Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-10 · Administracinė byla Nr. I-305-362/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
I-305-362/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03152-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
D. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-305-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03152-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui D. I.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. I. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas D. I. nurodė, kad nuo 2013 m. balandžio 20 d. jis ne kartą buvo etapuojams į Šiaulių tardymo izoliatorių, ir tą dieną, kai būdavo atvežamas, jis nebuvo išvedamas 1 valandą pasivaikščioti, tad negalėjo kvėpuoti grynu oru. Atvažiavus ir uždarius jį į laikino sulaikymo kamerą, jis nekartą prašydavo, kad būtų išvestas pasivaikščioti, tačiau pareigūnai dėmesio į tai nekreipdavo Dėl to jis buvo žiauriai kankinamas. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasivaikščiojimas laisvės atėmimo vietose organizuojamas, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str., Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus nuostatomis, Bausmių vykdymo kodekso 103 str. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVII skyriaus reikalavimais. Pažymima, kad vadovaujantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 92 p., pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje būnantys asmenys. D. I. laikotarpiu nuo 2013-04-20 iki 2015-10-14 į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 32 kartus. Jis, būdamas priėmimo paskirstymo skyriuje, nė karto nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į pareigūnus dėl išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius, be tokių prašymų galimybė išvesti pasivaikščioti nėra svarstoma.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. I. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam patekimo į Šiaulių tardymo izoliatorių dieną nebuvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti 1 valandą gryname ore..

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. numato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Bausmių vykdymo kodekso 103 str. numato, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Šio kodekso 117 str. numato, kad nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus dienotvarkės matyti, kad pasivaikščiojimas numatytas arba ryte, nuo 8 val. 00 min. iki 11 val. 30 min., arba po pietų, nuo 12 val. 30 min. iki 16 val. 30 min.

Iš pateiktos 2016-01-13 pažymos Nr. 69/06-231 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-04-23 iki 2015-10-02 į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo etapuojamas 33 kartus, anksčiausia buvo pristatomas 9 val. 5 min., vėliausiai 17 val. 00 min. Duomenų, jog jis nors kartą būtų po pristatymo iš karto kreipęsis žodžiu ar raštu su prašymu suteikti pasivaikščiojimą, teismui nepateikta.

Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 92 p. numato, kad pasivaikščioti vedami iš karto visi kameroje esantys asmenys, tad darytina išvada, jog be atskiro prašymo pasivaikščioti išvedami jau esantys gyvenimo kameroje asmenys, o ne asmenys, esantys laikino sulaikymo ar karantino kamerose, šie gali būti išvedami pasivaikščioti tik esant jų prašymui.

2015-07-13 pareiškėjas D. I. parašė skundą, kuriame prašė paaiškinti, ar jo neišvedimas pasivaikščioti nėra asmens kankinimas ar jo teisių pažeidimas. Skundas buvo ištirtas, gauti pareigūnų tarnybiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas į juos dėl pasivaikščiojimo nesikreipė, pareiškėjui pateiktas atsakymas, šis atsakymas apskųstas nebuvo. Daugiau rašytinių skundų ar prašymų pateikta nebuvo.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Tokiu būdu, nors pareiškėjas ir nurodo savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo jo neišvedimas pasivaikščioti gryname ore po to, kai jis buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, tačiau įrodymų, jog jis būtų raštu ar žodžiu kreipęsis dėl tokio pasivaikščiojimo suteikimo, dar jo nepaskyrus į apgyvendinimo kameras, nepateikta. Nors pareiškėjas per gana trumpą laiką buvo į Šiaulių tardymo izoliatorių etapuotas net 33 kartus, per tą laiką buvo pateiktas tik vienas skundas, kuriame iš esmės prašoma tik paaiškinti atsakovo veiksmus, atsakymas į skundą gautas, apskųstas nebuvo. Šiaulių tardymo izoliatorius privalo užtikrinti galimybę suimtiesiems 1 valandą per parą būti gryname ore, tačiau tai yra suimtųjų teisė, ir kokiu būdu jie ja pasinaudoja, jau nepriklauso nuo Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmų. Pažymėtina, jog sprendžiant iš pareiškėjo atvykimo laiko į Šiaulių tardymo izoliatorių bei dienotvarkės, jis turėjo galimybę po atvykimo, patekęs į apgyvendinimo kamerą, dar būti išvestas pasivaikščioti su kameroje esančiais asmenimis, tačiau pareiškimas nėra detalizuotas, tad negalima tvirtinti, jog visais atvejais pareiškėjas tą dieną buvo neišvestas pasivaikščioti. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Darytina išvada, kad byloje nėra nustatytas priimtų teisės aktų dėl pasivaikščiojimo gryname ore pažeidimas, ir tuo pačiu nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai. Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. I. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius