Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-963-540/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
A5.-963-540/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00506-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
S. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-963-540/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00506-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Vildai Verikaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. J.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, baustas administracine tvarka traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, sudarė sąlygas ir leido K. M. nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. kovo 13 d. nelegaliai dirbti pulto operatore įmonės biure, adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su K. M. rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais S. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42, 43 straipsnio reikalavimus. Be to, pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m., 2018 m. sausio mėn. darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius nustatyta, kad įmonė už 2017 m. rugsėjo - gruodžio mėn., 2018 m. sausio mėn. 34 įmonės darbuotojams neišmokėjo 22671,94 € darbo užmokesčio. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. kovo 13 d. įmonė yra skolinga 12097,33 € darbo užmokesčio buvusiems 22 darbuotojams, t. y. iki darbo santykių pabaigos su jais nėra galutinai atsiskaičiusi. Įmonės vadovas S. J., kaip atsakingas asmuo, neužtikrino, kad darbo užmokestis darbuotojams būtų mokamas darbo sutartyse nustatytu laiku. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. J. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad K. M. nuo 2017 m. lapkričio 15d. dirbo kartu su kitu darbuotoju, kuris ją mokino dirbti pulto operatorės darbą. Kadangi tai yra atsakingas darbas, todėl šio darbo darbuotojai turi būti apmokami ir tik vėliau gali pradėti dirbti savarankiškai. Jokia sutartis iki patikrinimo momento su minėta darbuotoja nebuvo sudaryta, nes nežinojo, jog apmokant naują darbuotoją reikia pasirašyti sutartį. Po patikrinimo 2018 m. kovo 15d. su K. M. buvo sudaryta darbo sutartis. Dėl atlyginimo laiku nesumokėjimo S. J. paaiškino, kad jie buvo laiku nemokami, nes įmonėje susidarė sunki finansinė padėtis, nes jų paslaugų atsisakė 4-5 objektai bei dauguma fizinių asmenų, todėl reikėjo sumažinti darbuotojų skaičių ir visiems išmokėti išeitines išmokas. Įsiskolinimą mažina pagal finansines galimybes bei planuoja, kad visas neišmokėtas darbo užmokestis įsiskolinimas turėtų būti sumokėtas per 3-4 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

S. J. kaltę įvykdžius protokole nurodytus teisės pažeidimus įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-3); K. M. paaiškinimas (b. l. 4); S. J. paaiškinimas (b. l. 5); 2018 m. kovo 14 d. UAB „Tigro šuolis“ sudaryta darbo sutartis su K. M. (b. l. 6-7); mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 8-15); darbo užmokesčio paskaičiavimai (b. l. 16-30); kasos knyga (b. l. 31-33); A. M. paaiškinimas (b. l. 34); J. S. paaiškinimas (b. l. 35); V. P. paaiškinimas (b. l. 36); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (b. l. 37).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Nurodyto straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o 4 dalyje - darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

DK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. J. kaltę dėl abiejų administracinių nusižengimų pilnai pripažino.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog S. J., būdamas darbdavys ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido dirbti nelegaliai pulto operatorės pareigose K. M., nesudaręs su ja darbo sutarties ir nepranešęs apie šios darbuotojos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šio darbuotojo darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42, 43 straipsnių reikalavimus. Be to, įmonės vadovas S. J., kaip atsakingas asmuo, neužtikrino, kad darbo užmokestis darbuotojams būtų mokamas darbo sutartyse nustatytu laiku ir tuo pažeidė DK 146 straipsnio reikalavimus. Tokios S. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. J. iki nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo nebuvo baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant nuobaudą S. J. atsižvelgiama, jog jis anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, darymo trukmę, konstatuoja, kad S. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, jog S. J. anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo nuomone, administracinės nuobaudos paskirtis, apibrėžta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta S. J. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, nustatant minimalius jų dydžius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. J. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam :

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje - 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą;

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18079608297.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Violeta Miceikienė