- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-249-719-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-1-00260-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Valdas Petras Meidus, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. B.
Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-719/2014
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Proceso Nr. 1-58-1-00260-2013-9
2014 m. balandžio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ str. ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 10 d., po pietų, tiksliai nenustatytu laiku, iš jo paties nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė bendros 930 litų vertės A. G. turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad žalą jis atlygino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismo posėdyje nukentėjusioji prašė neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes nuteistasis mano, kad jis buvo nubaustas per griežtai.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. B. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė už ją bausmę. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtos bausmės griežtumą, todėl, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Skirdamas bausmę A. B. apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi; savo noru atlygino padarytą žalą) ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę (anksčiau jis buvo nuteistas 10 kartų už tyčinius nusikaltimus; šioje byloje tirto nusikaltimo padarymo metu buvo neišnykę 6 teistumai už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; daug kartų baustas administracine tvarka; į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šįkart A. B. padarė tyčinį, baigtą, turtinio pobūdžio ir savanaudišką nusikaltimą. Kaip jau minėta pirmiau, anksčiau apeliantas buvo teistas 10 kartų, iš jų 9 kartus už tokio paties pobūdžio nusikaltimus – svetimo turto pagrobimą, jo sunaikinimą (sugadinimą), neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone (jos duomenimis) (109-137 b. l.). Taip pat anksčiau jis 50 kartų buvo nubaustas administracine tvarka, iš jų 1 kartą už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, byloje nėra duomenų apie 41 jam paskirtos nuobaudos įvykdymą (97-108 b. l.). Negalima nepaminėti ir to, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba. Visos šios aplinkybės A. B. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, anksčiau A. B. taikytos poveikio priemonės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, A. B. yra linkusi nusikalsti ir pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė jam BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kuris savo trukme yra mažesnis už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos bausmės vykdymas padės sulaikyti A. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso dalyvių pozicija dėl asmens kaltės, jo padarytos veikos, bausmės skyrimo ir kitų klausimų nesaisto teismo, jeigu jo įsitikinimas, remiantis byloje esančia duomenų visuma, yra kitoks. Todėl apylinkės teismas, nepaisęs nukentėjusiosios pozicijos ir paskyręs A. B. laisvės atėmimo bausmę, BK reikalavimų nepažeidė.
Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas, jų tarpe ir apeliaciniame skunde nurodytas, faktines bylos aplinkybes, visas jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo A. B. paskirta bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga, ji atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.