- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- 1-2194-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00299-20-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2015 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 8 MGL dydžio bauda;
2. 2020 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 3 dalį, 68 straipsnį, 72 straipsnį paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti 5 metus naudotis specialia teise – vairuoti motorines kelių transporto priemones ir konfiskuoti automobilio „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (be PVM) – 6330 eurų;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Z. 2019 m. lapkričio 15 d. apie 22:00 val. priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), paties sukelto konflikto metu, rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius R. V. į įvairias kūno vietas, po ko, R. V. nukritus ant grindų, spyrė į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam R. V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimu galvos dešinėje.
Kaltinamasis V. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. vakare jis su D. P. ir L. R. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ gėrė alų. Išgėrė po du bokalus alsu. Tada atėjo R. V., kurio tuo metu nepažinojo. Jie apsižodžiavo. Tada jis trenkė R. V., o šis trenkė jam atgal. Po to jis dar kartą sudavė R. V.. Konfliktas prasidėjo nuo apsižodžiavimo, tačiau jis nesakė: ,,ei, rusas, ką čia veiki“, nes pats turi rusiško kraujo. Taip galėjo kiti asmenys pasakyti. Mušėsi ne dėl to, kad R. V. užsienietis. Konfliktas įvyko dėl alkoholio kaltės, jis buvo neblaivus, nukentėjusysis taip pat neblaivus. Galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Pripažįsta, kad R. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Labai blogai vertina savo poelgį. To žmogaus, kuris sulaužė nukentėjusiajam koją, nepažįsta. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, paspaudė rankas, nukentėjusysis jam atleido. Susitarė su nukentėjusiuoju dėl 1500 eurų žalos, sutinka ją atlyginti dalimis per 6 mėnesius. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu, šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2019 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjos D. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. apie 22:00 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nepažįstamas asmuo, sumušė Ukrainos pilietį V. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam diagnozuotas kairės kojos blauzdikaulio ir šleivikaulio lūžis. Tikslinant įvykio aplinkybes 2019 m. lapkričio 16 d. apie 10:00 val. buvo nuvykta į LSMU KK Ortopedijos ir traumatologijos skyrių, kuriame bendrauta su gydytoju M. K.. Pastarasis nurodė, kad Ukrainos pilietis V. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., šiuo metu paguldytas į palatą Nr. 3011, kur dar bus laikomas apie 3-4 dienas. Ukrainos piliečiui diagnozuotas kairės kojos blauzdikaulio ir skeveldrinis šleivikaulio lūžis. Dėl skeveldrinio blauzdikaulio lūžio, atlikta operacija. (1 t., b. l. 26–27).
2019 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo A. Š. tarnybiniame pranešime dėl surinktos medžiagos persiuntimo nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. 22:13 val. Kauno apskr. VPK gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno m. sav. B kategorijos įvykis, muštynės. Pranešime pateiktos įvykio aplinkybės, kad restorane „(duomenys neskelbtini)“ mušasi 2 vyrai, pranešė klientas. Policijos registruojamų įvykių registre gauta papildoma informacija apie patikrinimą: „atvykus nurodytu adresu rado Ukrainos pilietį R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris gulėjo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ virtuvėje. R. V. paaiškino, kad kavinėje išgėrė vieną alaus ir jį pradėjo mušti nepažįstamas asmuo. Iki jiems atvykstant į įvykio vietą asmenys buvo pasišalinę. Apsaugos darbuotojas R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad Ukrainos pilietis įžeidinėjo priešais sėdinčią moterį, kuri sėdėjo dar su dviem vyrais. Apsaugos darbuotojas R. Š. minėjo, kad Ukrainos pilietis priėjo prie ramiai sėdinčių moters ir dviejų vyrų, iš kurių vienas asmuo pradėjo mušti Ukrainos pilietį. Kavinė „(duomenys neskelbtini)“ yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau tuo metu peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų galimybės nebuvo. Atvykusi medikų brigada „1506“, R. V. išsivežė ir pristatė į LSMUKKL tolimesniam gydymui ir apžiūrai. Piliečiui buvo atlikinėjami medicininiai tyrimai. Nuo šio asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliais ir padrikais rusiškais sakiniais, nekoordinavo savo judesių, prastai orientavosi aplinkoje ir rišliai, aiškiai, bei nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0205, patikros sertifikato Nr. 1174444, piliečiui nustatytas 1.46 prom. lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. R. V. įteiktas šaukimas 2019 m. lapkričio 19 d. 10:00 val. atvykti į apklausą adresu Taikos pr. 115, Kaunas į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą. Žodžiu pabendravus su restorano darbuotoja ir vadove, nebuvo gauta duomenų, kad konflikto metu būtų laikinai sutrikdyta įmonės veikla ar sugadintas įmonei priklausantis turtas. Aplinkybių tikslinimo metu pareiškimas negautas, pirminio reagavimo metu pasipiktinusių liudytojų nebuvo nustatyta (1 t., b. l. 28–30).
2019 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta: restorano „(duomenys neskelbtini)“ vidaus patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apžiūrėjus restorano vidaus patalpas, prieigas, automobilių stovėjimo aikštelę, objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 31–33).
Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. atvyko iš Ukrainos į Lietuvą, Kauną, kur jam pasiūlė darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju. Apsistojo pas savo tetą E. B.. 2019 m. lapkričio 15 d. apie 21.00 val. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur paprašė barmenės rusiškai bokalą alaus ir nuėjo prie laisvo stalo, kuris buvo arčiau baro. Prieš jo stalą sėdėjo kompanija žmonių, t. y. du vyrai ir viena moteris. Tada jie pradėjo jį kalbinti, sakydami rusiškai „ei rusas, ką čia veiki“, tada jis jiems lietuviškai pasakė „atsiprašau, tačiau aš ukrainietis“, bet jie jam dar kažką sakė, tačiau nepamenu ką. Tada jis išėjo į lauką parūkyti, jam stovint ir rūkant, pamatė, kad netoliese stovi, rūko anksčiau minėti du vyrai ir prie jų priėjo dar vienas vyras. Vienas vyras buvo apie 168-172 cm ūgio, apie 35-40 metų amžiaus, sportinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpų banguotų plaukų, kvadratinio veido, matėsi, kad buvo sulaužyta nosis. Apsirengęs tamsios spalvos džinsais, tamsios spalvos marškinėliais. Antras vyras apie 30-35 metų amžiaus, 170-175 cm ūgio, vidutinio ilgio, rudų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengęs nepamenu. Trečias vyras, kuris prie jų priėjo tik laukia, buvo apie 45-50 m. amžiaus, 180-185 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, šviesių, trumpų plaukų, apsirengęs žalios spalvos striuke. Jie stovėjo ir kalbėjo apie rusus, vėliau prie jo priėjo tas trečias vyras ir pradėjo jo klausinėti ar jis rusas, ar ukrainietis, jis dar kartą pasakė, kad pats iš Ukrainos, o mama lietuvė, tada jis jam pasakė, kad jie su tėvu naikindavo rusus, jis tai suprato kaip grasinimą, pasakė, kad jam laikas eiti ir grįžo į barą, kur jau sėdėjo kiti du vyrai. Jam tik priėjus prie baro, minėti du vyrai jį pašaukė, jam atsisukus, pirmas vyras sportinio kūno sudėjimo atsistojo ir pradėjo jį mušti į veidą, po to pirmas smūgis buvo į dešinės kojos kelią, kad jis nugriūtų, vėliau smūgiavo į kitas kūno vietas, juto smūgius iš visų pusių, kas dar jį mušė nematė, nes buvo užsidengęs veidą rankomis. Kiek jam smūgių buvo suduota nežino. Vienu momentų jis prarado sąmonę, jam atsipeikėjus, jis gulėjo ant grindų prie įėjimo į baro virtuvę. Pabandžius atsistoti, pajuto didelį skausmą dešinėje kojoje, atsistoti negalėjo, tada prie jo priėjo trečias vyras stambaus kūno sudėjimo, spyrė jam į dešinę koją su savo koja, jis pradėjo rėkti, kad jie jam sulaužė koją, tada jis du kartus trenkė jam į veidą koja. Tada į barą atėjo apsaugos darbuotojas ir paprašė, kad minėtas vyras nuo jo pasitrauktu. Jis pradėjo šaukti, kad kviestu greitąją ir policiją, kas iškvietė greitąją ir policiją nežino. Taip pat pastebėjo, kad dingo jo mobilaus ryšio telefonas „Redmi 4x“, į telefoną buvo įdėta „Omnitel“ abonento sim kortelė, telefono vertė 350 eurų, kur jis buvo pasidėjęs telefoną nepamena, galėjo būti arba ant stalo, arba kelnių kišenėje, ar jį galėjo pavogti jį sumušę asmenys, nežino. Atvykus greitajai jam davė nuskausminamųjų vaistų ir išvežė į Kauno klinikinę ligoninę ortopedijos ir traumatologijos skyrių. Gydymas ligoninėje jam kainavo 1219,50 eurų. Po minėto įvykio jis negali dirbti. Įvykio metu, bare buvo daug žmonių, tačiau asmeniškai nieko nepažįsta (1 t., b. l. 46–48).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. V. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, juos tvirtina ir jų laikosi. Papildomai nurodė, kad tie vyrai jo telefoną galimai paėmė. Telefono vertė yra 350 eurų, kortelės vertė 5 eurai, telefonas buvo įdėtas į juodos spalvos permatomą, guminį dėklą, kurio vertė 10 eurų, todėl viso dėl telefono jam padaryta 365 eurų žalą. Jį išrašant iš ligoninės jam pateikė sąskaitą faktūrą, kad jis turi susimokėti 1219,50 eurų dėl gydymo, kuris jam buvo suteiktas. Kadangi šiai dienai negali dirbti minėtoje įmonėje dėl patirto sužalojimo, jis nebeturi darbo Lietuvoje, neturi pragyvenimo, todėl jis nori išvykti į Ukrainą, ten kur ir gyvena. Jam gydymas Lietuvoje yra labai brangus, jis neturi iš ko mokėti apsilankymų pas gydytojus, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje reiškia civilinį ieškinį, kurį pridės prie bylos (1 t., b. l. 53–55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G3349/2019(02) nurodyta, kad R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta: nubrozdinimas galvos dešinėje, kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių: vienas, padarant nubrozdinimą galvos dešinėje, vienas, padarant kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžį. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktu nubrozdinimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu (1 t., b. l. 66).
Specialisto G. A. C. paaiškinimo protokole nurodyta, kad R. V. nustatytas kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžis padarytas ant kairės kojos atsistojus abiem kojomis, t. y. didele jėga (1 t., b. l. 70–71).
2020 m. vasario 24 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2020 m. vasario 20 d. įtariamojo R. R. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas mobilusis telefonas „Xiomi 4X“ IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: apžiūrimas telefonas yra juodos spalvos korpuso, liečiamu ekranu. Apžiūrint telefoną matyti, kad jis yra įdėtas į juodos spalvos, guminį telefono dėklą, t. y. nugarėlę. Telefono dėklas yra tvarkingas, nesuplyšęs ar kitaip nepažeistas. Matyti, kad ant apžiūrimo telefono ekrano yra užklijuotas apsauginis stiklas, kuris yra suskilęs, taip pat matyti nuskilę kampai. Ar pats telefono ekranas yra pažeistas nėra matyti, nes ant jo, kaip minėta, užklijuotas apsauginis stiklas. Ant nugarinės telefono dalies yra užklijuotas informacinis lipdukas, ant kurio matyti, kad telefono IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), SN: (duomenys neskelbtini). Atidarius SIM kortelės dėklą, matyti, kad jame yra dvi SIM kortelės – pirmoji yra baltos spalvos, ant kurios matyti skaičiai (duomenys neskelbtini), antroje yra mėlynos spalvos, ant kurios matyti skaičiai (duomenys neskelbtini). Paspaudus telefono įjungimo / išjungimo mygtuką, telefonas įsijungia, tačiau reikalauja įvesti PIN kodą, kuris ikiteisminio tyrimo metu yra nenustatytas ir nežinomas. Telefonas veikiantis (1 t., b. l. 84–86).
2019 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad atpažįstančiajam R. V. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotraukoje Nr. 2 yra V. Z., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstantysis R. V., pasiūlius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš jam pateiktų nuotraukų jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 2. Tai tas vyras, kurį jis savo apklausoje apibūdino kaip užsisportavusį, jis jam 2019 m. lapkričio 15 d. būnant kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ sudavė seriją smūgių rankomis jam į galvą ir spyrė kojomis jam į dešinę koją. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, akių, nosies formos, kampuoto veido (1 t., b. l. 117–120).
2019 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad atpažįstančiajam R. V. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotraukoje Nr. 3 yra R. R., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstantysis R. V., pasiūlius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš jam pateiktų nuotraukų jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 3. Tai šis asmuo, kurį jis savo apklausoje apibūdino kaip trečiąjį vyrą, kuris lauke buvo priėjęs prie kitų dviejų vyrų, ir kuris, jam gulint kavinės „(duomenys neskelbtini)“ spyrė tris kartus, t. y. vieną kartą jam į koją, ir du kartus į veido sritį. Jį atpažįsta iš bendrų jo veido bruožų, ovalaus veido, trumpų plaukų, šviesių, stambaus kūno sudėjimo, akių, nosies formų (1 t., b. l. 111–114).
Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Minėta kavinė dirba visą parą, barmeno minėtoje kavinėje nėra, jos pačios daro gėrimus, pilsto alkoholį ir kita. 2019 m. lapkričio 15 d. dirbo kartu su savo kolege L. K., darbą abi pradėjo 12:00 val. Apie 22:00 val., tiksliai negali pasakyti laiko, jos aptarnaujamoje zonoje, prie vieno iš staliuko (kuris yra netoli baro) atsisėdo du vyrai ir viena moteris. Kaip suprato, moteris, kuri buvo juodais plaukais, buvo su savo vyru, kuris buvo žemo ūgio, pasportavęs. Kitas vyras buvo aukštesnis už pirmąjį, jo tiksliai neįsidėmėjo. Tuos du vyrus ir moterį matė pirmą kartą, neprisimena, kad jie būtų lankęsi kavinėje ir anksčiau. Kai jie atsisėdo prie staliuko, ji prie jų priėjo ir paklausė, ko šie norėtų užsisakyti. Jie užsisakė kažką iš maisto, dabar tiksliai pasakyti negali ir po alaus bokalą. Tuo metu, kai atėjo du vyrai ir moteris, kavinėje buvo ir daugiau kitų asmenų, kavinėje buvo pakankamai pilna klientų, taip pat prie vieno iš staliukų (kuris buvo netoli jos aptarnaujamo minėto staliuko) sėdėjo ir vienas vyras. Kaip vėliau suprato ne lietuvis, nes jis kalbėjo tik rusiškai (pati rusų kalbos nesupranta ir nemoka). Rusiškai kalbantį vyrą aptarnavo kolegė L.. Kiek matė, tas vyras buvo pakankamai ramus, jis gėrė alų, prie jokių klientų nekibo ir nelindo (jeigu kolegei būtų buvę sunku su juo bendrauti, ar jis būtų lindęs prie kitų klientų L. būtų pasakiusi, tačiau ji jai to nesakė, be to ji ir pati tokių dalykų nematė). Prie jos staliuko sėdinti moteris su savo vyru (žemo ūgio, pasportavusiu) buvo iš pat pradžių niekuo nepatenkinti, jiems buvo neskanus maistas ir panašiai, jei dažnai jai išsakydavo replikas, nepasitenkinimus. Kitas vyras, kuris buvo su jais, sėdėjo ramiai ir nieko nesakė. Viso tam staliukui ji nunešė po keturis bokalus alaus, kiekvienam iš jų trijų. Po visų nuneštų bokalų vienas iš vyrų sumokėjo sąskaitą, tai buvo gal apie 22:30 val. Tuo metu ji buvo priėjusi prie baro, nežino tiksliai, bet jai atrodo, kad darė kažkokį gėrimą ar ką, kai pamatė, kad rusiškai kabantis vyras su alaus bokalu rankose priėjo prie jos aptarnaujamo staliuko. Jis ten su tuo žemo ūgio vyru kažką kalbėjosi, nesuprato ką, nes kaip sakė, nemoku rusiškai. Tačiau jie kalbėjosi normaliai, nepasirodė, kad jie pyktųsi ar rėkautų, rusiškai kalbantis vyras kalbėjo ramiai, todėl nemanė, kad kažkas gali nutikti. Tačiau pamatė, kad žemo ūgio vyras atsistojo, priėjo prie rusiškai kalbančio vyro ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jie pradėjo kalbėtis garsiau, šūkauti, nesuprato ką. Ji į juos žiūrėjo ir matė, kaip žemo ūgio, pasportavęs vyras, rusiškai kalbančiam vyrui suduoda ranka. Kur sudavė irgi tiksliai nematė, atrodo į veidą. Jie tarpusavyje susistumdė ir jai buvo sunku viską suprasti. Matė, kad žemo ūgio vyras rusiškai kalbančiam vyrui suduoda ne mažiau 5 kartus į veidą, į pilvą, ten kur jam pakliuvo. Nematė tik ar visada jis sudavė ranka, ar ir koja, nes jis ir rankomis ir kojomis jį mušė. Po tų smūgių rusiškai kalbantis vyras nukrito ant žemės (ant praėjimo iš salės, į barą, šalia baro, kur yra pakyla), tada prie jo priėjęs žemo ūgio vyras dar kartą jam sudavė iš rankos į veidą, jeigu neklysta. Niekas į tas muštynes nesikišo. Tai matydama iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad kavinėje mušasi du vyrai, kad vyksta konfliktas. Kiek prisimena, kolegė tuo metu buvo kavinės salėje, kai prasidėjo šitas konfliktas. Kiek prisimena, tada tas rusiškai kalbantis vyras po smūgių atsistojo ir traukėsi link virtuvės patalpų (kurios yra už baro, praėjus pro jį). Ji tuo metu stovėjo bare, matė, kaip tas vyras eina link jos, link virtuvės, o tas žemo ūgio vyras ėjo link jo ir dar jam sudavė ne mažiau nei du kartus ranka, tiksliai nežino į kur, jai atrodo į veidą, po ko rusiškai kalbantis vyras nukrito ant žemės, į virtuvės patalpas. Tuo metu matė, kad prie baro stovi ir kitas - trečias vyras, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, plikas. Jo nepažįsta, nežino jo anketinių duomenų, tačiau jis dažnai atvyksta į kavinę pavalgyti, ar išgerti alaus. Matė, kad tas rusiškai kalbantis vyras po jam suduotų smūgių guli virtuvėje, negali atsistoti. Tada girdėjo, kad su žemu, pasportavusiu vyru atėjusi moteris sakė, kad nereikia kviesti policijos, ir ji išėjo, kartu su tais dviem vyrais, su kuriais ir atėjo. Jų niekas nesulaikė. Kol laukė, kol atvyks pareigūnai, prie gulinčio rusiškai kalbančio vyro priėjo anksčiau apibūdintas stambus, plikas vyras ir jis ne mažiau du kartus spyrė į kojas rusiškai kalbančiam vyrui. Po spyrių apsisuko ir išėjo iš kavinės. Atvykus policijos pareigūnams jiems viską papasakojo. Taip pat su jomis kavinėje dirba ir apsaugos darbuotojas, kuris taip pat įvykį visą matė, nes jis buvo priėjęs prie baro. Rusiškai kalbantį asmenį išsivežė greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 125–128).
Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, analogiškai, kaip ir liudytoja G. P., papildomai parodė, kad nukentėjusysis jai nepasirodė kažkoks konfliktiškas, kaip tik, jis atrodė kaip žmogus geras. Jis nukentėjo konflikto metu, ji pamačiusi, kad konflikto vietoje yra ir apsaugos darbuotojas ir G., ji toliau liko kavinės salėje ir nėjo į virtuvės patalpas, todėl kas vyko jose negali nieko pasakyti (1 t., b. l. 130–131).
Liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. apie 21:00 val., tiksliai nurodyti negali, kartu su savo sugyventiniu V. Z. ir kaimynu D., kurio pavardės nežino, nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino. Atsisėdo prie vieno iš staliukų, kuris buvo prie baro, nuošaliau. Užsisakė užkandžių ir po bokalą alaus. Sėdėjo, kalbėjosi. Besėdint prie jų stalo matė, kad atėjo vyriškis (nežino ir negali pasakyti, ar tas vyras jau buvo kavinėje, kai jie atėjo, ar jis atėjo vėliau, neįsidėmėjo ir nežiūrėjo į kitus klientus). To vyro nepažįsta, matė jį pirmą kartą, nežino jo anketinių duomenų. Jis kalbėjo rusiškai, todėl ji iš to suprato, kad jis yra ne Lietuvos pilietis. Tas vyras priėjęs pradėjo kalbėti necenzūriniais rusiškais žodžiais, keiktis, kiek suprato, jis visus žodžius sakė jos atžvilgiu, sakė, kad ją „išpis“, kad ji eis su juo. Jai pasirodė, jog tas vyras buvo gerokai išgėręs, jis buvo jai labai nemalonus, kalbėjo visokias nesąmonės, vaipėsi. Tada tiksliai nematė, kaip viskas vyko toliau, bet matė, kad rusakalbis vyras ėjo link jų ir V. atsistojo. Nematė, kuris kuriam sudavė pirmas, nes tas rusakalbis vyras irgi mosikavosi rankomis. Mano, kad V. gynė ją, jam nepatiko, kad rusakalbis vyras ją įžeidinėjo. Tai nepatiko ir jai. Tuomet jai atrodo, kad ji išėjo nuo stalo, ėjo parūkyti ar į tualetą, nežino, todėl konflikto pradžios nematė. Kai grįžo prie stalelio dar matė, kad V. prie baro su tuo rusakalbiu vyru koliojasi. Ji pasakė, kad jie eis iš kavinės bei išėjo. Norėjo išvengti didesnių nemalonumų. Nematė, kad kažkam suduotų smūgius, nes kaip sakė, buvo trumpam išėjusi iš kavinės patalpų (1 t., b. l. 133–134).
Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. jam paskambino jo pažįstamas V., kurio pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pastarasis jį pakvietė ateiti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini)., tikslaus adreso nežino. Jis jį pakvietė atsigerti alaus, pakalbėti. Jis sutiko ir jie susitarė, kad susitiks minėtoje kavinėje apie 21:00 val., dėl laiko gali suklysti, nėra tikras, neprisimena. Kai jis atvyko į minėtą kavinę, buvo apie 21:00 val. Įėjęs į kavinę jis matė, kad V. sėdi su savo sugyventine L., kurios duomenų daugiau nežino. Jie sėdėjo prie baro esančio staliuko, jis šiek tiek nuošaliau, pačiam kampe. Eidamas link jų, jis priėjo prie baro, kur pas padavėją norėjo užsisakyti alaus. Matė, kad prie baro stovi ir kitas asmuo, kuris suprato, kad yra ne lietuvis, nes kalbėjo rusiškai. Jis buvo jau išgėręs, jam taip pasirodė. Kadangi jis gerai supranta rusiškai, suprato, kad tas vyras ieško priekabių prie kitų klientų, jis ir jam sakė, kad jis čia pirmas, kad jis tik už jo ir panašius dalykus. Jis jam sakė, kad viskas gerai, kad jis palauks, bet tas vyras vis tiek nerimo, ir vis ieškojo priekabių, tačiau jo jis necenzūriniais žodžiais nevardino. Jis pamatė, kad tas vyras yra pakankamai konfliktiškas, todėl jis nuėjo prie stalo, prie kurio sėdėjo V. su sugyventine ir pagalvojo, kad čia nelauks ir užsisakys prie stalo. Kol buvo kavinėje, matė, kad tas rusiškai kalbantis vyras vieną po kito kalbina baro lankytojus, prie jų lenda, eina prie jų stalų ir kabinėjasi. Ką jis tiksliai sakė kitiems žmonėms jis nežino, negirdėjo, nes nesiklausė. Jis tiesiog buvo su savo pažįstamais ir su jais bendravo. Per tą vakarą jis su V. nebuvo išėjęs į lauką, nes pats nerūko, todėl daugiau su niekuo iš kavinės lankytojų jis nebendravo. V. ir L. vis eidavo į lauką parūkyti, o jis likdavo prie stalo. Po vieno V. ir L. išėjimo parūkyti, sugrįžęs V. jam sakė, kad prie L. tas rusakalbis kabinėjasi, sako necenzūrinius žodžius. Kol buvo kavinėje, jis išgėrė vieną bokalą alaus, tiek pat gėrė ir V. su savo sugyventine. Matė, kad tas rusiškai kalbantis vyras sėdi už jų, prie gretimo staliuko, ir jis kartas nuo karto vis į juos kreipdavosi, kalbėdamas rusiškai. Nesuprato, kodėl vyras kabinėjasi, jie su juo bendrauti nenorėjo, ir dar vakaro metu jis tam rusiškai kalbančiam vyrui sakė, kad jis juos paliktų ramybėje, kad jis būtų sau, o jie sau. Jokių įžeidinėjimų jie tam rusiškai kalbančiam vyrui neišsakė, nesakė, kad jis rusas, kad jo nemėgsta, ar panašiai. Vienu metu tas rusiškai kalbantis vyras priėjo prie jų stalo, ir pasakė „pisau ant tavo motinos“, tik tai pasakė rusiškai. Suprato, kad jis tai sako ant L.. Tada matė, kad V. atsistojo ir vieną kartą rusiškai kalbančiam vyrui sudavė. Tada V. girdėjo kaip jam dar sakė, kad ką jis čia kalba ir panašiai. Jis nesikišo, tik sakė, kad jie visi atsisėstų, nusiramintų, bet matė, kad tas rusiškai kalbantis vyras toliau keikėsi ir pats bandė suduoti V., nežino ar pataikė, bet po to V. pradėjo mušti tą rusiškai kalbantį vyrą. Kiek smūgių jis jam sudavė nežino, negali pasakyti, jų galėjo būti ne mažiau nei trys. Jam atrodo, kad V. sudavė smūgius tik su ranka, su koja nespyrė, bet tiksliai nežino, nes pats bandė juos išskirti, ėjo prie V., bandė jį atitraukti, tačiau jam tai nepavyko padaryti, buvo didelis sąmyšis. Matė, kad prie baro, tas rusiškai kalbantis vyras nugriuvo ir tada jis V. atitraukė. Tačiau kai tas rusiškai kalbantis vyras atsistojo, V. jam dar kartą sudavė vieną smūgį, jeigu neklysta, ir tas vyras nugriuvo kažkur už baro, į virtuvės patalpas. Tada jis V. galutinai atitraukė nuo to nugriuvusio vyro, nežino kas vyko toliau, nes norėjo išeiti iš kavinės, nenorėjo nemalonumų, todėl priėjo prie stalo, kad susirinktų savo daiktus. Eidamas link stalo, jis ant žemės pamatė nukritusį telefoną. Nežino nei kieno jis, todėl jis dar atsimena, kad iškėlęs jį klausė kitų, kieno jis, kas pametė, bet kadangi kavinėje buvo didelis šurmulys, todėl jis tą telefoną padėjo ant baro, kad matytųsi. Jį paliko ten, su savimi neėmė. Tuomet dar matė, kad prie to gulinčio rusiškai kalbančio vyro, virtuvės patalpose, priėjo kitas jam nepažįstamas asmuo. Jis buvo stambaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, beveik plikas. Jis ten kažką kalbėjo su tuo rusu, kažką aiškinosi, bet jis nematė, ar jis sudavė smūgius gulinčiam vyrui, ar ne. Nekreipė dėmesio, nes buvo didelis sąmyšis, be to ten buvo ir apsaugos darbuotojas ir padavėjos. Tuomet pasiėmęs savo daiktus nuo stalo, jis kartu su V. ir jo sugyventine išėjo iš kavinės patalpų. Kur toliau ėjo V. su L. nežino, pats grįžo namo (1 t., b. l. 136–137).
Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos pirmojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2019 m. lapkričio 15 d. dirbo kartu su kolega M. J. su tarnybiniu automobiliu, Dainavos mikrorajone. Apie 22:15 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą važiuoti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Budėtojas informavo, kad kavinėje vyksta muštynės, mušasi du vyrai. Į įvykio vietą su kolega atvyko labai greitai, kadangi patruliavo netoli įvykio vietos. Kai atvyko prie kavinės „(duomenys neskelbtini)s“ ji su kolega skubėjo eiti į kavinės vidų, kad nuramintų vykstantį konfliktą. Kai įėjo į patalpas, kavinėje atkreipė dėmesį į didelį žmonių skaičių, kavinė buvo beveik pilna, joje buvo didelis sąmyšis, buvo sunku suprasti, kas čia įvyko. Matė, kad jos kolega M. J. eina link baro, todėl ji ėjo jam iš paskos. Tik jiems priėjus prie baro, išgirdo kaip kolega jai pasakė, kad padavėja sakė, jog buvo trys vyrai ir jis greitu žingsniu pradėjo eiti link kavinės išėjimo. Suprato, kad jie ieškos konflikte dalyvavusių žmonių. Abu su kolega apylinkėse ieškojo trijų vyrų, ėjo link bendrabučio tipo namų, esančių netoli kavinės, taip pat girdėjo, kad jos kolega per radijo ryšio stotelę pranešė kitiems ekipažams, kad jie taip pat ieškotų trijų įtartinai besielgiančių vyrų. Po kurio laiko, jiems nepavykus rasti vyrų, ji kartu su M. J. grįžo į kavinę. Priėjusi prie baro matė, kad stovi apsaugos darbuotojas, jis vėliau prisistatė kaip R. Š., už jo pamatė, kad virtuvės patalpose guli vyras. Su juo ėjo pasikalbėti jos kolega, o ji liko prie apsaugos darbuotojo, ir klausė jo, nuo ko konfliktas prasidėjo ir kas čia nutiko. Apsaugos darbuotojas jai paaiškino, kad virtuvėje gulintis vyras yra rusakalbis, kad jis būdamas kavinėje, sėdėdamas prie savo stalo, įžeidinėjo kitus klientus, o būtent vieną moterį, kuri sėdėjo prie kito stalo, kartu su dviem vyrais. Kodėl rusakalbis vyras įžeidinėjo moterį, apsaugos darbuotojas nurodyti negalėjo, tačiau paaiškino, kad jis matė, jog rusakalbis vyras priėjo prie stalo, kur sėdėjo moteris su dviem vyrais, ką ten darė ar sakė, apsaugos darbuotojas nežinojo, tik pamatė, kaip vienas su moterimi sėdėjęs vyras pradėjo mušti rusakalbį vyrą. Kiek smūgių sudavė rusakalbiui vyrui apsaugos darbuotojas teigė negalintis pasakyti, tik nurodė, kad nuo smūgių rusakalbis vyras nukrito virtuvės patalpoje. Apsaugos darbuotojas sakė, jog rusakalbį vyrą mušė tik vienas asmuo, daugiau apsaugos darbuotojas jai nieko neminėjo. Apsaugos darbuotojas viso įvykio aplinkybes nurodė tik atsakydamas į jos užduodamus klausimus, pats nieko daugiau nepasakojo, į klausimus atsakinėjo nelabai noriai, tik tiek, kiek ji paklausdavo. Daugiau jokių įvykio aplinkybių apsaugos darbuotojas nenurodė. Girdėjo, kad jos kolega M. J. rusiškai bendrauja su virtuvės patalpose gulinčiu vyru. Pati rusiškai supranta tik labai silpnai, todėl tiksliai ką kalbėjo kolega pasakyti negali. Iš jų pokalbio suprato, kad vyrui labai skauda koją, todėl girdėjo, kad M. J. per radijo ryšio stotelę budėtojui sakė, jog yra reikalinga greitoji. Kai atvyko medikai, jie apžiūrėję rusakalbį vyrą informavo, kad jam yra įtariama kojos traumą, dėl ko jie asmenį vešis į Kauno klinikas. Negali pasakyti tiksliai ar ji, ar jos kolega per radijo ryšio stotelę informavo budėtoją, kad nukentėjusysis bus pristatytas į gydymo įstaigą. Patys toliau tęsė patruliavimą, kadangi įtariamųjų sulaikyti nepavyko, jie buvo pasišalinę (1 t., b. l. 140–141).
Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai, kaip ir liudytoja J. M., jis papildomai nurodė, kad priėjęs prie nukentėjusiojo vyro ir jo paklausė kas nutiko, tačiau jis su juo pradėjo bendrauti rusiškai, suprato, kad jis yra ne Lietuvos pilietis. Pokalbio metu vyras prisistatė kaip R. V., nurodė, kad yra iš Ukrainos. Vyras paaiškino, kad jis negali atsistoti, kad jam labai skauda koją, todėl jis per radijo ryšio stotelę paprašė budėtojo iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Kol laukė medikų, bendravo su gulinčiu Ukrainos piliečiu, jis jam paaiškino, kad vienas atėjo į kavinę, joje užsisakė vieną bokalą alaus ir sėdėjo prie stalo. Tada vyras pasakė, kad jį užpuolė, tačiau nieko daugiau nedetalizavo. Girdėjo, kad prie baro jo kolegė J. M. bendrauja su apsaugos darbuotoju. Girdėjo, kad apsaugos darbuotojas pasakojo, kad jis matė, jog Ukrainos pilietis sukonfliktavo su dviem vyrais ir viena moterimi, kurie sėdėjo prie kito staliuko, ir tada vienas vyras buvęs prie staliuko sudavė smūgius Ukrainos piliečiui. Kiek sudavė, jis nežino, arba negirdėjo, arba to apsaugos darbuotojas nesakė. Girdėjo, kad apsaugos darbuotojas, prisistatė R. Š., tikslesnių jo duomenų šiuo metu pasakyti negali, tai yra nurodyta jo kolegės rašytame tarnybiniame pranešime, iš karto po įvykio. Daugiau ką kalbėjo jo kolegė su apsaugos darbuotoju, jis negali pasakyti, kadangi daugiausiai bendravo su Ukrainos piliečiu. Kai atvyko medikai, jie apžiūrėjo R. V., ir juos informavo, kad asmenį jie vešis į Kauno klinikas, nes jam yra kojos trauma, galimai lūžis. Kadangi kavinėje asmenų, kurie sumušė R. V. nebuvo, apie tai jis per radijo ryšio priemonę pranešė budėtojui, paprašė, kad jis informuotų nusikalstamų veikų skyrių, taip pat pranešė, kad greitoji medicinos pagalbą nukentėjusįjį vežasi į Klinikas, nes įtaria kojos traumą. Taip pat kadangi jis matė, jog kavinėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, paprašė padavėjų, kad jos informuotų savo vadovus, jog vaizdo įrašus pastarieji išsaugotų, nes jie bus reikalingi tyrimui. (1 t., b. l. 143-144)
Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. dirbo apsaugos darbuotoju kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas. Dirbant kavinėje, kiek buvo tiksliai valandų, neprisimena, prie staliuko sėdėjęs vienas vyriškis, kuris buvo stipriai apgirtęs, pradėjo garsiai šūkauti rusų kalbą. Jis kažką replikavo kompanijai, prie kito stalo. Ten sėdėjo trys asmenys: viena moteris ir du vyrai. Jie vizualiai žiūrint atrodė nestipriai vartoją alkoholio, nebuvo girti. Tuo metu, rusiškai kalbantis vyriškis, staiga atsistojo nuo savo staliuko ir priėjo prie minėto staliuko, kur sėdėjo du vyrai ir moteris, atkišęs rankas jis kažką jiems replikavo, provokavo konfliktą. Ką jis jiems sakė negirdėjo, nes garsiai grojo muzika, todėl apie ką buvo kalbama pasakyti negali. Tada tie du vyrai ir moteris atsistojo nuo staliuko, tada priėjo prie to rusiškai kalbančio vyriškio ir aiškinosi. Tada rusiškai kalbantis vyriškis, užsimojo ranka ir trenkė vienam iš stovinčių vyriškių, tačiau nepataikė. Tuomet vyras, kuriam bandė suduoti smūgį, gindamasis puolė rusiškai kalbantį vyriškį. Matė kaip jis sudavė minėtam vyrui smūgius, pataikydamas į veidą. Mano, kad smūgių buvo trys. Tuomet rusiškai kalbantis vyriškis spyrė tam pačiam vyriškiui koja, bet į vyriškį nepataikė, tačiau, jo manymu, jis pataikė į šalimais esančią koloną. Tada pamatė kaip jis pargriuvo ir šaukė, kad jam lūžo koja. Konflikto metu mušėsi tik du vyriškiai, kitas vyras ir moteris konflikte nedalyvavo, tačiau bandė juos išskirti. Konflikte dalyvavusių asmenų nepažįsta, jų anketinių duomenų nežino. Išvaizdos minėtų asmenų neįsidėmėjo. Mano, kad tas vyras kuris mušėsi su rusiškai kalbančiu vyriškiu, galėjo būti apie 40 metų amžiaus, sportiško kūno sudėjimo, apie 1,78 m ūgio. Kitas su juo buvęs draugas galėjo būti apie 32 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, moters jokių požymių neįsidėmėjau, prisimenu tik kad moteris buvo tamsių plaukų, kaip ji buvo apsirengusi nepamena. Kaip jau minėjo, matė, kad rusiškai kalbančiam vyriškiui, kuris pats provokavo konfliktą, vyriškis sudavė tris smūgius, pataikydamas į veido sritį, vieną smūgį dar pataikė į petį. Visi smūgiai buvo suduoti su ranka, kad smūgiai būtų suduoti spiriant koja tikrai nematė. Smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti abiem rankomis. Kol kavinėje vyko konfliktas, jis kavinės darbuotojoms kelis kartus liepė kviesti policijos pareigūnus, nes darbo vietoje jie telefonų neturi. Tačiau jos tą daryti vengė, kiek vėliau sužinojo, kad joms vadovų uždrausta kviesti policiją. Tuo metu kai rusiškai kalbantis vyras-nukentėjusysis parkrito ant žemės šaukdamas, kad jam lūžo koja, tai tas kitas vyras pasitraukė nuo jo, o buvusi šalia moteris ir kitas vyras jį ramino ir liepė baigti konfliktą. Išgirdę, kad kviečiama policija, visi trys asmenys iš kavinės pasišalino. Tada jis ir pora salės lankytojų nukentėjusįjį nutempė į virtuvės patalpas, jį pasodino ant žemės, su juo liko virtuvės darbuotoja, o jis dar kartą nuėjo paklausti padavėjų ar kas nors iškvietė policijos pareigūnus. Jam kalbantis su padavėja pamatė kaip iš salės į virtuvės patalpas eina dar kažkoks vyras. Jis jo pasiteiravo kur jis eina, jis jam pasakė, kad nukentėjusysis yra jo draugas ir eina jo paklausti kaip jis jaučiasi. Tada tas vyras nuėjęs prie nukentėjusiojo, kuris buvo virtuvės patalpose, spyrė iš kojos tris kartus, pataikydamas nukentėjusiajam du kartus į pilvą, o vieną kartą į krūtinės sritį. Tada supratęs, kad tai pašalinis asmuo iš salės ir nėra nukentėjusiojo draugas, suėmė jį iš už nugaros ir išvedė iš virtuvės patalpų. Nukentėjusysis visą laiką kavinėje pats provokavo konfliktą, rusiškai šaukdamas, kad visus pagaus, užmuš, vartojo visų atžvilgiu keiksmažodžius. Jau tik vėliau virtuvės patalpose jis apsiramino, nustojo šūkauti, jis tada paprašė, kad iškviestu jam medikus. Jis prasidėjus konfliktui asmenis buvo įspėjęs, kad jie nekonfliktuotų, tačiau jie į jo pastabas nereagavo. Ir keletą kartų prašė darbuotojų, kad iškviestų policijos pareigūnus. Kadangi buvo vienas apsaugos darbuotojas, neturėjo galimybės sulaikyti konflikte dalyvavusių asmenų, be to skyrė didesnį dėmesį, kad niekas vėl nebeužpultu nukentėjusiojo, bei stebėjo ir stengėsi užtikrinti dirbančio personalo saugumą. Visi kiti kavinėje buvę asmenys šaukė bei replikavo ir buvo nusiteikę prieš nukentėjusįjį. Taip pat prasidėjus muštynėms jam kavinės klientai šaukė, kad į konfliktą nesikištų, grasino, kad jam pačiam bus blogai. Jo akimis žiūrint viešoji tvarka buvo pažeista, o kavinės lankytojams akivaizdžiai matėsi, kad tai buvo pasilinksminimas, niekas iš klientų neatrodė pasipiktinę muštynėmis. Kavinės darbuotojos taip pat neatrodė labai nustebusios įvykusiu konflikto, jos sakė, kad tai jų darbo kasdienybė (1 t., b. l. 150–153).
2019 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, apžiūros metu nustatyta: atidarius CD-R diską, jame matyti aplankalas, kuris užvadintas (duomenys neskelbtini) 2019 11 15. Atidarius šį aplankalą, jame yra matyti 5 vaizdo įrašai pavadinimu 115_02_20191120111255501.mp4, 115_04_20191120104039940.mp4, 115_04_20191120104854057.mp4, 115_06_20191120104429891.mp4 ir 115_06_20191120110501609.mp4. Atidarius vaizdo įrašus matyti, kad juose yra užfiksuotas įvykis ir matyti, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis R. V. (1 t., b. l. 158–165).
2020 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, apžiūros metu nustatyta, kad jame užfiksuotas nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį padarymas ir matyti, kad kaltinamasis V. Z. sudavė kumščiu smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jam nukritus ant grindų, spyrė jam į galvos sritį (1 t., b. l. 167–173).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. Z. smurtavo nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu: 2019 m. lapkričio 15 d. apie 22:00 val. priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, paties sukelto konflikto metu, rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius R. V. į įvairias kūno vietas, po ko, R. V. nukritus ant grindų, spyrė į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam R. V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimu galvos dešinėje.
Kaltinamasis pripažino smurtavęs R. V. atžvilgiu, nurodė, kad konfliktas kilo dėl jų abiejų neblaivumo. Sutinka su kaltinime nurodytu smūgių nukentėjusiajam skaičiui ir padarytu sužalojimu.
Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. G3349/2019(02), kurioje nurodyta, kad R. V. nustatyta: nubrozdinimas galvos dešinėje, kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių: vienas, padarant nubrozdinimą galvos dešinėje, vienas, padarant kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžį. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktu nubrozdinimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu (1 t., b. l. 66). Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes, vaizdo įrašuose užfiksuotas įvykis, liudytojų parodymai. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir prisipažino, kad jis, kaip ir nukentėjusysis, konflikto metu buvo išgėręs, tačiau ši aplinkybė, kuri nebuvo inkriminuota kaltinime ir nėra patvirtinta jokiu dokumentu dėl jam nustatyto girtumo laipsnio, nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
V. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau teistas (2 t., b. l. 31–71), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 72), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 27), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2017 m. spalio 20 d. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 25), pagal 2020 m. liepos 1 d. specialisto išvadą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 30), nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 74).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 34MGL bauda.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 12000 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos jam padarytos konflikto metu atlyginimo (1 t., b. l. 100, 102). Nurodė, kad dėl patirtų kūno sužalojimų – ypatingai dėl daugybinių kojos lūžimų, tapo neįgalus, jis negalėjo dirbti, negavo pajamų, negalėjo išlaikyti šeimos Ukrainoje, be to, jo gydymosi ir reabilitacijos išlaidas turės atlyginti jo tėvai, kas sukelia jam psichologinę traumą.
Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju V. Z. susitarė dėl 1500 eurų žalos, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamų veiksmų, atlyginimo. Kaltinamasis V. Z. posėdžio metu sumokėjo 200 eurų, jis sutinka kas mėnesį mokėti po 200 eurų žalos atlyginimo, o paskutinį mėnesį sumokėti nukentėjusiajam 300 eurų. Nukentėjusysis su tokia neatlyginta 1300 eurų žalos mokėjimo tvarka sutiko.
Nukentėjusiojo R. V. pareikštas ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo. Patvirtintinas nukentėjusiojo ir kaltinamojo sutartas žalos atlyginimo grafikas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 157) paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. Z. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 19 d. baudžiamąjį įsakymą.
Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Įpareigoti V. Z. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam R. V. iš kaltinamojo V. Z. 1300 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Patvirtinti nukentėjusiojo R. V. ir kaltinamojo V. Z. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo V. Z. įsipareigoja atlyginti padarytą ir neatlygintą žalą per 6 (šešis) mėnesius, pirmus 5 (penkis) mėnesius sumokant nukentėjusiajam R. V. po 200 Eur (du šimtus) eurų, o paskutinį mėnesį – 300 Eur (tris šimtus) eurų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.