Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Byla Nr. ATP-518-282/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
ATP-518-282/2012
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00625-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-518-282/2012Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00625-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 62.; 45.4.3; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubaustas už tai, kad 2012 m. liepos 4 d. apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Ssang Yong Kyron“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, t. y. nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,49 promilės). Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. S. prašo 2012 m. rugpjūčio 31 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinę bylą nutraukti arba perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes nutarime neatskleista jo pozicijos esmė, nepaminėta, dėl ko galėjo būti vilkinamas protokolo surašymas, nenurodyta, kad pareigūnai po patikrinimo kažkokiu tikslu ėjo į bagažinę ir iš ten atnešė testo lapelį, kurį jis per neapdairumą pasirašė. Nurodo, kad kaltu neprisipažino, nes nesijautė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, kadangi automobilį vairavo būdamas blaivus, vyko pas S. S., ją vežė į (duomenys neskelbtini), todėl, jeigu būtų jautęs, kad yra neblaivus, automobilį būtų davęs vairuoti S. S.. Taip pat nurodo, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) automobilių kolonoje, buvo sustabdytas „ištraukiant“ jį iš kolonos, pareikalauta pateikti dokumentus, kuriuos paėmęs policijos pareigūnas nusinešė į tarnybinį automobilį ir apie 30 min. nepriėjo bei į tarnybinį automobilį nekvietė. Tvirtina, kad jis ir S. S. matė, jog pareigūnai kalbėjosi telefonu, su kažkuo tarėsi. Nors L. S. šią aplinkybę neigė, tačiau E. S. patvirtino, kad L. S. kalbėjosi telefonu. Kai buvo pakviestas į policijos tarnybinį automobilį, buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Tvirtina, kad alkotesteris parodė 0,40 prom., po šio patikrinimo vienas iš pareigūnų su alkotesteriu nuėjo į bagažinę ir grįžęs su lapeliu liepė ant jo pasirašyti. Tik pasirašius jam buvo pasakyta, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, sąmoningai vilkino dokumentų surašymo laiką ir jį nušalino nuo vairavimo bei neleido S. S. vairuoti automobilį. Mano, kad jo tariamas neblaivumas galėjo būti suklastotas ar dirbtinai sudarytas, todėl buvo apgautas, nes ant popierinio lapo pasirašė, manydamas, kad alkotesterio parodymai yra 0,40 prom. Teismas netikrino paties alkotesterio atminties, o apsiribojo tik popierine išklotine, kuri, apelianto nuomone, nėra rimtas įrodymas. Teismas neanalizavo galimybės sukeisti alkotesterio parodymų, juos suklastoti, nepasisakė dėl pareigūnų veiksmų įforminant pažeidimą, dėl tarimosi telefonu ir jų pavaldumo A. S.. Teigia, kad teismas paviršutiniškai įvertino S. S. parodymus, kurie iš esmės patvirtino jo paties parodymus.

Skunde taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko pavaduotoju dirba A. S., kuris neįregistravęs santuokos gyvena su jo (apelianto) buvusia sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais, kad A. S. trukdo jam bendrauti su vaikais, spręsti jų auklėjimo klausimus, dėl to ne kartą yra turėjęs su A. S. konfliktų, be to, pastarasis yra jam ne kartą grasinęs, pasinaudodamas tarnybine padėtimi pamokyti, pridaryti nemalonumų. Tvirtina, kad jį sustabdę ir pažeidimą įforminę pareigūnai patvirtino, jog jie yra tiesiogiai pavaldūs A. S., nors neigė su juo taręsi ir jo nurodymu įforminę tariamą pažeidimą. Nurodo, kad jo sustabdymas ir pažeidimo forminimas, neleidimas S. S. vairuoti automobilio, rodo koordinuotus ir sąmoningus veiksmus siekiant padaryti jam daugiau rūpesčių ir nemalonumų. Dėl šių aplinkybių mano, kad nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė byla, remiantis ATPK 250 straipsnio l punktu, nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius nesutinka su A. S. apeliaciniu skundu, mano, kad A. S. nubaustas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino bei, nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkte yra numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir už šios KET nuostatos pažeidimą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė.

Apeliantas neigia kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, nurodo, kad buvo išgėręs du butelius nealkoholinio alaus bei tvirtina, kad jam alkotesteryje buvo parodytas girtumas – 0,4 promilės.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios alkotesterio šaknelės (4 b. l.) matyti, kad 2012-07-04 20.00 val. A. S. buvo nustatytas 0,49 promilių neblaivumas. Pats apeliantas pripažino pasirašęs ant jam pateikto alkoholio matavimo prietaiso šaknelės. Taigi, pasirašydamas ant alkoholio matavimo testo A. S. sutiko su jam nustatytu girtumu. Pastebėtina, kad asmuo turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros ir girtumo nustatymo, jei nesutinka su jam nustatytu girtumu. To apeliantas nepadarė nei per vieną valandą nuo girtumo nustatymo, nei vėliau tą dieną. Nagrinėjamoje byloje A. S. girtumas buvo nustatytas alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“, kuriam 2012 m. kovo 26 d. AB “ (duomenys neskelbtini)” išdavė patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (22 b. l.), kuriuo patvirtino, kad alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2012 m. rugsėjo 25 d., todėl galiojo ir ginčijamo pažeidimo padarymo metu. Be to, A. S. atlikto neblaivumo testo duomenys buvo įrašyti į registrą (23 b. l.), iš kurio matyti, kad minėtu alkoholio matuokliu neblaivumas prieš A. S. nustatytą girtumą buvo tikrintas tik 2012-07-02 22.30 val. ir užfiksuotas neblaivumas – 3,53 promilės, o po to neblaivumas buvo tikrintas – 2012-07-05 14 val. ir girtumas buvo nustatytas 3,45 promilės. Sugretinus alkotesterio šaknelėje užfiksuotus duomenis (serijos numerį, datą, laiką ir kt.) su registro duomenimis, akivaizdu, kad minėtu alkoholio matavimo prietaisu girtumas tą 2012 m. liepos 4 d. kitiems asmenims iki A. S. nebuvo tikrinamas, o 2012-07-02 bei 2012-07-05 nustatyti girtumo laipsniai žymiai skiriasi ne tik nuo A. S. nustatyto (pagal byloje esančią alkotesterio šaknelę), bet ir nuo, apelianto teigimu, alkotesteryje rodyto – 0,4 promilių girtumo. Byloje nėra duomenų, kad A. S. girtumas buvo nustatytas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemonių vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų. Visuma paminėtų aplinkybių paneigia A. S. apeliacinio skundo teiginius, kad, tikrinant jo girtumą, alkotesterio parodymų buvo sukeisti arba suklastoti. Taigi, alkoholio matavimo prietaiso šaknelė, alkotesterio naudojimo registro duomenys yra tinkamas įrodymų šaltinis šioje byloje, o be to, šiuos įrodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. S. ir E. S. parodė, kad A. S. automobilį sustabdė įtarę, kad automobilis be techninės apžiūros, o, bendraujant su vairuotoju, pajuto iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, ir A. S. blaivumą patikrinę alkoholio matavimo prietaisu, nustatė 0,49 prom. girtumą. Nors liudytojai E. S. ir L. S. patvirtino, kad jie yra pavaldūs A. S., tačiau paneigė A. S. nurodymu įforminę pažeidimą. Abejoti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes L. S. ir E. S. parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. A. S. prielaidos, jog policijos pareigūnai pažeidimą įformino A. S. nurodymu, atmetamos kaip nepagrįstos, nes liudytojai E. S. ir L. S. paneigė vykdę A. S. nurodymą, o, be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nustačius, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus.

Liudytoja S. S. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie A. S. girtumą (blaivumą), jos nebuvo policijos tarnybiniame automobilyje, kai A. S. buvo tikrinamas neblaivumas, be to, ji tik iš paties A. S. žino, kad jam buvo nustatytas girtumas, kaip ji supratusi, 0,06, o vėliau išgirdo, jog girtumas buvo 0,08 (32–33 b. l.). Taigi, ši liudytoja nei patvirtino, nei paneigė, kad A. S. vairavo neblaivus.

Apelianto teiginys, kad jo nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo ir neleidimas kartu su juo važiavusiai S. S. vairuoti automobilio, rodo policijos pareigūnų sąmoningus veiksmus siekiant padaryti jam daugiau rūpesčių ir nemalonumų, yra nepagrįstas, nes priverstinį transporto priemonės nuvežimą numato ATPK 269 straipsnio 7 dalies bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio nuostatos. Be to, pastebėtina, kad transporto priemonės priverstinis nuvežimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes apeliantui buvo išaiškinta priverstinio transporto priemonės nuvežimo apskundimo tvarka.

Taigi, byloje esantys įrodymai atitinka bei papildo vienas kitą ir patvirtina, kad A. S. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, ir kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės), todėl teismas padarė teisingą išvadą dėl A. S. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, t. y. už transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilių), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. S. nuobauda paskirta sankcijos ribose – teisė vairuoti transporto priemones atimta vidutiniam terminui, o paskirta bauda yra artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Pagal bylos duomenis A. S. nustatytas girtumas labai nežymiai viršija leistiną normą, tačiau apeliantas 1999-10-15, 2003-06-26 bei 2004-03-10 buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnyje (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus), buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, po to dar buvo baustas už pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu (8–11 b. l.), be to, byloje nustatyta tik A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos pakartotinumas per vienerius metus, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, daroma išvada, kad A. S. paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, todėl nekeičiama. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė