Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-118-1048/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
1-118-1048/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55890-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
L. S.
Kategorijos

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Baudžiamoji byla Nr. 1-118-1048/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55890-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1. 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5

(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUODPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 2 d.

Naujoji AkmenėTelšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienėsekretoriaujant Jūratei Damskytei, Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,kaltinamajam L. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2014 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 5 MGL –650,00 Lt (188,25 Eur) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 4 MGL – 520,00 Lt (150,60 Eur) bauda, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 9 MGL – 1 170,00 Lt (338,86 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 MGL – 1 170,00 Lt (338,86 Eur) bauda; vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 MGL – 780,00 Lt (225,90 Eur) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. S. 2017-09-08, 13 val. 32 min. 55 s iš internetinės prieigos, kurios IP (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt įdėjo skelbimą apie parduodamą fotoaparatą „Canon 5dmark su objektyvu“ už 210,00 eurų ir 2017-09-27, apie 21 val. 00 min., skelbime nurodytu telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam D. J. K. susisiekus ir susitarus dėl skelbime nurodyto fotoaparato pirkimo sąlygų bei 2017-10-02, apie 12 val. 57 min., pervedus į jo nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią D. S. 210,00 eurų, jis D. J. K. aukščiau nurodyto fotoaparato nebeatsiuntė, taip jis savo naudai apgaule įgijo nukentėjusiajam D. J. K. priklausančius 210,00 eurų.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. S. apklausiamas teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, įdėjo skelbimą, kad parduoda fotoaparatą Canon 5D. Su juo susisiekė D. ir pervedė pinigus į žmonos sąskaitą. Fotoaparato iš karto neišsiuntė dėl laiko stokos, nes buvo labai užimtas. Vėliau paguldė į ligoninę. Paskui įvyko taip, kad netyčia sugadino fotoaparatą ir norėdamas laimėti laiko, kad galėtų sutvarkyti fotoaparatą, pamelavo D., kad fotoaparatas jau išsiųstas. Ilgai susirašinėjo su D., bet tik dėl to, kad spėtų sutvarkyti sugedusį fotoaparatą. Nukentėjusiajam grąžino pinigus ikiteisminiam tyrimui dar nepasibaigus. Supranta, kad pasielgė netinkamai, bet nenorėjo taip pasielgti specialiai. Mano, kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra per didelė. Labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, nukentėjusiojo atsiprašė, sumokėtus pinigus už fotoaparatą nukentėjusiajam grąžino.

Paskelbus kaltinamąjį aktą, L. S. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas.

2017-10-27 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal D. J. K. pranešimą dėl to, kad internete radęs skelbimą apie parduodamą fotoaparatą ir susisiekęs su pardavėju bei pervedęs jam 210,00 Eur, fotoaparato taip ir negavo (b. l. 1).

Nukentėjusysis D. J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-27 skelbimų portale ,,Skelbiu.lt“ rado skelbimą apie parduodamą foto aparatą „Canon 5D“ su objektyvu, kurį norėjo įsigyti. Skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su asmeniu, patalpinusiu skelbimą. Su juo bendravo tiek telefonu, tiek SMS žinutėmis. 2017-10-02 iš pardavėjo gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad pinigus už perkamą fotoaparatą jis turi pervesti į jo žmonos D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis tą pačią dieną į nurodytą sąskaitą pervedė 210,00 eurų. Per visas tas dienas pardavėjas jam įvairiais būdais aiškinosi, kad dėl tam tikrų priežasčių, jam neišeina atsiųsti to fotoaparato. Bendravimas su juo nutrūko 2017-10-27. Tada jis suprato, kad yra apgautas. Papildomai apklaustas nukentėjusysis paaiškino, kad pinigai už fotoaparatą jam yra grąžinti, kuriuos jam grąžino bankiniu pavedimu pats L. S.. Prieš parašant pareiškimą policijoje, jis pats ėmė domėtis L. S.. Internete sužinojo, kad jis su žmona yra lenktynininkai, turi įmonę. Socialiniame tinklapyje www.facebook.com susirado jo žmonos D. S. profilį ir jai parašė žinutę apie susidariusią situaciją. Pastaroji jo paprašė jo telefono numerio, kurį nusiuntus, 2017-11-08 D. S. susisiekė su juo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio jis suprato, kad D. S. apie parduodamą fotoaparatą nieko nežinojo. Po pokalbio su D. S., netrukus su juo per „Facebook“ profilį susisiekė pats L. S.. Pastarasis jam prisipažino, kad fotoaparato nebuvo išsiuntęs, nes jį prieš išsiųsdamas sugadino, o vėliau viską išsigalvojo, neva prekė kažkur prapuolė pakeliui. Kadangi pinigai jam yra grąžinti, todėl prašo tyrimą nutraukti, nes L. S. pretenzijų neturi (b. l. 12, 45-46).

Iš nukentėjusiojo D. J. K. pateiktos AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymo Nr. 120 kopijos matyti, jog nukentėjusysis 2017-10-02 pervedė 210,00 eurų į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat pateiktos nukentėjusiojo susirašinėjimo su įtariamuoju žinutės bei įvairūs vieši duomenys iš internetinės erdvės apie įtariamąjį ir jo šeimą (b. l. 15-40).

Iš 2017-11-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. J. K. pateikė dvi AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad per du kartus 2017-11-16 ir 2017-11-23 jam buvo pervesta 150,00 Eur ir 59,60 Eur; taip pat pateikė susirašinėjimo su L. S. žinutes (b. l. 47-56).

Iš 2017-11-06 ir 2017-11-28 AB „Swedbank“ raštų S/8715 ir Nr. S/9372 matyti, kad nukentėjusysis D. J. K. AB „Swedbank“ turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų sąskaitų ir prisijungimų naudojantis „AB Swedbank“ interneto banku išrašų nuo 2017-09-16 iki 2017-10-15 matyti, kad 2017-10-02 D. J. K. pervedė 210,00 Eur į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią D. S.. 2017-10-02, 15 val. 48 min. iš D. S. aukščiau paminėtos sąskaitos, bankomate H070/HB, priklausančio AB „Swedbank“ bankui, adresu Kaunas, Juozapavičiaus g. 33, buvo išgryninta 210,00 Eur (b. l. 59–60, 65–68, 69).

Iš UAB „Diginet LT“ pateiktos informacijos matyti, kad skelbimas dėl „Canon 5dmark su objektyvu“ buvo patalpintas internete puslapyje www.skelbiu.lt 2017-09-08, 13 val. 32 min. 55 s. Skelbime nurodytas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), miestas – Kaunas, elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Skelbimas įdėtas iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Skelbimas apmokėtas 2017-09-08, 13 val. 33 min. 04 s iš Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 122–123).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai.

Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kaltininkui įgijus svetimą turtą, tačiau vėliau dėl tam tikrų priežasčių (pvz., nukentėjusiajam suvokus apgaulę ir ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui atgauti) jį grąžinus savininkui, veika kvalifikuojama kaip baigta, jei kaltininkas turėjo galimybę šį turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tada, kai apgaulės būdu yra užvaldomas turtas, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, t. y. 188,30 Eur, tačiau neviršija 250 MGL, t. y. 9415 Eur.

Teismas mano, kad kaltinamojo L. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodyta kitais aukščiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. S. kaltė sukčiavimu įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, veikdamas tyčia ir siekdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas apgaulę, pasireiškusią tuo, kad kaltinamasis pinigus iš nukentėjusiojo D. J. K. gavo už neva parduodamą fotoaparatą, tačiau fotoaparato parduoti ir perduoti kaltinamasis nukentėjusiajam neketino, disponavo iš nukentėjusiojo gautais pinigais, suvokdamas, jog disponuoja svetimais pinigais ir norėjo taip veikti, pinigus nukentėjusiajam grąžino tik nukentėjusiajam ėmusis aktyvių veiksmų, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajam D. J. K. priklausantį turtą (pinigus).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant kaltinamąjam bausmę (parenkant bausmės rūšį, dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Teismas, skirdamas kaltinamajam L. S. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs (b. l. 131–132). Daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 136–143, 144–146), duomenų apie psichiatrinį gydymą ar įskaitą nėra. Asmuo nedirba, nes įmonė kurioje dirbo, šiuo metu restruktūrizuojama, neregistruotas darbo biržoje. Nukentėjusiajam D. J. K. atlygino žalą, t. y. grąžino 210,00 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, įgyvendinant teisingumo principą, darytina išvada, kad sutinkant kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti L. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, jų terminą nustatant artimą vidurkiui, t. y. 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis L. S. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

L. S. 2017-12-18 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui (b. l. 155–156).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu L. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

L. S. 2017-12-18 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti L. S., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti L. S., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti L. S., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė