Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

– panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2016-06-28 sprendimą Nr. 96-2272 (toliau – Sprendimas Nr. 96-2272);

– panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2016-08-05 sprendimą Nr. 2S-4312 (toliau – Sprendimas Nr. 2S-4312);

– priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo argumentus, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas.

5. Ginčas šioje byloje kilo dėl Lukiškių TI-K Sprendimo Nr. 96-2272, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį į 19 grupę ir sudaryti sąlygas kartu su nuteistuoju V. K. dalyvauti grupinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, bei Departamento Sprendimo Nr. 2S-4312, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Lukiškių TI-K Sprendimo Nr. 96-2272 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo taip pat prašo priteisti jam 700 Eur neturtinės žalos, kuri kilo dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, priimant Sprendimą Nr. 96-2272.

6. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad: Kybartų pataisos namų direktorius 2016-03-21 nutarimu Nr. 5/48-235 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams (b. l. 59–60), o 2016-05-16 teikimu Nr. 10/23-35 pasiūlė Departamento direktoriui pareiškėją perkelti atlikti nuobaudą į kalėjimą (b. l. 57–58); Departamento direktorius 2016-05-27 nutarimu Nr. NN-37 perkėlė pareiškėją atlikti nuobaudą iš Kybartų pataisos namų kamerų tipo patalpų į Lukiškių TI-K (b. l. 69); pareiškėjas 2016-06-22 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašė, sudaryti sąlygas dalyvauti pozityvaus užimtumo ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos socialinės reabilitacijos programose kartu su V. K. ir įtraukti pareiškėją į grupę, kurioje yra V. K. (b. l. 43); Lukiškių TI-K direktorius Sprendimu Nr. 96-2272 pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog pagal Taisyklių 223 punktą nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje, o atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, tęsiamas tik negrupinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas (b. l. 42); pareiškėjas 2016-07-15 skundu kreipėsi į Departamentą, prašė panaikinti Lukiškių TI-K Sprendimą Nr. 96-2272 bei tenkinti jo 2016-06-22 prašymą (b. l. 49–50); Departamentas Sprendimu Nr. 2S-4312 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 53).

7. Pareiškėjas yra nepatenkintas ir skundžiasi Lukiškių TI-K veiksmais, neperkeliant pareiškėjo į 19 grupę bei nesuteikiant galimybės lankyti grupines socialinės reabilitacijos priemones. Teigia, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytos teisės normos, dėl to pareiškėjas buvo nepagrįstai diskriminuojamas, buvo pažemintas jo orumas, jis patyrė neturtinę žalą. Tuo tarpu Lukiškių TI-K ir Departamentas teigia, kad nuteistasis, perkeltas į kamerų tipo patalpas, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje, o grupinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas tokiam nuteistajam teisės aktais nenumatytas. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai ir tinkamai Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu taikė Taisyklių 233 punkto nuostatas.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK ir Taisyklės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuobauda, taikoma nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą – pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Remiantis BVK 142 straipsnio 3 dalimi, šią nuobaudą pareiškėjas perkeltas atlikti į Lukiškių TI-K. Pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas, t. y. tokie nuteistieji turi teisę: apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas; du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Nuobaudos – perkelti nuteistąjį į kamerų tipo patalpas – vykdymo ypatumai detaliau reglamentuoti Taisyklių XXXVI skyriuje, kurio 223 punkte nustatyta, kad nuteistajam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas. Taisyklių 65, 68 ir 70 punktuose įtvirtinta, kad nuteistieji konkrečioms grupėms, būriams bei skyriams yra priskiriami jiems pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykus į pataisos įstaigą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka nuteistąjį skatinant arba skiriant jam nuobaudą.

9. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių – savo prigimtimi iš esmės yra tapati BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintai nuobaudai – nuteistųjų perkėlimui į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. Abejomis nuobaudomis nuteistasis yra perkeliamas į kamerų tipo patalpas, skiriasi tik šių nuobaudų skyrimo pagrindai ir trukmė. Atsižvelgiant į tai, šių nuobaudų vykdymo ypatumai yra aptarti viename Taisyklių skyriuje „Nuobaudos – perkelti nuteistąjį į kamerų tipo patalpas – vykdymo ypatumai“, kurio nuostatos, atitinkamai, yra taikomos tiek BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tiek 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintų nuobaudų vykdymui expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) aptariant šių nuobaudų vykdymo išimtis (skirtumus), jeigu tokių yra (žr., pvz., Taisyklių 220 punktą). Pažymėtina, jog Taisyklių 223 punktas jokių jo taikymo išimčių nenustato, t. y. jis yra taikomas abiejų minėtų nuobaudų vykdymui. Toks Taisyklių 223 punkto aiškinimas neprieštarauja BVK 86 straipsnyje įtvirtintiems bendriems drausmės grupei priskirtų nuteistųjų rėžimo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, kad Taisyklių 223 punktas jo atžvilgiu pritaikytas nepagrįstai, yra atmestini. Atitinkamai, nustačius, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams – vykdymui taikytinas Taisyklių 223 punktas, konstatuotina, kad šios nuobaudos vykdymo metu G. A. turėjo likti drausmės grupės būrio, kuriam priklausė iki nuobaudos paskyrimo, sudėtyje, be to, jis galėjo dalyvauti tik negrupinėse socialinės reabilitacijos priemonėse. Šiuo atveju pažymėtina, kad draudimas dalyvauti grupinėse socialinės reabilitacijos priemonėse pareiškėjui nustatytas ne dėl kokių nors BVK 6 straipsnyje nustatytų pagrindų (t. y. pareiškėjo kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos), o dėl vadovaujantis teisės aktais paskirtos nuobaudos, kurią nulėmė paties pareiškėjo elgesys. Todėl pareiškėjo argumentai, esą dėl to, kad negalėjo su V. K. dalyvauti grupinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, jis buvo neleistinai diskriminuojamas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

10. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pagrįstai ir motyvuotai Sprendimu Nr. 96-2272 netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį į kitą grupę (būrį) bei užtikrinti galimybę dalyvauti grupinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, todėl naikinti šį sprendimą, taip pat dėl jo priimtą Departamento Sprendimą Nr. 2S-4312 nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

11. Pareiškėjas teismo prašo priteisti jam 700 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš Lukiškių TI-K Sprendimo Nr. 96-2272. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Atitinkamai, šioje byloje nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

12. Skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad 2016-08-02 jam buvo paskirta nauja nuobauda, kurios vykdymo metu nebuvo užtikrinamos jokios socialinės reabilitacijos priemonės, be to, nebuvo reaguojama į pareiškėjo skundus ir prašymus. Pažymėtina, jog šie pareiškėjo nusiskundimai nėra susiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku – Sprendimų Nr. 96-2272 bei Nr. 2S-4312, priimtų dėl pareiškėjui 2016-03-21 nutarimu Nr. 5/48-235 paskirtos nuobaudos vykdymo, teisėtumu ir pagrįstumu bei iš šių sprendimų pareiškėjo kildinamos neturtinės žalos priteisimu. Be to, jokių konkrečių reikalavimų pareiškėjas skunde teismui dėl jų nesuformulavo, todėl teisėjų kolegija šioje byloje dėl to nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.