- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-173-366/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05108-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Valdas Meidus, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- V. R.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Meidaus ir Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-04-30 nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta jam 175 MGL (6590,50 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus bei turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu V. R. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. vasario 1 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (V. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,58 promilės etilo alkoholio).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-04-30 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. R. iš kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė suformuotos teismų praktikos įrodinėjimo procese, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Gynėjas tvirtina, kad teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, o iškilusias abejones vertino nuteistojo V. R. nenaudai, tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
2.2. Gynėjas skunde išdėstė proceso dalyvių parodymus. Teigia, kad V. R. kaltu neprisipažino, smulkiai papasakodamas susižalojimo aplinkybes. Jis nurodė, kad 2017 m. vasario 1 d. savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, patalpose kartu su R. Z. vartojo alkoholinius gėrimus. Bendrovei priklausantis automobilis „VW Passat“ stovėjo kieme. Į darbovietę buvo atvykusi jo žmona Z. R., kuri papriekaištavo dėl išgėrinėjimo. Jis girdėjo, kai žmona išvažiavo su automobiliu. Po kelių sekundžių išgirdo bumbtelėjimą. Išėjęs į lauką, pamatė automobilį prie pastato sienos. Supratęs, kad žmonos vairuojamas automobilis atsitrenkė į sieną, bėgo link automobilio, o tolesnių įvykių neatsimena. Atsipeikėjo ligoninėje, kur jam buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas. Vėliau žmona papasakojo, kad jis buvo priėjęs prie automobilio, išjungė variklį, po to vėl suklupo. Įvykio dieną buvo pašalę, labai slidu. Automobilio įvykio metu nevairavo. Jo kairė ranka buvo nubrozdinta, galėjo būti kraujo.
2.3. Liudytoja Z. R. parodė, kad minėtą dieną ją giminaitė nuvežė į darbovietę, nes ji norėjo pasižiūrėti kaip vyksta darbai. Matė kai vyras išgėrinėja su R. Z.. Nutarė važiuoti į Panevėžį, todėl sėdo prie automobilio „VW Passat“ vairo. Nesuvaldė automobilio, nes buvo slidu. Automobilis kairiu šonu atsitrenkė į garažų teritorijoje esančią transformatorinę. Smūgio metu susitrenkė, skaudėjo ranką, buvo apsvaigusi. Atėjo vyras, kuris užgesino automobilio variklį ir padėjo išlipti per dešines dureles. Vyras prie automobilio buvo suklupęs, bet atsistojo. Jo būklė vėliau pablogėjo, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP).
2.4. Liudytojas R. Z. parodė, kad pas V. R. atvažiavo būdamas išgėręs. Su V. R. dar išgėrė alkoholinių gėrimų. Matė V. R. žmoną, kuri buvo nepatenkinta dėl jų išgėrinėjimo, jie abu apsižodžiavo, Z. R. išėjo. Po kurio laiko išėjo ir V. R.. Išėjęs į lauką, pamatė ant žemės gulintį V. R.. Jam suteikė pagalbą ir iškvietė GMP. Pamatęs į pastatą atsitrenkusį automobilį, pagalvojo, kad jį vairavo V. R., tačiau to negali tvirtinti, nes vairuojant nematė.
2.5. Šių asmenų parodymai teismo buvo įvertinti kritiškai, nes, pasak teismo, V. R. siekia išvengti atsakomybės, jo sutuoktinė Z. R. taip pat turi pagrindą siekti sutuoktiniui palankaus sprendimo. Teismas patikėjo R. Z. pagalbos centrui nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau toks kategoriškas ir kritiškas visų trijų asmenų parodymų vertinimas, gynėjo manymu, prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, išdėstytoms BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nes nenurodyti bylos duomenys, kurie neginčijamai paneigtų V. R. ir Z. R. parodymus apie asmenį, vairavusį automobilį „VW Passat“ kaltinime nurodytu laiku. Specialistų išvados ir teismo ekspertizės aktas kategoriškai nepaneigė, kad V. R. galėjo sužalojimus patirti griūdamas, o automobilį vairavo Z. R..
2.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nuosprendyje pacitavo apklaustų liudytojų - policijos pareigūnų parodymus, tačiau jų visai nevertino, nors kai kurių jų parodymai svarbūs, sprendžiant V. R. kaltės klausimą. Liudytojas G. M. parodė, kad jam merginos (turima mintyje pareigūnės) sakė, kad prie jų buvo susitojusi greitoji ir sakė, kad žmogus krito eidamas, susižalojo galvą. P. paskambinusi informavo paaiškėjusias aplinkybes, kad vairavo žmona. Liudytoja I. S. parodė, kad greitosios vairuotojas pasakė, kad ant slidžios dangos paslydo vyriškis ir susižalojo galvą. Ji taip pat paklausė dėl įvykio R. Z., jis pasakė, kad V. R. paslydo ant ledo ir nukrito, susižalojo galvą. Liudytoja V. S. parodė, kad GMP vairuotojas paaiškino, jog veža vyrą, paslydusį ir susitrenkusį galvą. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja A. B.. Teismas nevertino ir liudytojo K. K. parodymų, kad R. Z. paprašė jo pagalbos pakeliant griuvusį žmogų.
2.7. Kadangi tiesioginių įvykio liudytojų byloje nėra, teismui nebuvo pagrindo kritiškai vertinti Z. R., teigusios, jog automobilį įvykio metu vairavo ji, ir V. R., kategoriškai viso proceso metu neigusio savo kaltę dėl automobilio vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, parodymus, juo labiau, kad kiti byloje esantys duomenys neduoda pagrindo kategoriškai ir neginčytinai išvadai apie tai, jog automobilį kaltinime nurodytu laiku vairavo V. R..
2.8. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje išdėstyti, tačiau visiškai nevertinti ekspertų V. L., R. Ž. ir P. P. paaiškinimai, o teismui pateikta P. P. konsultacinė išvada net nepaminėta. Ekspertas P. P., nuo 1998 metų esantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše, taigi turintis didelę ekspertinio darbo patirtį, savo išvadoje nurodė, kad įvertinus V. R. padarytų sužalojimų visumą, labiausia tikėtina, kad sužalojimai padaryti V. R. griūnant ir veido kaire puse atsitrenkiant į žemę bei vėliau bandant jį pakelti paėmus už dešinės rankos. Sužalojimai nėra būdingi vairuotojui. Šios išvados nepaneigė ir 2018-02-08 Lietuvos Teismo ekspertizės centro kompleksinio teismo medicininio – eismo tyrimo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duota tikėtina išvada, jog automobilio atsitrenkimo į pastato mūrinės sienos kampą metu už automobilio vairo sėdėjo V. R.. Šios ekspertizės išvados yra nekategoriškos, lydimos ekspertų pamąstymų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ekspertizės išvados neturi pranašumo prieš kitus informacijos šaltinius. Siekiant tinkamai įvertinti ekspertizės aktą, jame išdėstytas išvadas būtina vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tik taip gali būti nustatoma tiesa baudžiamojoje byloje. Akivaizdu, kad šioje byloje teismas vienų ekspertų išvadas ir jų paaiškinimus teisiamajame posėdyje vertino kaip turinčius „aukštesnę galią“ ir labiau patikimus, nors tokioms teismo išvadoms nebuvo pagrindo.
2.9. Gynėjas pastebi, kad teismas nuosprendyje netiksliai pacitavo jau minėtos 2018-02-08 Lietuvos Teismo ekspertizės centro kompleksinio teismo medicininio - eismo įvykio tyrimo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duotos išvados pagrindinį teiginį. Ekspertai, atlikę tyrimą, nedavė kategoriškos išvados apie asmenį, vairavusį automobilį „VW Passat“ atsitrenkimo į pastatą metu, o nurodė tik tikimybę, kad tuo metu už vairo sėdėjo V. R.. Be to, ekspertai kategoriškai neatmetė teiginio, jog minėtą automobilį vairavo Z. R. ir būtent ji vairuodama atsitrenkė į pastato sieną. Pastarosios ekspertizės išvados neduoda pagrindo kategoriškai išvadai apie V. R. padarytų kūno sužalojimų susidarymo mechanizmą, nes išvadų 2 ir 6 punktuose nurodoma, jog tikėtina, kad poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje ir dešinėje rankoje buvo padarytos staiga išsiskleidusia oro pagalve, nors neatmetama, kad dalis kraujosruvų dešinėje rankoje galėjo būti padarytos ir automobilio vairo ratu. Gynėjui kelia nuostabą išvadų 7 punkte išdėstyti teiginiai, kad nors V. R. plaštakose sužalojimų, būdingų laikant rankas ant vairo atsitrenkimo į kliūtį metu ir nenustatyta, tačiau tikėtina, kad vis tik V. R. laikė rankas ant vairo. Tokios faktinėmis bylos aplinkybėmis nepagrįstos ir viena kitai prieštaraujančios išvados rodo, jog teismas tokiais bylos duomenimis negali neginčijamai ir patikimai nustatinėti šioje byloje tiesą ir paneigti V. R. bei Z. R. parodymus. Jeigu V. R., laikydamas vairą, būtų atsitrenkęs į pastato sieną, neišvengiamai būtų susižalojęs plaštakas, nes pasak ekspertų, tokiais atvejais nustatomi būdingi plaštakų sužalojimai. Kadangi V. R. plaštakos nebuvo sužalotos, darytina išvada, kad jis nesėdėjo automobilyje ir jo nevairavo. Gynėjas teigia, kad negalima remtis ir ekspertizės akto išvados 4 punktu, kuriame nurodoma, jog V. R. kūno sužalojimų negalima paaiškinti vienkartiniu griuvimu ant kieto plokščio paviršiaus paslydus. Jo manymu, negalima remtis ir prielaida, kad paslydus dažniausiai žmogus krenta aukštielninkas. Byloje nėra duomenų apie tai, kiek tiksliai kartų buvo nugriuvęs V. R. nuo išėjimo iš patalpų, kuriose jis vartojo alkoholinius gėrimus, iki kol jį rado nugriuvusį R. Z.. Sugretinus V. R., Z. R. ir R. Z. parodymus bei kitus bylos duomenis, galima konstatuoti, kad V. R., bėgdamas slidžia danga link atsitrenkusio į pastatą automobilio „VW Passat“, griuvo kniūpsčias. Po to, atsikėlęs priėjo prie automobilio ir užgesinęs automobilio variklį bei padėjęs iš automobilio išlipti Z. R., dar kartą buvo suklupęs ant žemės. Po kurio laiko jis dar kartą nugriuvo ant žemės tarp stovinčio atsitrenkusio automobilio ir patalpų, kuriose iki tol buvo su R. Z.. Taigi vien iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų ir teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad V. R. buvo nugriuvęs ne mažiau kaip tris kartus, todėl nėra pagrindo konstatavimui apie V. R. vienkartinį griuvimą. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad V. R. teismo medicinos eksperto R. Ž. buvo apžiūrėtas tik praėjus 8 dienoms po įvykio, todėl nežymaus nubrozdinimo rankoje jau nebeliko, o medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuoti tik išoriniai sužalojimai gyvybei svarbioje vietoje - galvoje. V. R. teismui nurodė, kad buvo nubrozdinta kairė ranka, todėl galėjo būti kažkiek kraujo ant vairuotojo pusės oro pagalvės, tačiau likusi dėmė yra visiškai maža - 1x2,5 cm, todėl darytina išvada, kad ji atsirado nuo V. R. rankos jau po įvykio.
2.10. Esant tokioms aplinkybėms, nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis V. R. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas - išteisinamasis nuosprendis, kuriuo V. R. turi būti išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2.11. Skunde gynėjas kelia ir V. R. paskirtos bausmės klausimą, nurodydamas, kad jam paskirta labai didelė bauda, kurios dydis atitinka V. R. vienerių metų darbines pajamas, o baudos mokėjimas nėra išdėstytas. Be to, jam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam terminui, teismui nenurodžius jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai akivaizdžiai parodo teismo šališkumą, neobjektyvų bylos duomenų vertinimą ir nusistatymą prieš V. R., kuris neprisipažino kaltu ir nedavė save apkaltinančių parodymų. Visiškai nepagrįstai, pažeidžiant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, paskirtas automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Akivaizdžiai per griežtų sankcijų paskyrimas taip pat duoda pagrindą išvadai apie skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
4.1. Nuteistojo V. R. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes nepašalino byloje esančių prieštaravimų, o iškilusias abejones vertino nuteistojo V. R. nenaudai, tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
Šalies argumentai
4.2. Gynėjas skunde nurodo, kad V. R. 2017 m. vasario 1 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „VW Passat“ nevairavo. Už automobilio vairo sėdo į darbovietę atvykusi jo žmona Z. R., kuri ir atsitrenkė į pastato sieną. V. R., išgirdęs atsitrenkimo garsą, išbėgo iš dirbtuvių link automobilio. Tolesnių įvykių neatsimena, atsipeikėjo ligoninėje, kur jam buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas. Vėliau žmona papasakojo, kad jis buvo priėjęs prie automobilio, išjungė variklį, po to vėl suklupo.
4.3. Su minėtais apeliacinių skundų argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jie paneigiami byloje esančiais įrodymais. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnyje, jų privalu laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui. Pagal šį BPK straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, BPK numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuteistojo kaltę grindė byloje esančių įrodymų visuma. Nuteistojo V. R. kaltė yra įrodyta ekspertizių išvadomis, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, ištyrė byloje surinktus įrodymus bei papildomai apklausė nuteistąjį V. R., liudytojus Z. R. ir R. Z.. Minėtų įrodymų visuma leido kolegijai paneigti apeliacinio skundo argumentą, kad V. R. nepadarė jokio nusikaltimo, ir padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent V. R. 2017 m. vasario 1 d., apie 16 val., Pasvalio rajone, Joniškėlio k., Plytinės gatvėje, ties pastatu Nr. 6, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (V. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,58 promilės etilo alkoholio). Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4.5. Bylos duomenimis į Bendrąjį pagalbos centrą dėl autoįvykio ir jo metu sužeisto asmens kreipėsi R. Z.. Kolegija išklausė Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) Alytaus skyriaus pateiktą 2017-02-01 16:08:28 val. garso įrašą, kuriame užfiksuotas R. Z. skambutis. R. Z. nurodė, kad Pasvalio r. Joniškėlio k. vyras su mašina paslydo ant ledo, atsitrenkė ir užsigavo galvą. Sujungus pranešėją su Greitąja medicinos pagalba, šis paaiškino, kad vyras su mašina atsitrenkė į mūro sieną ir užsigavo galvą. Operatorei du kartus perklausus apie susižalojimo aplinkybes, R. Z. abu kartus nedvejodamas pakartojo, kad vyras trenkėsi su mašina į mūro sieną. Į operatorės prašymą pasakyti ligonio vardą, R. Z. atsakė: „V. R.“ (1 t., b.l. 92-96). Tačiau vėliau, į įvykio vietą atvykusiam Greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) ekipažui ir policijos pareigūnams teigė, kad V. R. susižalojo paslydęs ir griuvęs ant ledo. Kodėl paskambinęs į BPC nurodė, kad įvykio metu V. R. vairavo automobilį, pirmosios instancijos teismui išsamiai ir įtikinamai nepaaiškino. Analogiškos pozicijos liudytojas laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis V. R. viso proceso metu neprisipažino įvykio metu vairavęs automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis tvirtino, kad automobilį vairavo ir į transformatorinės pastato sieną atsitrenkė jo žmona Z. R.. Jis pats išėjęs iš garažo ir pamatęs, kad žmona automobiliu atsitrenkė į sieną, bėgo link jos ir paslydęs griuvo. Teigia, jog visi jam nustatyti sužalojimai buvo padaryti griuvimo metu, iki tol buvo sveikas. Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia ne tik BPC pateiktas garso įrašas, bet ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.
Šalies argumentai
4.6. Pagal liudytojais apklaustų policijos pareigūnų vienas kitą papildančius parodymus, matyti, kad I. S. ir V. S. nuvažiavusios į įvykio vietą, apžiūrėjo teritoriją, ieškodamos griuvimo pėdsakų (kur galimai galėjo susižaloti V. R.). Tą dieną buvo šiek tiek pasnigta, todėl griuvimo vietoje turėjo būti išgulėta, tačiau apieškojusios teritoriją, pareigūnės jokių pėdsakų nerado. Kiek vėliau pareigūnė A. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame pastate aptiko įtarimą sukėlusį automobilį „VW Passat“. Automobilis buvo įvarytas į garažą, jis buvo apgadintas vairuotojo pusėje, iššovusios oro pagalvės, jame degė palikta salono šviesa. Ant oro pagalvės vairuotojo pusėje matėsi į kraują panašios dėmės. Oro pagalvė, ant kurios buvo į kraują panašios dėmės, buvo pateikta tirti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui. 2017-04-28 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktos oro pagalvės, paimtos 2017-02-01 apžiūrint automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti. Tiriant DNR, genotipas sutapo su V. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, ne didesnė nei 0,0000000000000000003 proc. (b. t. 1, b.l. 124-125). Nors, kaip nurodo gynėjas advokatas A. Šukaitis, pas V. R. nenustatyta kraujavimo vieta, tačiau 2018-02-08 Lietuvos Teismo ekspertizės centro kompleksinio teismo medicininio - eismo įvykio tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje nurodyta galimybė, kad nedaug ir trumpai pakraujuoti galėjo iš nosies po jos kontakto su oro saugos pagalve, nepaliekant matomų išorinių sužalojimų. Taigi, nėra abejonių, kad ant susidūrimo metu išsiskleidusių saugos pagalvių rastas kraujas yra nuteistojo V. R..
4.7. Siekiant išsiaiškinti kas sėdėjo už automobilio vairo jam atsitrenkiant į sieną, byloje buvo atliekama ne viena ekspertizė, į teismo posėdį buvo kviečiami ekspertai. Galima sutikti su skundo argumentais, kad ekspertizių išvados nėra kategoriškos, o tik tikėtinos, tačiau tas išvadas sugretinus su kitais įrodymais ir vertinant ne atsietai, o kaip visumą, galima padaryti aiškias ir konkrečias išvadas. Byloje esanti 2017-06-22 Lietuvos Teismo ekspertizės centro kompleksinio teismo medicininio - eismo įvykio tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai nepatvirtino, kad eismo įvykio metu, vairuotojo vietoje buvo V. R. (ši aplinkybė išvados 1 punkte nurodyta kaip tikėtina), tačiau ekspertai negalėjo patvirtinti ir to, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo Z. R. (b. t. 1, b.l. 151-154). Pagal kaltinamojo gynėjo prašymą ekspertas P. P. pateikė konsultacinę specialisto išvadą NR (duomenys neskelbtini), kuri taip pat yra tik tikėtina, kad visos kraujosruvos, kurios buvo nustatytos V. R. dilbyje, žaste ir raktikaulyje, buvo galimos padaryti jį keliant (2 t., b.l. 115-119). Pirmosios instancijos teismas siekdamas pašalinti prieštaravimus ir abejones, 2017-11-29 nutartimi paskyrė dar vieną kompleksinę (autotechninę ir medicininę) ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.
4.8. 2018-02-08 Lietuvos Teismo ekspertizės centro kompleksinio teismo medicininio - eismo įvykio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertai vėlgi pateikė tik tikėtiną išvadą, kad automobilio atsitrenkimo į pastato mūrinės sienos kampą, metu už automobilio vairo sėdėjo V. R., tačiau priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde (2.5 punktas), ekspertams nekilo jokių abejonių, kad V. R. konstatuoti sužalojimai negalėjo būti padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. paslydus ir griuvus ant ledo.
4.9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į liudytojais apklaustų Z. R. ir R. Z. parodymų prieštaringumą, nepastovumą ir neatitikimą nustatytoms įvykio aplinkybėms. Z. R. pirminiuose parodymuose teigė, kad automobiliu į raudonų plytų pastatą atsitrenkė ji. Pati išlipusi iš automobilio jį apžiūrėjo, įvertino automobilio apgadinimus. Įvykio metu nesusižalojo. Nurodė žinanti, kad automobilio priekyje yra įrengtos oro pagalvės, tačiau jos įvykio metu neiššoko, nes smūgis nebuvo didelis. Tuomet skambino savo vyrui ir sūnui, kurie atėję kartu su R. Z. daužtą automobilį įvarė į garažą. Be to, ji į ligoninę nuvyko ne dėl savo sužalojimų, patirtų įvykio metu, ir ne dėl vyro sužalojimų, o dėl sūnaus draugės, kuri mėsmale susižalojo pirštus. Ir jau būnant priėmime, paskambino R. Z. ir pasakė, kad vyras eidamas iš garažo, paslydo ir griuvo susitrenkdamas galvą, dėl ko GMP veža į priėmimo skyrių (1 t., b.l. 161-162). Pirmosios instancijos teisme ji savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad po atsitrenkimo į pastatą, kažkiek laiko buvo be sąmonės. Automobilio duris atidarė vyras, jis užgesino variklį ir padėjo išlipti iš automobilio. Teigia, jog neatkreipė dėmesio ar buvo iššovusios oro pagalvės. Vyras buvo neblaivus, matė kaip jis prie automobilio sukniubo. Automobilį vyras ir sūnus su džipu „Touareg“ nutempė prie garažų. Vėliau vyras pradėjo tinti, todėl R. Z. iškvietė GMP. Vežant vyrą į ligoninę, ji lydėjo GMP automobilį (2 t., b.l. 130). Apeliacinės instancijos teismui Z. R. pateikė trečią įvykio versiją, nurodydama, kad automobilį į garažą nutempė ji ir telefonu iškviestas sūnus. Kaip griuvo vyras nematė, atvažiavus R. Z. iškviestam GMP automobiliui, buvo garaže (3 t., b.l. 53).
4.10. Negalima tikėti ir liudytojo R. Z. parodymais, kurie taip pat kito priklausomai nuo nustatytų bylos aplinkybių. 2017-03-17 atliktos apklausos metu paaiškino, kad lauke pargriuvusį ir dejuojantį V. R. pamatė išėjęs į lauką gamtinių reikalų. Aplinkui nieko nebuvo, automobilio taip pat nematė. Vėliau, kai V. R. išvežė GMP, beeidamas link garažo pamatė, kad apleistame pastate stovi V. R. automobilis VW Passat, kurį prieš tai matė stovintį kieme (1 t., b.l. 180-182). Pirmosios instancijos teismui R. Z. paaiškino, kad tuo metu kai lauke pamatė pargriuvusį kniūpsčią V. R., matė nuo jo 300 metrų atstumu stovintį „Passattą“, kuris buvo atsitrenkęs į bloką (2 t., b.l. 129). Apeliacinės instancijos teismui R. Z. parodė, kad jis automobilį matė atsitrenkusį į pastatą ir padėjo Z. R. bei jos sūnui perstumti automobilį (3 t., b.l. 52). Liudytojas negalėjo motyvuotai paaiškinti kodėl keičiasi jo parodymai. Atsakydamas į klausimus, kodėl skambindamas į pagalbos centrą nurodė, jog V. R. susižalojo autoįvykio metu teigė, jog taip jis tiesiog pagalvojo, kadangi matė į sieną atsitrenkusį automobilį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pirminiuose parodymuose jis teigė, jog nematė į sieną atsitrenkusio automobilio. Taigi akivaizdu, jog jo parodymai keičiasi priklausomai nuo to kokios yra nustatomos objektyvios (šiuo atveju skambučio į pagalbos centrą įrašas) aplinkybės. Nėra logiškas R. Z. aiškinimas, jog klaidingą išvadą dėl V. R. susižalojimo padarė pamatęs atsitrenkusį jo automobilį. Pats R. Z. teigia, jog automobilį matė už 300 metrų. Apeliacinės instancijos teisme, liudytojui plane nurodžius savo buvimo vietą ir automobilio atsitrenkimo į pastatą vietą bei išmatavus atstumą Maps.lt tinklalapyje, matyti, jog atstumas yra ne mažesnis nei 100 metrų. Įvertinus automobilio apgadinimą (nukentėjo kairė pusė), atstumą, kyla pagrįstų abejonių, ar iš tokio atstumo aplamai buvo įmanoma suprasti, kad automobilis kontaktavo su siena, ar tik stovi šalia pastato.
4.11. Teismas atkreipia ir į kitų parodymų prieštaringumą. Kaip jau minėta, pirminėje apklausoje Z. R. teigė, jog vyrą (V. R.) išsikvietė telefonu. Pats V. R. teigia, jog būdamas kartu su R. Z. išgirdo automobilio atsitrenkimą ir dėl to išėjo į lauką. Tuo tarpu jei tikėti R. Z. parodymais, tai V. R. gan ilgam laikui buvo išėjęs ir palikęs jį vieną, o susižalojusį V. R. rado kai atsitiktinai išėjo į lauką atlikti gamtinių reikalų. Vėliau Z. R. parodymai keitėsi ir ji jau teigė, kad nežino kaip prie automobilio atsirado vyras ir padėjo jai išlipti. Taip pat ji teigia, jog prie jos akių jis parkrito. Tačiau R. Z. teigia, jog kieme be gulinčio V. R. daugiau nieko nebuvo. Tai apklaustas teisme patvirtino ir liudytojas K. K., kuris nurodė, kad būtent R. Z. pasikvietė jį padėti pakelti sužeistą V. R., o moteris atsirado tik tuomet kai jau sužeistąjį kėlė į autobusiuką. Todėl niekaip logiškai nepaaiškinama, kodėl Z. R., matydama, kad vyras paslydo ir susižalojo, turėtų palikti jį šalti ant ledo, o pati kažkur pasišalinti. Z. R. taip pat niekaip negalėjo paaiškinti kodėl jai buvo svarbu pašalinti automobilį iš įvykio vietos.
4.12. Įvertinus aukščiau aptartus parodymus, sugretinus juos tarpusavyje bei su objektyviais byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, kad Z. R. pirminius savo parodymus davė nežinodama faktinių autoįvykio aplinkybių, nemačiusi pagadinto automobilio, o tai reiškia, kad ji ne tik kad nevairavo, tačiau ir nebuvo automobilyje jam atsitrenkiant į sieną. Taip pat nekelia abejonių, jog visi kiti Z. R., R. Z. ir paties V. R. parodymai kito priklausomai nuo paaiškėjančių naujų faktinių aplinkybių bei derinant tarpusavyje. Todėl pirmos instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai tuo parodymus atmetė ir jais nesivadovavo. Liudytoja Z. R. apklausų metu ne kartą tvirtino, kad paslepiant automobilį garaže, dalyvavo ir sūnus – M. R.. Apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta galimybė patvirtinti tokių parodymų teisingumą. Šis liudytojas buvo iškviestas į posėdį, tačiau po to kai jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos (teisė neduoti parodymų, kadangi nuteistasis tėvas, ir pareigą duoti teisingus parodymus jei sutinka juos duoti), pasinaudoji savo teise ir atsisakė duoti parodymus bei atsakinėti į klausimus.
4.13. Atmetus aukščiau nurodytus liudytojų bei nuteistojo parodymus, įvertinus Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus, Lietuvos Teismo ekspertizės centro kompleksinio teismo medicininio - eismo įvykio tyrimo specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertų paaiškinimus, apžiūros protokolų duomenis, alkotesterio ir specialisto pažymoje esančius duomenis, galima daryti vienareikšmišką išvada, kad būtent V. R. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
4.14. Skunde gynėjas kelia ir V. R. paskirtos bausmės klausimą, nurodydamas, kad jam paskirta labai didelė bauda, kurios dydis lygus V. R. vienerių metų darbines pajamas, o baudos mokėjimas nėra išdėstytas. Be to, jam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam terminui, teismui nenurodžius jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skunde taip pat nurodoma, kad visiškai nepagrįstai, pažeidžiant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, paskirtas automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
4.15. Kaip minėta, nuteistajam V. R. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 175 MGL (6590,50 eurų) bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus bei automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
4.16. BK 281 straipsnio 7 dalies, numatančios atsakomybę už vairavimą kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. V. R. nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Baudos dydis individualizuotas įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos kaltės formą, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus bei kitas aplinkybes. V. R. padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas. Byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, dirba. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuojant automobilį neblaiviam, buvo sukeltas eismo įvykis, apgadintas nuteistojo įmonei priklausantis automobilis. Įvertinus minėtas aplinkybes, paskirta 175 MGL bauda, kuri savo dydžiu yra ženkliai mažesnė nei vidurkis (1025 MGL), negali būti laikoma per griežta.
4.17. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta bauda atitinka V. R. vienerių metų darbines pajamas, o baudos mokėjimas nėra išdėstytas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Todėl nuteistasis, norėdamas, kad jam būtų paskirtas ilgesnis nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, privalo šiuo klausimu kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą – šiuo atveju Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.
4.18. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise trukmės. Nurodoma, kad nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam terminui, negali būti laikoma teisinga baudžiamojo poveikio priemone. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. R. sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones jau buvo atimta administracine tvarka, tačiau išvadų nedaro, o jo daromos priešingos teisei veikos sunkėja (2 t., b.l. 15-26). Todėl specialiosios teisės atėmimas maksimaliam trijų metų terminui, negali būti laikoma per griežta baudžiamojo poveikio priemone.
4.19. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumas, nurodoma, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta pažeidžiant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kad konfiskuojamas turtas, priklausantis kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Bylos duomenimis automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja nuteistasis V. R. (2 t., b.l. 1, 2-4). Kadangi transporto priemonė - automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikaltimo padarymo priemonė, teismas ją konfiskavo pagrįstai.
4.20. Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-04-30 nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. R. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą atmesti.