Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Arsamita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Delmonta“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdį, kuriame išnagrinėta byla. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Ieškovo prašomi neprotingai dideli delspinigiai (0,3 procento) mažintini iki 0,04 procento už kiekvieną uždelstą dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovo sumokėti 2500 Lt turi būti laikomi mokėjimu už nuomą, o ne įskaitomi į delspinigius, nes ieškovas niekad nereikalavo atsakovo sumokėti delspinigius, ir raštu nepranešė apie įskaitymą.Dėl to, kad atsakovui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jis neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų. Dėl to nebuvo atskleistos reikšmingos aplinkybės byloje ir buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Už 2010 m. sausio mėnesį nuomos mokestis negali būti skaičiuojamas, be to, turi būti išskaičiuotos atsakovo patirtos išlaidos už medžiagas remontui. Nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 29 d. ieškovas buvo atjungęs elektros tiekimą, todėl už šį laikotarpį nuomos mokestis taip pat neskaičiuotinas. Atsakovas visad mokėjo 1000 Lt mėnesio nuomos mokestį ir nesutiko mokėti sutartyje numatyto mokesčio, nes patalpų būklė buvo nepatenkinama, jos buvo netinkamos naudoti pagal paskirtį, ir ieškovas delsė atlikti remontą (atsakovas siūlėsi atlikti remontą savo lėšomis, taip padengiant mokėjimus už nuomą). Žiemą temperatūra patalpose siekė 12 °C ryte, iki pietų būdavo prišildoma iki 18 °C, tai gali paliudyti pamokas lankę vairavimo mokyklos mokiniai. Dėl to tarp šalių kilo ginčas, šias aplinkybes iš dalies pagrindžia sąskaitos-faktūros, kuriose ieškovas sumažino nuomos mokestį. Nuo 2003 m. atsakovas patalpas nuomojo UAB „Fair line“ vardu, nuolat prašė ieškovo pakeisti langus ir duris, sutvarkyti šildymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinis skundas grindžiamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu santykinai absoliučiu ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu – kai byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant asmeniui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, su apelianto argumentu, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindas nesutinka.

Proceso teisės nuostatos, reglamentuojančios teismo šaukimų įteikimo tvarką, negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai nuo kitų proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių teismo proceso tikslus ir principus (CPK 2, 7 straipsniai), byloje dalyvaujančių asmenų procesines pareigas (CPK 121 straipsnis), jos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad sudarytų asmenims galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais (t.y. išsiunčiant pranešimą apie teismo posėdį byloje dalyvaujančio asmens nurodytu adresu, be grąžintino pranešimo apie įteikimą). Ši nuostata sietina su byloje dalyvaujančio asmens, žinančio apie prieš jį pradėtą teismo procesą, procesine pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Teismo pranešimo teismui nurodytu byloje dalyvaujančio asmens adresu šiuo atveju laikomas tinkamu informavimu apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko keli teismo posėdžiai. Pirmasis teismo posėdis byloje paskirtas 2011 m. gegužės 20 d., teismo šaukimas pasirašytinai įteiktas atsakovo atstovui N. K. (b.l. 146). Taigi, tinkamai informavus atsakovą apie pirmąjį teismo posėdį, vėliau teismo šaukimai atsakovui nebeturėjo būti siunčiami, o apie kitus teismo posėdžius galėjo būti pranešama pranešimais. 2011 m. gegužės 20 d. teismo posėdis buvo atidėtas atsakovo atstovo prašymu, apie kito teismo posėdžio datą atsakovo atstovas informuotas pasirašytinai (b.l. 155). Likus dienai iki paskirto teismo posėdžio, gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti teismo posėdį dėl jo ligos, tuo pačiu informuojant, kad atsakovo administracijos vadovė yra išvykusi iš Lietuvos (b.l. 156-157). Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo neatvykimo priežastis pripažino nesvarbiomis, ir byla 2011 m. birželio 1 d. teismo posėdyje pradėta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, tačiau posėdis buvo atidėtas prireikus rinkti naujus įrodymus. Apie kito posėdžio datą atsakovas informuotas pranešimu (b.l. 162). Taigi, pirmosios instancijos teismas, informuodamas atsakovą apie teismo posėdį, proceso teisės nuostatų nepažeidė ir apie teismo posėdį atsakovui pranešė CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo procesinis elgesys, nesidomint tolimesne bylos eiga po to, kai dieną prieš paskirtą teismo posėdį pateikiamas jo paties prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, negali būti pripažintas tinkamu procesinės pareigos rūpintis nagrinėjama byla, veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, vykdymu, o apeliantas, netinkamai vykdęs savo procesines pareigas, neturi pagrindo teigti buvus pažeistas jo procesines teises, tarp jų ir teisę būti išklausytam. Apeliantas, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, turėjo visas galimybes pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus pirmosios instancijos teismui, be to, tai privalėjo padaryti jau pareikšdamas prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, o ne trečiojo teismo posėdžio, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, metu. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima ir neanalizuoja apelianto su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų.

Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas dėl sutartyje numatyto delspinigių dydžio atsakovo pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo ir ginčijamu sprendimu dėl jos nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo susijusių apelianto argumentų nevertina. Pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo keliamos, ir tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo neanalizuojamos aplinkybės, susijusios su apeliaciniame skunde nurodomomis nuomos mokesčio sumažinimo aplinkybėmis bei elektros nuomojamoms patalpoms atjungimu 2011 m. sausio mėn.

Apeliantas nurodo, kad iš ieškovo reikalaujamos sumos privalo būti atimta patalpų remontui panaudotų atsakovo medžiagų vertė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad patalpų remontui buvo naudojamos atsakovo medžiagos, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra tinkamų įrodymų, patvirtinančių panaudotų medžiagų kiekius bei kainą. Į bylą pateiktas atsakovo direktorės vienašališkai surašytas paaiškinimas (b.l. 99) nėra tinkamas šią aplinkybę pagrindžiantis įrodymas, todėl atsakovo reikalavimas sumažinti priteistą sumą panaudotų medžiagų verte teismo negali būti tenkinamas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimo šioje byloje priėmimas neriboja atsakovo teisės pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl patalpų remontui panaudotų medžiagų vertės priteisimo iš ieškovo.

Iš į bylą pateiktos tarp šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties 8.1 p. matyti, kad šalys buvo sulygusios dėl netesybų delspinigių forma (b.l. 6). Nesant byloje ginčo dėl atsakovo vėlavimo atsiskaityti fakto, ir nesant jokių duomenų apie tai, kad nurodytas sutarties punktas šalių buvo panaikintas ar pakeistas vėlesniais susitarimais, konstatuotina, kad ieškovas turėjo teisę skaičiuoti atsakovui delspinigius pagal sutartį. Nesant sutartyje aptartos įmokų paskirstymo tvarkos, atsakovas, gavęs iš ieškovo 2500 Lt mokėjimą, pagrįstai vadovavosi CK 6.55 straipsniu ir pagrįstai šią sumą panaudojo netesyboms (delspinigiams) padengti. Ginčydamas ieškovo teisę iš jo gautą 2500 Lt sumą panaudoti delspinigiams padengti, apeliantas nepagrįstai remiasi įskaitymą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis (CK 6.131 straipsnis), kadangi įskaitymu gali baigtis šalių priešpriešinės prievolės, tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju ieškovas neturėjo jokių galiojančių piniginių prievolių atsakovui, o iš atsakovo gauta pinigų suma buvo panaudota CK 6.55 straipsnio nustatyta tvarka dengiant dalį atsakovo prievolės ieškovui. Įstatyme nenumatyta, kad apie sumokėtos sumos panaudojimą CK 6.55 straipsnio nustatyta tvarka kreditorius privalėtų informuoti skolininką.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ir proceso teisės normų, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.