmonės finansinių dokumentų, ignoruodamas teismo reikalavimus, ir sąmoningai vilkina šią bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi netenkino ieškovo SIA ANGARS atstovo VšĮ „PoliPRO“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „City Advertising“ ir jo vadovo R. M. turto atžvilgiu (12, 13 b. l.).
Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „City Advertising“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 2 d., 4 d.), todėl juridinio asmens dalyvis – atsakovo vadovas ir savininkas R. M., kuris nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, neatsako už juridinio asmens prievoles, dėl to nėra pagrindo taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Teismo teigimu, ieškovas nepateikė teismui faktinių duomenų, iš kurių būtų galima bent preliminariai spręsti, kokia yra atsakovo nuosavybės teise valdomo turto sudėtis bei vertė ir pradelstų įsipareigojimų piniginė išraiška, vadinasi, šioje proceso stadijoje nėra galimybės preliminariai įvertinti, ar atsakovas yra mokus, o vien ta aplinkybė, kad atsakovas prašė teismo pratęsti terminus pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytiems dokumentams, ir teismas priėmė rezoliuciją, tenkindamas tokį atsakovo prašymą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad, ieškovui nepateikus aukščiau nurodytų duomenų bei tikėtinai nepagrindus aukščiau įvardytų aplinkybių, šioje proceso stadijoje neegzistuojant viešajam interesui, kurį reikėtų ginti ieškovo reikalaujamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, konstatuotina nesant pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovo SIA „ANGARS“ atstovas VšĮ „PoliPRO“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. paskirti atsakovo vadovui maksimalaus dydžio baudą, 70 proc. šios sumos priteisiant valstybei, o 30 proc. – ieškovui, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „City Advertising“ ir jo vadovo R. M. turto atžvilgiu, areštuojant jų turtą bei sustabdant areštuoto turto pagal vykdomuosius dokumentus realizavimą ir išieškojimą antstolių kontorose (21-25 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad apygardos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nerinkdamas ir netirdamas įrodymų, kaip to reikalauja viešasis interesas bankroto bylose. Ieškovo nuomone, apygardos teismas skubotai priėmė skundžiamą nutartį, neįsigilinęs į bylos medžiagą, nepareikalavęs papildomų paaiškinimų iš bylos dalyvių, visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui, neišreikalavo iš atsakovo finansinių dokumentų, neskyrė atsakovui baudos už teismo reikalavimo neįvykdymą ir ignoravo tokį ieškovo prašymą, o tai leidžia abejoti teismo, priėmusio skundžiamą teismo nutartį, nešališkumu. Ieškovo teigimu, skundžiama nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kaip nemotyvuota.
Apygardos teismas įsiteisėjusia 2014 m. liepos 3 d. priimta nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirojo skundo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „City Advertising“ turto atžvilgiu ir baudos atsakovo vadovui paskyrimo; priėmė dalį atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo vadovo R. M. turto atžvilgiu (33, 34 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „City Advertising“ vadovo R. M. atžvilgiu, negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 1 straipsnis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).
CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme; tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nustatytas 145 straipsnio 1 dalyje, kuriame, be kita ko, nurodyti atsakovo nekilnojamojo daikto areštas (1 punktas), kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas (3 punktas), išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (10 punktas), kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (13 punktas).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.), taigi nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, patalpinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, 2011 m., Nr. 34).
CPK 65 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. Pagal CPK 66 straipsnį, be CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu; teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2012).
Apygardos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „City Advertising“ vadovo R. M. atžvilgiu, padarė motyvuotas išvadas ir, netenkindamas ieškovo paminėto prašymo, nepažeidė civilinio proceso įstatymo normų.
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti ieškovo SIA ANGARS prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „City Advertising“ vadovo R. M. turtui (turto arešto, areštuoto turto pagal vykdomuosius dokumentus realizavimo ir išieškojimo sustabdymo), pagrįstai nurodęs, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovas R. M. neatsako už juridinio asmens prievoles, R. M. nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, kurio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 185 str., 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).
Tai, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. M., nerinko ir netyrė papildomų dokumentų dėl atsakovo UAB „City Advertising“ finansinės padėties, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, kadangi tai nėra esminė aplinkybė, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo vadovo R. M. atžvilgiu (CPK 185 str., 329 str. 2 d. 4 p.).
Be to, ieškovas be pagrindo teigia, kad apygardos teismo nepakankamas aktyvumas leidžia abejoti jo nešališkumu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta įstatyme numatytų teismo nusišalinimo pagrindų, o apeliantas tokių pagrindų nenurodė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 65-66 str., 314 str., 338 str.).
Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį.