Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-12 · Administracinė byla Nr. I-258-505/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
I-258-505/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01467-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-258-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01467-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 20.5.1.;51.4;55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. A., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą prašydamas, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 150 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK), buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato perkėlimą iki 15 parų į kamerų tipo patalpas. BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji perkeliami į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Nors pareiškėjas atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Perkeliant į kamerų tipo patalpas pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nurodo, jog jam buvo paskirta 15 parų, tačiau buvo laikomas pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jam buvo uždrausta siųsti laiškus, apsipirkti parduotuvėje, gauti smulkius paketus bei skambinti telefonu. Skunde nurodo, jog pareiškėjui buvo skirta 15 parų, todėl turėjo būti suteiktos BVK 86 straipsnyje numatytos teisės. Uždraudus nurodytas teises buvo pažeisti ne tik įstatymai bet ir pareiškėjo teisės, pareiškėjas patyrė diskomfortą, emocinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo galimybės, jautė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 6-8).

Atsiliepime nurodė, kad nuobaudos atlikimą uždarojoje kameroje lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Nuteistasis, žinodamas Pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, neišelgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti.

Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnyje numatyta, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų, neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenis, turėti maisto produktų.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, ginčo laikotarpiu neiškreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN – AK, pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN - AK veiksmų uždarant pareiškėją 15 parų į kamerų tipo patalpą ir uždraudžiant siųsti laiškus, apsipirkti parduotuvėje, gauti smulkius paketus, skambinti telefonu.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

BVK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas.

BVK 86 straipsnyje numatyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 3) kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 69-329 buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų (b. l. 23).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam turėjo būti taikomas BVK 86 straipsnyje numatytas laikymo sąlygos, kadangi BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato tik iki 15 parų, o jam buvo paskirta 15 parų kamerų tipo patalpoje.

Teismas pabrėžia, jog BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta nuobauda nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų apima ir skyrimą 15 parų. Be to, BVK 142 straipsnio 2 dalyje nuobaudos skiriamos tik už sistemingą arba itin piktybišką pažeidimą, o tokių duomenų, jog pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už sistemingą arba itin piktybišką pažeidimą teismui nėra pateikta. Be to, BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (BVK 143 str. 7 d.). Šiuo atveju duomenų apie tai, jog pareiškėjui skiriant nuobaudą buvo Drausmės komisijos teikimas, nėra.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nuobauda buvo paskirta vadovaujantis BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktu, todėl vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu.

Ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai nuobauda nėra. Ginčijami pareiškėjo teisių ribojimai buvo taikomi būtent dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, kuri tuo metu galiojo, t. y. šie ribojimai aiškiai ir nedviprasmiškai kilo iš įstatymo reikalavimų ir buvo nulemtas paties pareiškėjo pasirinkto neteisėto elgesio – bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, kas, lyginant su nenusižengusių (kitų grupių) nuteistųjų teisine padėtimi, užtraukė jam papildomų suvaržymų.

Konstatuotina, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių. Taigi šiuo atveju pataisos įstaiga veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota, t. y. neatliko pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė