- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 2YT-3501-853/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02692-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Pareiškėjas
- J. A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui
dalyvaujant pareiškėjai J. A. J., jos atstovui advokatui G. G., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei V. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. J. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvo seserys O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1941-12-15 naminiu testamentu, surašytu Bremenhaveno mieste, Vokietijoje, iki 1940-07-22 visą jų nuosavybės teisėmis valdytą turtą, tame tarpe 105,06 ha ploto žemę, buvusią Griežės kaime Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje, paliko broliui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), o jam mirus jo vaikams ar vaikaičiams, be to prašė, atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-07-22 jų nuosavybės teisėmis valdytą per abi bendrai 105,06 ha ploto žemę, buvusią Griežės kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje, taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėja nurodė, jog 2016 m. vasarą, t. y. liepos mėnesį, tvarkydama paliktą mamos turtą sieniniame veidrodyje rado savo tėvo seserų O. P. ir E. P. Vokietijoje rašytą testamentą, kuriuo jos abi visą savo turtą palieka broliui A. P. arba jo įpėdiniams. Pareiškėjos tėvas 1950 m. yra dingęs be žinios neaiškiomis aplinkybėmis. Ji kaip savo tėvo įpėdinė turi teisę paveldėti tėvo seserų naminiu testamentu paliktą turtą. Kadangi įstatymo numatytas terminas, dėl prašymų pateikimo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą yra praleistas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios, nes neturėjo jokių duomenų apie tokio turto egzistavimą bei teisių į jį, todėl jos manymu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodo, jog atnaujinus terminą jai bus suteikta galimybė pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės valdymo nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su asmenimis, kuriems žemės savininkės naminiu testamentu paliko žemę, patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog išnagrinėję pareiškėjos pateiktus duomenis konstatuoja, kad pareiškėjai pakanka duomenų patvirtinančių O. P. ir E. P. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dokumentų, kaip ir dokumentų patvirtinančių pareiškėjos ir buvusių savininkių giminystės ryšį. Taip pat informavo, kad kiti pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P. ir E. P. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdytą 105,06 ha žemės Griežės k., nesikreipė ir kitiems pretendentams nėra atkurtos nuosavybės teisės į tą žemę.
Teismo posėdžio metu pareiškėja Jolita A. J. nurodė, jog tuose namuose gyvena šešta karta, todėl susikaupė įvairiausių daiktų, kuriuos vis laikė. Sandėliuke kabojo senas veidrodis, o jai kaip menininkei prisireikė senovinių veidrodžio rėmų. Išardžius galinę veidrodžio sienelę iškrito testamentas. Susipažinusi su testamento turiniu suprato, jog turi teisę paveldėti savo tėvelio seserų turtą. Testamentą atrado 2016 m. vasarą, todėl kreipėsi į advokatą, kad padėtų sutvarkyti visus dokumentus. Nurodė, jog testatorės E. ir O. P. buvo jo tėvo seserys. Abi buvo senmergės ir savo vaikų neturėjo. Tetos O. P. nepažinojo, o tetą E. P. lankė ir dalyvavo jos laidotuvėse. Nurodė, jog jos tėvas pagal dokumentus yra miręs (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog turėjo brolį A. P., kuris buvo išvykęs gyventi į JAV ir miręs daugiau nei dvidešimt metų. Ji yra vienintelė paveldėtoja. Patvirtino teismui, jog į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi neturėjo teisėto pagrindo, kadangi nežinojo, jog tetų žemė yra palikta testamentu, ir tik atradusi testamentą įgavo teisėtą pagrindą kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašo teismo patenkinti prašymą, kad galėtų paveldėti tetoms priklausiusią žemę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas G. G. teismo prašė pareiškimą patenkinti, kadangi iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu duotų pareiškėjos ir liudytojų parodymų akivaizdu, jog terminas kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo praleisti dėl pateisinamų priežasčių, t. y. pareiškėjos iki 2016 m. liepos mėnesio neturėjo duomenų patvirtinančių galimybę pateikti prašymus žemėtvarkos skyriui. Taip pat nurodė, jog byloje esantis testamentas patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja yra teisėta paveldėtoja savo tėvo seserų testamentu palikto turto.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė V. V. nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas, kadangi byloje esantys dokumentai patvirtina O. P. ir E. P. nuosavybės teise turėtą žemę bei yra pakankamai duomenų patvirtinančių pareiškėjos ir O. P. bei E. P. giminystės ryšį. Atkreipė dėmesį, jog kiti pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P. ir E. P. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdytą 105,06 ha žemės Griežės k., nesikreipė ir kitiems pretendentams nėra atkurtos nuosavybės teisės į tą žemę.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. N. parodė, kad 2016 m. vasarą, tiksliau liepos mėnesį, namų sandėliuke mama rado testamentą, kuriuo mamos tėvelio seserys paliko žemes. Nurodė, jog testamentas buvo rastas veidrodyje, kurio rėmus norėjo panaudoti mamos paveikslui įrėminti. Apžiūrėjus testamentą nufotografavo vietą, kur buvo rastas dokumentas. Apie tokio dokumento egzistavimą nei ji, nei jos mama nežinojo, kol šis nebuvo atrastas.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. Ž. parodė, kad gyveno Montvydų kaime prie Leckavos. Nurodė, jog jų šeima palaikė ryšį su P., kadangi jos tėvai ir P. užsiėmė pieno ūkiu. Nurodė, jog P. dvaras buvo už Ventos upės. Iš mamos pasakojimų žino, jog P. šeima buvo didelė. Patvirtino, jog P. dvaras buvo apie 300 ha, kurį valdė visa šeima. Nurodė, jog P. dvaras dar vadinamas Griežės dvaru. 1949 m. išvyko iš Montvydų būdama 7-8 metų, nes pabėgo ir slapstėsi, kad nebūtų ištremti.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. Ž. parodė, kad gyveno Montvydų k. prie Leckavos. Jos tėveliai turėjo apie 80 ha ūkį ir užsiiminėjo pienininkyste. Nurodė, jog tėveliai bendravo su dvarininkais P., kadangi pastarieji taip pat užsiiminėjo pienininkyste ir turėjo sūrinę. Žino, jog P. dvaras dar vadinamas Griežės dvaru. Nurodė, jog P. dvaras buvo apie 0,5 km. už Leckavos kitoje Ventos upės pusėje, o jų ūkis buvo prieš Leckavą šioje Ventos upės pusėje. Nurodė, jog susisiekdavo buvusiu plaustu per Ventos upę. Jos tėveliai buvo B. Žino, jog P. ūkis buvo didelis apie kelis šimtus hektarų. Nurodė, jog iš Montvydų k. išvyko kai jai buvo apie 8-9 metus. Patvirtino, jog iš mamos pasakojimų žino, kad buvo toks A. P., kuris buvo jauniausias vaikas, ir buvo karininkas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Minėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Galutinis terminas šiems dokumentams pateikti buvo 2003-12-31. Šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą prašymui ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui pateikti (2001-12-31) ar nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (2003-12-31) dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.
Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą yra atkuriamos: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Nuo 1999-06-02 Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis papildyta 5 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą yra atkuriamos ir piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šie piliečiai (norintys atkurti nuosavybės teises) turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o jų nesant - išrašai iš bažnyčios dokumentų. Nereikia pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų. Vadovaujantis Tvarkos 13 punktu, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.
Pareiškėja iš esmės savo pareiškimą grindžia dar 2016 m. liepos mėnesį rastu 1941-12-15 Vokietijoje Bremenhaveno mieste, O. P. ir E. P. sudarytu testamentu (18 b. l.).
1941-12-15 testamento surašymo momentu Lietuvoje galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis (toliau – Sąvadas) (M. Maksimaitis ,,Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais“, Justitia, Vilnius, 2001 m., psl. 135-140), todėl testamento teisinis statusas (įprastas/naminis) turi būti nustatomas pagal Sąvado penktojo perskyrimo „Apie testamentus“ 1010 – 1103 straipsnių nuostatas (K. Š. „Civiliniai įstatymai (X tomo I dalis)“, „Literatūros“ knygyno leidimas, Kaunas, 1933 m., psl. 238-280). Teismas sprendžia, kad testamentas surašytas Vokietijoje pagal Lietuvoje galiojusį Sąvadą, kadangi testamentą surašė ir pasirašė Lietuvos pilietės, laikinai repatrijavusios į Vokietiją, pagal tuo metu Lietuvoje galiojusius įstatymus. Paminėtina ir tai, jog 1942 m. abi testatorės grįžo į Lietuvą, todėl teismas taiko tuo metu Lietuvoje galiojusį Sąvadą.
Sąvado penktojo perskyrimo „Apie testamentus“ pirmoje skirtyje „Bendrieji nuostatai“ numatyta, kad testamentas yra teisėtas turėtojo valios apreiškimas dėl jo turto, jo mirties ištikčiai (1010 straipsnis); testamentai esti notariniai arba naminiai (1012 straipsnis); visi testamentai turi būti daromi turint sveiką protą ir tvirtą atmintį (1016 straipsnis); netikri testamentai yra nepilnamečių, nesukakusių dvidešimt pirmų metų (1019 straipsnio 1 dalis); užrašomi turtai ir asmens, kuriems jie užrašomi, turi būti tiksliai pažymėti testamente. Todėl netikri yra testamentai, padaryti su aiškiu apsirikimu, liečiančiu asmenį arba pati užrašomąjį turtą (1026 straipsnis). Sąvado penktojo perskyrimo „Apie testamentus“ antrosios skirtyje „Apie notarinių testamentų darymo ir saugojimo tvarką“ numatyta, kad notariniams testamentams daryti taikomos taisyklės, nustatytos Notarinių Nuostatų (1914 m. leid.) 67, 70-76, 83, 88-90, 91, 92, 95, 101, ir 103-114 straipsniuose, su iš skirtimis, išdėstytomis šių įstatymų 10361-1040 straipsniuose (1036 straipsnis), t. y. notarinis testamentas daromas ne kitaip, kaip tik esant akyse pačiam palikėjui (10361 straipsnis); darant notarinį testamentą turi būti trys liudytojai; jie gali patvirtinti ir palikėjo buvimą akyse (1037 straipsnis); liudytojais darant notarinius testamentus, neskaitant asmenų, neprileidžiamų būti aplamai notarinių aktų liudytojais (Notar. Nuost. 1914 m. leid. 87 str.), negali būti taip pat ir tie, kurie neprileidžiami būti naminių testamentų liudytojais, t. y. asmenys, kuriems parašytas testamentas; šių asmenų giminiečiai ligi ketvirto laipsnio ir gentys ligi trečio laipsnio, jei testamentas daromas ne tiesioginiams įpėdiniams, visas ar bent dalis; testamento vykdytojai ir globotojai, paskirti testamente; tie, kurie iš įstatymo neturi teisės patys daryti testamentų; visi tie, kurie pagal bendruosius Įstatymus nepriimami liudytojais civilinėse bylose (1054 straipsnio 1-5 dalys) (1038 straipsnis); tikru notariniu testamentu laikomas testamentas, įtrauktas į aktų knygas. Pasirašius jį tose knygose, palikėjui tuojau išduodama ištrauka. Ištrauka išduodama prie pažymėtų aukščiau, 1037 straipsnyje, liudytojų, kurie patvirtina tatai savo parašu Notaro rejestre, po palikėjo parašu (1039 straipsnis); ištrauka, išduota palikėjui, turi lygią su testamento originalu (1039 str.) galią (1040 straipsnis). Sąvado penktojo perskyrimo „Apie testamentus“ trečiojoje skirtyje „Apie naminių testamentų darymo ir saugojimo tvarką“ numatyta, kad naminiai testamentai rašomi palikėjo buvimo vietoje. Naminis testamentas gali būti rašomas visokio formato ir didumo popieriuje, neskiriant nė paštinio, kad tik tasai popierius, turėdamas dvi sveikas puses, sudarytų visą lakštą, bet testamentai, rašyti lakšto sklypeliuose arba popiergaliuose, yra netikri (1045 straipsnis); naminis testamentas rašomas arba visas palikėjo ranka, arba, jam prašant, ir iš jo žodžių, kito žmogaus; šis ar tas turi būti jo pasirašytas. Paraše turi būti vardas ir pavardė arba praminimas (1046 straipsnis); priimtini tvirtinti vykdyti testamentai, kuriuose palikėjo vardas, prieš jo pavardę, pažymėtas nepilnai arba viena pirmutine raide, ar net visai nepažymėtas, jei tik prisilaikyta juose visų kitų Įstatymo reikalaujamų sąlygų (1047 straipsnis); kai testamentas parašytas kito žmogaus, tad, be paties palikėjo parašo, turi būti jame parašas to, kas rašė testamentą, ir dar trijų liudytojų parašas ar bent dviejų, jei tarp jų yra palikėjo dvasios tėvas (1048 straipsnis); testamentai be rašytojų parašų netvirtinami vykdyti (1049 straipsnis); liudytojų parašai tvirtina tiktai: 1) testamento tikrumą, vadinas, jog asmuo, įteikusis jiems testamentą, yra tikrai tas pat, kurio jis padarytas ir pasirašytas, 2) jog įteikiant jiems testamentą, jie visi patys matė jį ir išrado turint sveiką protą ir tvirtą atmintį (1050 straipsnis); naminis testamentas gali būti palikėjo laikomas, jo paties nuožiūra, arba pas save, arba įtikėtas kitam laikyti, arba įduotas notarui saugoti (1058 straipsnis).
Dėl O. P. ir E. P. 1941-12-15 surašyto testamento (18 b. l.) teisinio statuso teismas pasisako, kad byloje nustatytos faktinės minėto paveldėjimo teisę patvirtinančio dokumento sudarymo aplinkybės – testamentas yra sudarytas palikėjų O. P. ir E. P. buvimo vietoje (Vokietijoje Bremenhaveno mieste), abiejų pasirašytas; testamentas surašytas ant vientiso popieriaus lapo; testamente tiksliai nurodomas užrašomas turtas ir asmuo, kuriam jis užrašomas, t. y. broliui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), o jam mirus, jo vaikams arba vaikaičiams; testamentas surašytas dalyvaujant dviem liudytojams – A. M. ir P. G. (testamente nėra užsimenama, o byloje nėra įrodymų, kad testamentą pasirašę liudytojai A. M. ir P. G. yra testamentinės įpėdinės J. A. J. giminės (iki 4 kartos) ir ar yra palikėjų dvasios tėvas); sudarydamos testamentą testatorės buvo vyresnės, nei 21 metų amžiaus: O. P. - 55 metų amžiaus, o E. P. – 35 (minėtą aplinkybę patvirtina archyvo pažymos apie gimimą (12, 13 b. l.); Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenys patvirtina, jog O. P. nuosavybės teisėmis valdė 46,87 ha žemės, E. P. – 58,19 ha, viso 105,06 ha žemės (50-53 b. l.), byloje pateikti nekilnojamojo turto įsigijimą patvirtinančių sutarčių išrašai (39-45 b. l.) bei nusavintos (į valstybinį žemės fondą paimtos) žemės duomenys (55-58 b. l.); testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui ir nėra įtrauktas į aktų knygas - patvirtina, kad O. P. ir E. P. 1941-12-15 surašytas testamentas savo forma ir turiniu iš esmės atitinka Sąvado penktojo perskyrimo pirmosios skirties „Bendrieji nuostatai“ 1010, 1016, 1019, 1026 straipsnių reikalavimus ir trečiosios skirties „Apie naminių testamentų darymo ir saugojimo tvarką“ 1045, 1046; 1048, 1050, 1058 straipsnių reikalavimus.
Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus, nustatyta, kad giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų byloje pakanka. Kad O. P. Griežės k. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdė 46,87 ha patvirtina 1922-05-31 Kauno notarinio archyvo Mažeikių apskrities 1922 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas (39-42 b. l.) ir 1927-07-07 Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Didžiųjų Judeikių seniūnijos Griežės kaimo mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas Nr. 247, kurio eilės Nr. 24/149 įrašyta P. O. 46,87 ha žemės Griežės k. savininke, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016-06-21 raštu Nr. R4-834 gauta ištrauka iš Žemės ūkio rūmų archyvinio fondo, Mažeikių aps. Židikų vis. rinkimų į žemės ūkio tarybas komisijos dokumentų 1927 m. byloje esančio Didž. Juodeikių seniūnijos rinkėjų sąrašo (F. 1357, ap. 12, b. 142, 1. 39, 39 a. p.), kuriame nurodyta, kad P. O. valdo žemės plotą 46,87 ha (48, 49-51 b. l.), 1940-1941 m. Mažeikių valsčiaus suvestinės žinios apie žemes imamas į valstybinį žemės fondą, kur ties Leckavos seniūnija Griežės kaime nurodyta buvusi savininkė P. O., ir ūkio plotas 46,87 ha (55, 57 b. l.). Kad E. P. Griežės k. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdė 58,19 ha patvirtina 1937-12-16 Kauno notarinio archyvo Mažeikių apskrities 1937 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas (43-45 b. l.), 1940-1941 m. Mažeikių valsčiaus suvestinės žinios apie žemes imamas į valstybinį žemės fondą, kur ties Leckavos seniūnija Griežės kaime nurodyta buvusi savininkė P. E., ir ūkio plotas 58,19 ha (55, 57 b. l.).
Iš byloje pateiktų pareiškėjos giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų: 2017-05-22 Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P 1-3974) P2-5738 apie O. P. gimimą (13 b. l.), 2017-03-02 Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (PI-832) P2-2676 apie E. P. gimimą (12 b. l.), 1934-01-17 Kauno Arkivyskupijos kurijos metrikos ištrauka apie A. P. gimimą (14 b. l.), 1940-01-10 Kauno Arkivyskupijos kurijos metrikos ištrauka apie A. P. ir G. A. jungtuves (15, 91 b. l.), J.-A. P. 1943-03-09 gimimo liudijimo (9, 92 b. l.), 1967-02-11 Santuokos sudarymo įrašo Nr. 316 apie J. A. P. ir V. J. J. sudarytą santuoką (10 b. l.), darytina išvada, jog pareiškėja J. A. J. yra penktos eilės paveldėtoja. Byloje nėra pateiktas buvusios savininkės O. P. mirties faktą patvirtinantis dokumentas. Iš byloje esančios K. P. atsiminimų knygos „Nuo Plungės iki Maroko“ matyti, jog autorius pateikdamas duomenis apie savo brolius ir seseris nurodo, kad sesuo O. P. mirė (duomenys neskelbtini) bei palaidota lietuvių kapinėse Missisauga, netoli Toronto (32 b. l.). Tačiau vadovaujantis Tvarkos 14 punktu, nereikia pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 m. Byloje pateiktas buvusios savininkės E. P. mirties faktą patvirtinantis dokumentas, t. y. mirties akto įrašo Nr. 99 kopija, patvirtinantis aplinkybę, jog E. P., J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (82 b. l.). Nors mirties akto įraše nurodytas vardas „E.“, tikėtina, jog tai yra ta pati E. P., kadangi atitinka gimimo data bei mirusios tėvavardis, taip atitinka aplinkybes patvirtintas pareiškėjos teismo posėdžio metu, jog tetą vadino E. vardu ir ši mirė Panevėžyje, kur ir buvo palaidota. Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė teismui duomenis patvirtinančius jos tėvo A. P. dingimo bei mirties aplinkybes, iš kurių matyti, jog testatorių O. P. ir E. P. brolis A. P. (duomenys neskelbtini) dingo be žinios (95 b. l.), ir mirties liudijimo Nr. 114266 nuorašas patvirtina, jog A. P., J., mirė (duomenys neskelbtini) (94 b. l.).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pripažįsta nustatytu faktu, kad O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1941-12-15 naminiu testamentu, surašytu Bremenhaveno mieste, Vokietijoje, iki 1940-07-22 visą jų nuosavybės teisėmis valdytą turtą, tame tarpe 105,06 ha ploto žemę, buvusią Griežės kaime Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje, paliko broliui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), o jam mirus jo vaikams ar vaikaičiams. Įvertinus termino pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-07-22 jų nuosavybės teisėmis valdytą per abi bendrai 105,06 ha ploto žemę, buvusią Griežės kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje, taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, praleidimo priežastis, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjai J. A. J. atnaujinti terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-07-22 jų nuosavybės teisėmis valdytą per abi bendrai 105,06 ha ploto žemę, buvusią Griežės kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje, taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Teismas nustatė, kad pareiškėja J. A. J. tik 2016 m. tvarkydama mamos paliktus daiktus sieniniame veidrodyje rado naminį O. P. ir E. P. surašytą testamentą, todėl jokiu būdu iki įstatymo numatyto termino negalėjo pateikti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes nežinojo turinti tokią teisę. Pareiškėjos J. A. J. nurodytos aplinkybes apie tai, kad visiškai atsitiktinai radusi O. P. ir E. P. testamentą yra įtikimos ir teismui nėra pagrindo šiomis aplinkybėmis abejoti. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta aplinkybė, kad kiti pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P. ir E. P. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdytą 105,06 ha žemės Griežės k., nesikreipė ir kitiems pretendentams nėra atkurtos nuosavybės teisės į tą žemę.
Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjos Jolitos A. J. nurodytas įstatymo nustatyto termino atnaujinimo aplinkybes pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-07-22 jų nuosavybės teisėmis valdytą per abi bendrai 105,06 ha ploto žemę, buvusią Griežės kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje, taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimas sudarys sąlygas pareiškėjai realizuoti teisę atstatyti nuosavybės teises į nacionalizuotą artimų giminaičių turtą ir šios teisės atstatymas nepažeis viešojo ar kitų asmenų interesų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. A. J. tėvo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), seserys O. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), 1941-12-15 naminiu testamentu, surašytu Bremenhaveno mieste, Vokietijoje, iki 1940-07-22 visą jų nuosavybės teisėmis valdytą turtą, tame tarpe 105,06 ha ploto žemę, buvusią Griežės kaime Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje, paliko broliui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), o jam mirus jo vaikams ar vaikaičiams.
Atnaujinti pareiškėjai J. A. J. terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. jų nuosavybės teisėmis valdytą per abi bendrai 105,06 ha ploto žemę, buvusią Griežės kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje.
Atnaujinti pareiškėjai J. A. J. terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.