- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- 1S-263-1076/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49953-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- R. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 10 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 16 d., apie 21 val. 43 min., Kaune, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo rankinėje be tikslo platinti, neteisėtai gabeno į vieną maišelį supakuotus 0,498 g gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis - 0,123 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,008 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kai policijos pareigūnai jo dalinės apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė.
2. R. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, 9 mm kalibro revolverį (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolveriniais garsiniais (signaliniai) šoviniais ir dujiniais šio kalibro šoviniais, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams bei 1 vnt. centrinio įskėlimo, revolverinį garsinį (signalinį) šovinį, skirtą šaudyti iš pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo revolverių, šaudančių dujiniais ir garsiniais šoviniais – C kategorijos šaunamųjų ginklų, ir neturėdamas tam leidimo, laikė šį ginklą ir šaudmenį savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, rūsyje iki 2018 m. spalio 18 d. 11 val. 30 min.. kai kratos metu šis šaunamasis ginklas ir šaudmuo policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas
3. R. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 10 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė 6,032 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,386 g psichotropinės medžiagos - amfetamino bei 1,274 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, supakuotus įvairiais kiekiais į plastikinius maišelius. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. gruodžio 10 d. apie 17 val. 55 min. laiptinėje prie savo buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 0,635 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,137 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir 0,041 g psichotropinės medžiagos - amfetamino už 10 eurų pardavė A. S., o kita dalis miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų amfetamino ir metamfetamino, kuriuos R. S. laikė neteisėtai, 2018 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu nuo 20 val. 10 min. iki 23 val. 45 min. kratos metu jo bute policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. S. sulaikytas 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartims.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.
Šalies argumentai
6. Kaltinamasis R. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
6.1. Skunde nurodo, jog dėl įvykdytų nusikalstamų veikų prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad jo socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra tvirti. Ilgą laiką gyvena su gyvenimo drauge A. S., augina du mažamečius vaikus. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ryšių užsienyje neturi.
6.2. Kaltinamasis nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog būdamas laisvėje jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus. Nurodo, kad vien ankstesnis teistumas, įvykdytų nusikaltimų sunkumas ir gresianti bausmė, nėra esminiai kriterijai, leidžiantys tęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Kaltinamasis nurodo ir tai, kad 2018 m. yra dirbęs pagal verslo liudijimą, intensyviai ieškojo darbo. Byloje yra duomenys, jog paleistas iš suėmimo jis turėtų galimybę įsidarbinti ir gauti legalias pajamas. Kaltinamojo nuomone, griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimas yra neproporcingas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas.
7. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. S. skundas tenkinamas iš dalies
8. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – paties kaltinamojo R. S., liudytojų (R. M., R. L. ir kt.) parodymai, kratos, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
9. Skundžiama nutartimi kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas nustačius, jog nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, t. y. kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9.1. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
9.2. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
9.3. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.
9.4. Apygardos teismas, pripažindamas, jog šiuo metu nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, savo išvadas grindė tuo, kad R. S. be kita ko inkriminuojamas ir labai sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, be to, kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (išsituokęs, nedirbo). Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu bei gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Bylos duomenimis R. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, vaikų. Nėra duomenų apie R. S. ryšius užsienyje. Nors praeityje jis buvo teistas, iki sulaikymo nedirbo, vien šių aplinkybių nepakanka besąlygiškai tvirtinti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje, kaltinamasis parodymus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra davęs, kaltę pripažįsta. Taigi vien gresianti laisvės atėmimo bausmė, nesant kitų duomenų, pagrindžiančių egzistuojančią riziką, kad kaltinamasis R. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo, nesuteikia pagrindo pripažinti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.
9.5. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. R. S. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, jam inkriminuojamas sunkus nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamasis 2005 m. rugsėjo 22 d. buvo nuteistas už nužudymą, o 2016 m. rugpjūčio 17 d. – už sunkų sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje jam inkriminuojamas veikas R. S. galimai padarė tik praėjus daugiau nei mėnesiui jį išregistravus iš probuojamųjų asmenų sąrašo. Todėl nors R. S. šiuo metu inkriminuojamos veikos yra kitokio, ne smurtinio, pobūdžio, tačiau minėtos aplinkybės, kaip ir pateikti kaltinimai dėl galimo disponavimo C-kategorijos šaunamuoju ginklu, suteikia pagrindo manyti, kad įtariamasis yra linkęs nusikalsti. Papildomai pažymėtina, kad nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio iki sulaikymo R. S. neturėjo. Jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje pobūdis, leidžia manyti, kad kaltinamasis jį galimai padarė siekdamas gauti pajamų pragyvenimui. Taigi tiek ankstesnis teistumas, tiek oficialių lėšų pragyvenimui neturėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kaltinamąjį teigiamai apibūdina aplinkybės, jog 2016 ir 2017 m. jis trumpais laikotarpiais yra dirbęs pagal verslo liudijimą (t. 5, b. l. 68), paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti (t. 6, b. l. 29), tačiau vien jų nepakanka paneigti skundžiama nutartimi nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo.
10. Nors R. S. kardomajame kalinime jau praleido pakankamai ilgą laiką, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, taikant kaltinamajam R. S. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, R. S. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, pavojingumą bei kitus duomenis, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo R. S. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė vienų jų, ar jų visuma, nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kaltinamajam R. S. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties pašalinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.