- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- I2-2589-983/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00714-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
- Advokatai
- Kęstutis Virketis, Remigijaus Mockevičius
dalyvaujant pareiškėjui J. R., pareiškėjo atstovams advokatui Kęstučiui Virkečiui bei advokato padėjėjui Remigijui Mockevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – Akademija) viršininko J. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. K-215 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo IV kurso kariūnui J. R.“ bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2020 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 12-01-16, kuriuo atmestas pareiškėjo dėl paskirtų drausminių nuobaudų; 2) įpareigoti Akademiją grąžinti jį į Akademijos IV kurso kariūno pareigas; 3) priteisti jam už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos stipendiją ir maistpinigius.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Akademijos viršininko 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. K-215 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo IV kurso kariūnui J. R.“ (toliau – Įsakymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau - KDS) 40 straipsniu, 49 straipsniu, 69 straipsniu, 76 straipsniu, 98 straipsniu, Akademijos statuto 17.5 ir 71.5 papunkčiais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.V-694 1.4.5 papunkčiu ir atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. RN-10 „Dėl kariūno J. R. veikų“ (toliau – Išvada) jam, Akademijos Kariūnų bataliono IV kurso kariūnui, skirtas papeikimas, sumažinta stipendija 30 procentų trims mėnesiams ir pašalintas iš karo mokymo įstaigos nuo 2019 m. spalio 1 d. Taip pat Įsakyme buvo nutarta nutraukti su juo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą Kariūno mokymosi sutartį Nr. RS-61, atstatyti nuo 2019 m. spalio 2 d. jam jaunesniojo eilinio karinį laipsnį ir išleisti jį į atsargą nuo 2019 m. spalio 1 d. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) Generalinę inspekciją, kuri 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 3IS-167 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį raštą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui (toliau – Ministras). Ministerija 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 12-01-166 konstatavo, kad Generalinės inspekcijos priimtas sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Pareiškėjo teigimu, jam skiriant drausmines nuobaudas, buvo atlikti nevisapusiški tarnybiniai patikrinimai, taip pat nesurinkti visi reikalingi dokumentai ir paaiškinimai, nepašalinti akivaizdūs prieštaravimai ir abejonės dėl faktinių aplinkybių. Visa tai nulėmė, kad jo veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai, drausminės nuobaudos skirtos nesivadovaujant kariūnų drausminę atsakomybę nustatančiais teisės aktais.
Pareiškėjas dėsto KDS, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Akademijos statuto, Akademijos vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir pažymi, kad nuo pat Akademijos viršininko 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-585 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ pradėto tarnybinio patikrinimo pradžios nuosekliai, sąžiningai ir atvirai teikė paaiškinimus dėl tarnybinio tyrimo objekto, siekdamas padėti nustatyti tikrąsias įvykių aplinkybes. Pareiškėjo teigimu jo veikos nepadarė esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, tuo pažeidžiant labiausiai saugomus teisinius gėrius, nes Išvadoje išsamių, objektyvių ir patikimų duomenų apie tokias veikas nepateikta.
Pareiškėjas sutinka, kad galimai buvo padaryti mažareikšmiai drausmės pažeidimai, tačiau neigia veikų kvalifikaciją, kaip šiurkščių drausmės pažeidimų. Taip pat nesutinka su per griežta, neadekvačia karių drausmės pažeidimui skirta drausmine nuobauda - pašalinimu iš karo mokymo įstaigos, mano kad jam skirta tokia griežta ir kariūnų drausmės pažeidimui neadekvati drausminė nuobauda yra neteisinga ir tokiu būdu neteisėta.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad surašant Išvadą, buvo vadovaujamasi įrodymų tikėtinumo taisykle, pagal kurią išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tačiau ši įrodymų tikėtinumo taisyklė yra civilinės teisės kategorija, kuri nei baudžiamojoje, nei administracinėje teisėje negali būti taikoma. Tokiu būdu, kaip neteisinga vertintina tokių faktų interpretacija, kvalifikuojanti jo veiką, kaip neteisėtą ir galimai sudarančią drausminį pažeidimą.
Pažymi, kad savo paaiškinimuose jis neigia visas faktines aplinkybes, kurios suponuoja KDS 69 straipsnyje nustatytą drausmės pažeidimą, išskyrus atvejį, kai 2019 m. vasario 27 d. Druskininkuose, Karių reabilitacijos centre, siekdamas tam tikrų tikslų, nufotografavo krn. M. K. su draugu ir įkėlė nuotrauką į III kuopos susirašinėjimo programėlę. Teigia, kad pateikti kaltinimai yra abstraktūs ir netgi dviprasmiški. Jo veiksmai, kurie Išvadoje traktuojami kaip drausmės pažeidimai, jeigu ir buvo, truko itin trumpą laiką, buvo epizodiniai ir todėl negalėjo sudaryti ir vienareikšmiškai nesudarė sistemos, kaip bandoma teigti Išvadoje, kalbant apie patyčių tęstinumą konkrečių kariūnių atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, tyrimo metu pateikti išsamūs kariūnų paaiškinimai dėl jo tarnybinio tyrimo situacijos, kuriuose jie kategoriškai paneigia Išvados turinį, tuo patvirtindami jo paaiškinimus. Aplinkybė, kad skirtingų liudytojų parodymai yra labai panašūs ar vienodi, parodo ne jų neteisingumą, bet priešingai, jų nuoseklumą, todėl Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad nėra duomenų, kad jis savo veiksmais nepadarė jam inkriminuotų drausmės pažeidimų.
Pažymi, kad visi duomenys, kuriais remiamasi Išvadoje ir kurios pagrindu Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda - pašalinimas iš karo mokymo įstaigos, yra paremti tik asmenų, kurių atžvilgiu ir/arba santykyje su kuriais galimai neteisėtai veikė jis, t. y. krn. M. K., krn. G. G. ir krn. M. N. bei št. srž. V. K. parodymais. Visi kiti liudytojų parodymai, nurodyti Išvadoje, savo esme yra išgirstų kitų asmenų parodymų perpasakojimas, t. y. ne paties asmens matyti įvykiai, kurių dalyvis jis buvo. Štai krn. A. G. dėl santykių su št. srž. V. K. nurodo, kad „esu girdėjęs iš kito žmogaus, kad krn. J. R. konfliktą su V.K.“; krn. M. I. nurodo, kad „Esu girdėjęs apie situaciją, kuomet krn. J. R. nepasisveikino su št. srž. V. K., ko pasėkoje įvyko judviejų konfliktas“. Pareiškėjo teigimu, net jeigu toks konfliktas tarp jo ir št. srž. V. K. galimai ir egzistavo, remtis tokiais parodymais Išvadoje nėra teisinio pagrindo, nes tai nėra tikrąsias įvykio aplinkybes žinančio asmens parodymai. Tokie liudininkai tiesiogiai nematė įvykio ir negali paaiškinti jo aplinkybių. Tuo labiau jais negalima remtis darant išvadas ir apibendrinimus tarnybinio tyrimo metu.
Šias aplinkybes patvirtina krn. A. K. teigdamas, kad „tyrimo eiga labai miglota, parodymai nesutampa, remiamasi tokais kriterijais, kaip „mačiau, girdėjau, sakė, manau“. Krn. A. Š. nurodo, kad „labai gaila, kad tokia rimta įstaiga kaip <....> akademija vadovaujasi apkalbomis ir pastebėjimais, kurie surašomi pagal principą „kažkas kažką matė ar pasakė“ be jokių įrodymų. Gandų lygio ir kariūnų „iš išgąsčio“ surašyta nepatikima informacija<...>“. Krn. A. A. nurodo, kad tarnybiniame tyrime „dalis faktų yra iškraipyti ir neatitinka realybės, arba formuluojami ne taip. Dalis kalbintų žmonių turi bendrą interesą, todėl situaciją interpretuoja sau palankesniu būdu“. Panašią nuomonę išsako ir kiti kariūnai, parašę pranešimus.
Dėl jo galimai konfliktinių santykių su kariūnėmis M. K., G. G. ir M. N. taip pat surinkti prieštaringi ir/arba vienpusiški duomenys, dalis jų tai pat paremti nuogirdomis. Krn. M. A. teigia, kad „iš savo kurso merginų girdėjau nusiskundimų dėl km. J. R. dėl netinkamo elgesio“. Vėlgi, duomenų šaltinis yra tie patys asmenys - kariūnės, kurių atžvilgiu jis galimai netinkamai elgėsi ir kurių parodymais iš esmės remiamasi Išvadoje, pagrindžiant jo galimą drausmės pažeidimą. Tokie paaiškinimai, įskaitant ir tuos, kurie susiję su jų pačių veiksmais, yra duoti savanoriškai, t. y. palankiai sau. Todėl nesant kitų tiesioginių įrodymų, jie keltų pagrįstų abejonių objektyviosios tiesios aspektu.
Tuo tarpu krn. L. P. teigia, kad krn. G. G., krn. M. K., krn. M. N. parodymai „yra ne kas kita, kaip šmeižtas ir pasinaudojimas tarnybine padėtimi, siekiant suvesti asmenines sąskaitas su J. R.“. Km. A. A. teigia, kad jo žiniomis „dalis merginų <...> toliau tikslingai siekė pašalinti Juozapą iš mokymo įstaigos - skųsdavo aplinkiniams puskarininkiams ir karininkam dėl blogo jo elgesio, vėliau prie to taip pat prisidėjo vienas iš instruktorių“. Krn. V. L. nurodė, kad tarnybinis tyrimas „yra vienašališkas ir subjektyvus, be jokių konkrečių parodymų, o tik tam tikrų žmonių teigimais, pasisakymais ir nuomone apie kariūną.<...> Kyla labai didelės abejonės dėl objektyvaus tarnybinio tyrimo vedimo. Parodymai yra duoti kariūnų, kurie labai gerai bendrauja su kariūnėmis M. K., G. G., R. M. ir M. N. Įtariama kariūnių manipuliacija ir nusistatymas prieš kariūną Pareiškėją“.
Pareiškėjo manymu, daugumą Išvadoje cituotų kitų liudininkų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes jie patys pripažįsta arba nebendraujantys su juo arba palaikantys kariūnių pusę, arba konstatuojantys egzistuojantį ir besitęsiantį konfliktą kuopoje. Išvadoje remiamasi prieštaringais duomenimis, kurių šaltinis dažnai yra subjektyvi asmens pozicija. Taip pat dalis duomenų yra akivaizdžiai netikslūs ir neišsamūs arba net melagingi. Todėl šių duomenų pagrindu padaryti apibendrinimai ir išvados reiškia galimai neteisingą jo veikos kvalifikavimą arba tokios veikos nebuvimą iš viso. Tokiu būdu, neįrodžius jo kaltumo, perkelti įrodinėjimo naštą jam yra fundamentalaus teisinio principo, ginamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – Konvencija), pažeidimas. Tuo labiau, kad akivaizdūs neaiškumai turėtų būti aiškinami jo naudai.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į daugumos liudininkų parodymuose užfiksuotą galimai konfliktinę santykių tarp kariūnų situaciją. Jeigu tokia situacija egzistavo, standartiniame konflikte paprastai dalyvauja dvi pusės. Šiuo gi atveju, baudžiama viena galimo konflikto pusė, iš esmės kitos konflikto pusės parodymais, nors jo nuomone jokio tęstinio konflikto nebuvo, o bendravimas tarp kariūnų neperžengė normalios Akademijos statutu paremtos kariūnų bendravimo situacijos ribų ir turėjo aiškiai privatų pobūdį. Kita vertus, jeigu konfliktas kitos jo pusės teigimu ir egzistuoja, tokiu atveju tarnybinis patikrinimas ir jo pagrindu priimta Išvada ir Įsakymas galimai yra tiesioginis susidorojimas su juo, kaip kažkuo neįtinkančiu tam tikrai grupei asmenų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu surinkti kariūnų paaiškinimai yra šališki ir neobjektyvūs jo atžvilgiu, skirta nuobauda - pašalinimas iš karo mokymo įstaigos yra neteisingas, nes paremtas prieštaringais ir nepatikimais duomenimis, atliekant šališką ir neobjektyvų tyrimą.
Pareiškėjas nurodo, kad paaiškinimuose tarnybinio patikrinimo metu pripažino faktinę aplinkybę, kad 2019 m. birželio 17-19 d. nedalyvavo rytiniuose skirstymuose dėl kuopos tvarkymo grupės. Paaiškina, kad Darbo grupės sąrašus skelbia kuopininkas, tiesioginių vadų leidimo negavo, nes tokia praktika buvo įprasta ir vadų toleruojama kitų kariūnų atžvilgiu. Nemano, kad pažeidė drausmės statutą dėl savo kaltės ir tyčia ir dėl to jam turėjo būti skirta drausminė nuobauda. Tokiu būdu, tiesioginės jo tyčios pažeisti šią pareigą nebuvo, kuopoje buvo susiklosčiusi tokia faktinė tvarka, todėl ir konstatuoti drausmės pažeidimą jam nebuvo pagrindo. Mano, kad skirta nuobauda - sumažinti stipendiją 30 procentų trims mėnesiams yra neteisinga, nes paremta prieštaringais ir nepatikimais duomenimis, atliekant šališką ir neobjektyvų tyrimą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad paaiškinimuose tarnybinio patikrinimo metu teigė, kad 2018 m. gruodžio 22 d. ginklinės prieangyje nerūkė, bet turėjo rankoje elektroninę cigaretę, kurios mygtuką nuspaudus, išsiskyrė truputis garų. Mano, kad pats veiksmas - elektroninės cigaretės laikymas rankoje - laikytinas mažareikšmiu, truko itin trumpą laiką, buvo epizodinis, todėl Išvadoje, remiantis dviejų liudytojų parodymais, nepagrįstai skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Atkreipia dėmesį, kad buvo vertinama situacija, įvykusi 2018 m. gruodžio 22 d., kai tuo tarpu tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas 2019 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo vertinamų įvykių. KDS 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausmės pažeidimo padarymo praėjo vieni metai. Šiuo atveju, iš esmės besibaigiant šiam terminui paskiriama nuobauda demonstruoja tik norą nubausti, bet ne siekti kitų drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, tame tarpe nustatytų KDS 17 straipsnio 4 punkte, t. y. kad drausmės pažeidimai tiriami, siekiant nustatyti drausmės stiprinimo ir drausmės pažeidimų prevencijos priemones. Pareiškėjo teigimu, jo atveju po ilgo laikotarpio ir besibaigiant nuobaudos skyrimo terminui paskirta nuobauda, KDS nustatytų tikslų nepasiekia.
Pareiškėjas teigia, kad skiriant drausmines nuobaudas, nebuvo atsižvelgta į drausmės pažeidimo pobūdį. Padarytas drausmės pažeidimas, atsižvelgiant į visas padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, iš esmės nepažeidžia krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos pagrindinių principų, kuriais grindžiama krašto apsaugos sistemos veikla, bei padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemai (karo tarnybos santykiams, karo tarnybos tvarkai, nesilaikyta karo tarnybai taikomų apribojimų), todėl paskirta atsakomybės priemonė nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam drausmės pažeidimui. Skiriant drausminę nuobaudą - pašalinimą iš karo mokymo įstaigos - neatsižvelgta į tai, kad yra pagrįstų abejonių dėl to, kad Išvadoje nurodyti jo veiksmai, kurių buvimą, beje, jis ir kitų kariūnų parodymai, iš esmės paneigia bei kurių pagrindu konstatuojamas drausmės pažeidimas, traktuotini kaip pasiekę tokį lygį, kad galėtų būti vertinami, kaip darantys esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai. Išvadoje nurodytų veiksmų visuma greičiausiai rodytų tik bendravimo tarp kariūnų arba su aukštesniais kariniu laipsniu asmenimis, problemas, kurios turėtų būti sprendžiamos ne tarnybiniais patikrinimais ir drausminėmis nuobaudomis, o bendravimu ir normaliu tarpusavio santykių aiškinimusi. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neatliktas aiškinimas ta apimtimi, ar iš tikro buvo padarytas šiurkštus drausmės pažeidimas, jei jis buvo padarytas (t. y. ar apskritai buvo toks faktas), nulėmęs jo atleidimą iš tarnybos, nevertinta, ar jo atleidimas iš tarnybos buvo proporcinga poveikio priemonė padarytai teisei priešingai veikai, jei tokia buvo padaryta, dėl ko nėra pagrindo tvirtinimui, kad buvo priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas.
Pabrėžia, kad skiriant drausmines nuobaudas nebuvo atsižvelgta į drausmės pažeidimo sudėties elementų - objekto, objektyviųjų požymių, subjekto ir subjektyviųjų požymių - visumos būtinumą. Išvadoje jo kaltės forma nebuvo nustatyta, t. y. nenustatyti subjektyvieji požymiai. Nenustačius faktinių įvykių aplinkybių ir nepašalinus neatitikimų bei prieštaravimų tarp duomenų, negalima tinkamai kvalifikuoti ir jo kaltės formos. To nepadarius, negalima pripažinti ir drausmės pažeidimo, nes trūksta vieno iš drausmės pažeidimo sudėties elementų - subjektyviųjų požymių. Išvadoje nebuvo nagrinėjamas jo kaltės klausimas, o drausminė nuobauda buvo paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų - kaltės. Taip pat visiškai nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, tai yra į jo tarnybos eigą, kad jis neturėjo drausminių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojamas, gerai atestuojamas, nurodytos ne visos jo asmenį charakterizuojančios aplinkybės.
Taip pat atkreipia dėmesys į tą faktą, kad tarnybinis patikrinimas, pradėtas 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-585 „Dėl tarnybinio patikrinimo“, buvo pratęstas dėl naujai atsiradusių aplinkybių, kpt. T. L. 2019 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo pagrindu išplečiant tyrimo apimtį. Šią aplinkybę traktuoja, kaip siekį surasti nesamus jo nusižengimus ir su juo galimai susidoroti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Akademija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 128-135).
Paaiškina, kad Akademijoje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kaip tai nustatyta KDS 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vykdant Akademijos viršininko 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. V-671, tarnybinis patikrinimas vyko pagal KDS 20, 21, 22 straipsnių reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurių reikalauja KDS 23 straipsnis: tiriamojo įvykio data, laikas ir vieta, įvykio dalyviai ir jų veiksmai, nustatyti liudytojai (jų paaiškinimai aprašyti), nustatytas kaltas asmuo, duomenys apibūdinantys pažeidėją bei lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atliekant tyrimą, kaip nustatyta KDS 25 straipsnyje buvo surinkti įrodymai turintys reikšmės drausmės pažeidimo nustatymui ir kario teisėmis apsiginti. Surašyta tarnybinio patikrinimo Išvada atitiko KDS 26 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir Išvada buvo patvirtinta, kaip to reikalauja KDS 27 straipsnis.
Pažymi, kad paaiškinimus ar įrodymus vertina tyrimą atliekantis karininkas ir šie paaiškinimai yra tik dalis visų surinktų įrodymų atliekant šį tyrimą. Pareiškėjo subjektyvus vertinimas, kad jo teikti paaiškinimai yra sąžiningi, išsamūs ir tikslūs yra tik jo gynybinė pozicija į susidariusią situaciją, nes tiriamo įvykio dalyviui nėra numatyta jokios atsakomybės už melagingo paaiškinimo davimą, priešingai nei liudytojams, kurie davę paaiškinimus buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą.
Nurodo, kad liudytojais gali būti nustatyti asmenys, kuriems yra žinomos tyrimui svarbios aplinkybės. Pažymi, kad kiekvienas liudytojas Akademijos atliktame tyrime buvo supažindintas su KDS 89 straipsniu, pagal kurį liudytojai atsako už melagingo paaiškinimo davimą ar atsisakymą duoti paaiškinimą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo renkami įrodymai, siekiant išsiaiškinti konkrečių nusižengimų aplinkybes, apklausiant liudytojus, galinčius pateikti paaiškinimus, kurie yra susiję su tiriamais nusižengimais ir atliekamu tyrimu. Pareiškėjo surinkti kariūnų paaiškinimai, charakteristika iš atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos 2015-2016 m. ir kiti pridedami dokumentai nėra susiję su tiriamu drausmės pažeidimu. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada, iš kurios galima konstatuoti, kad pareiškėjo veika buvo nukreipta prieš konkrečius kariūnus ir št. srž. V. K., todėl yra visiškai normalu tikėtis, kad asmenys, nesusiję su padarytais pažeidimais (prieš kuriuos nebuvo daromi pažeidimai ar kiti neigiamą įtaką turintys veiksmai, nesantys padarytų pažeidimų liudytojais), turi atskirą nuomonę apie pareiškėją ir visą šią situaciją. Pareiškėjo skunde nėra pateikta naujų faktinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos jo veikų perkvalifikavimui, tačiau pareiškėjas vis atkartoja tuos pačius teiginius interpretuodamas sau palankia kryptimi.
Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kurioje apibrėžta „esminės žalos“ sąvoka ir teigia, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kodėl atsakovas ar Krašto apsaugos generalinis inspektorius neteisingai vadovavosi nurodyta teismų praktika, taip pat pažymi, kad pareiškėjas interpretuoja skunde pateiktą LVAT praktiką sau naudinga linkme. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad kariūnai yra tikrosios karo tarnybos kariai, kurie yra rengiami tapti karininkais, todėl kariūnams taikomi išskirtiniai atsakomybės reikalavimai, jiems keliami žymiai aukštesni doros ir sąžiningumo bei kario garbės reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad Akademijos viršininko Įsakyme paskirta nuobauda dėl KDS 69 straipsnio pažeidimo - pašalinimas iš karo mokymo įstaigos - atitinka pareiškėjo padarytą veiką ir yra kvalifikuota teisingai.
Nurodo, kad Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo veika pasireiškė: „2019 m. birželio 17 -19 d., neturėdamas savo vadų leidimo, taip pat neturėdamas pateisinamos priežasties dėl nedalyvavimo, nedalyvavo rytiniame skirstyme, ir tokiu būdu padarė drausmės pažeidimą<...>“. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad: „2019 m. birželio 17-19 d. nedalyvavo rytiniuose skirstymuose dėl kuopos tvarkymo grupės. Darbo grupės sąrašus skelbia kuopininkas“. Nuotrauka „Facebook“ socialiniame tinke atsirado tik pateikus skundą Krašto apsaugos generaliniam inspektoriui. Atsakovei nėra žinomos priežastys, kodėl pareiškėjas šios informacijos nepateikė vykdyto tarnybinio patikrinimo metu, taip pat neatsakė į klausimą dėl nedalyvavimo rytiniame skirstyme 2019 m. birželio 17-19 dienomis.
Pareiškėjui nepateikus svarių argumentų, kodėl tarnybinio patikrinimo metu ar Krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos patikrinimo metu yra neteisingai kvalifikuotas drausmės pažeidimas, mano, kad Įsakymu paskirta nuobauda dėl KDS 76 straipsnio pažeidimo, stipendijos sumažinimas 30 procentų, trims mėnesiams, atitinka pareiškėjo padarytą veiką ir yra kvalifikuota teisingai.
Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė paaiškinimo, kodėl jis buvo išsitraukęs savo elektroninę cigaretę, jei neketino rūkyti. Pažymi, kad veiksmas vyko kuopos ginklinės patalpose, t. y. patalpose, kuriose yra laikomi visi kuopos ginklai, esant poreikiui ir šaudmenys bei kitos specialiosios priemonės, kurios gali būti naudojamos karių kasdienėje veikloje. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad tai mažareikšmis veiksmas, kuris truko itin trumpą laiką, negali būti laikomas mažareikšme veika, nes tai galėjo sukelti sunkius padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų dėl Akademijos tarnybinio patikrinimo išvadoje ar Krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos tarnybinio patikrinimo išvadoje bei jos įformintame sprendime neteisingai kvalifikuoto drausmės pažeidimo, Įsakymu paskirta pareiškėjui nuobauda už KDS 86 straipsnio pažeidimą – papeikimas - atitinka jo padarytą veiką ir yra kvalifikuota tinkamai.
Pareiškėjas savo skunde prašo priteisti stipendiją ir maistpinigius už priverstinį pravaikštos laiką. Tačiau priverstinė pravaikšta yra terminas naudojamas darbo teisėje, kuomet darbdavys neteisėtai atleidžia darbuotoją, tačiau ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta šį atleidimą neteisėtu ir darbdavys privalo atlyginti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Todėl atsakovė nurodo, jog reikalavimas atlyginti už priverstinį pravaikštos laiką iš esmės yra neteisingas. Vadovaujantis Akademijos statuto 86 punktu, kariūnai maistu aprūpinami tik studijų metu. Nurodo, kad pareiškėjui studijų metu Akademijoje buvo mokėta ir stipendija, nes jis studijavo pagal numatytą studijų programą. Stipendija yra neatsiejama dalis nuo pareiškėjo, kariūno statuso ir studijų universitete, t. y. Akademijoje. Pareiškėjui tuo metu, kol jis nestudijuoja Akademijoje, nepriklauso jokios išmokos, nes išmokos yra tiesiogiai susijusios su asmens turimu kariūno statusu, tačiau jeigu pareiškėjas būtų grąžintas į Akademiją, jam būtų mokamos visos jam priklausančios išmokos teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovės teigimu tarnybinis patikrinimas Akademijoje atliktas laikantis KDS numatytų terminų ir tvarkos. Išvadoje pareiškėjo padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai pagal KDS. Šios Išvados pagrindu priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirtos nuobaudos atitinka, tokiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Pastebi, kad visos šios aplinkybės buvo įvertintos pakartotinai Krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos ir Ministro. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad jo teisės arba įstatymu saugomas interesas pažeistas. Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais nepatvirtino įtikinamais įrodymais, jog Akademijos ar Krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Akademijos viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos ir Ministerijos 2020 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 12-01-166, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl paskirtų drausminių nuobaudų, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad Akademijos viršininko 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-585 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veikų dėl dienotvarkės vykdymo ir netinkamo elgesio. Kpt. T. L. 2019 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo ,,Dėl naujai atsiradusių aplinkybių atliekant tarnybinį patikrinimą“ pagrindu tyrimas buvo praplėstas dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir kpt. T. L. 2019 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio pranešimo ,,Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ pagrindu tyrimo terminas buvo pratęstas Akademijos statuto nustatytais terminais.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertintos šios faktinės aplinkybės: 2018 m. gruodžio 22 d. krn. J. R. kuopos ginklinėje rūkė elektronines cigaretes; 2019 m. sausio 15 d. krn. J. R. Mokomojo korpuso koridoriuje III kurso kariūnes M. K., G. G. ir M. N. išvadino „ožkomis kurios smirdi“; 2019 m. vasario 27 d. krn. J. R. Druskininkuose Karių reabilitacijos centre nufotografavo krn. M. K. su draugu ir savavališkai socialiniame tinkle „Facebook“ „Messenger“ programėle patalpino nuotrauką į III kuopos susirašinėjimo grupę su prierašais M. šiandien su gėlėm ir kailiu parėjo į centrą“, „ kekšaitė“; 2019 m. balandžio 16 d. 8.00 val. krn. J. R., atsikalbinėjo ir nereagavo į Kariūnų bataliono vyr. instruktoriaus št. srž. V. K. pastabas išsakytas dėl netinkamo elgesio; 2019 m. gegužės 20 d. krn. J. R. praeidamas pro rūkykloje stovinčias kariūnes G. G. ir M. N., jų atžvilgiu pasakė ,Fui smirdi“; 2019 m. birželio 17-19 dienomis krn. J. R. nedalyvavo rytiniame skirstyme; 2019 m. birželio 20 d. krn. J. R. nepagarbiai elgėsi su št. srž. V. K., atsikalbinėjo, priekaištavo, kad ne št. srž. V. K. reikalas domėtis ką veikia kariūnas; nuo 2017 m. iki šios dienos besitęsiančios krn. J. R. patyčios ir įvairiausi įžeidinėjimai prieš kuopos merginas: krn. R. M., krn. M. K., krn. G. G. ir krn. M. N., kaip kerštas dėl atlikto tarnybinio patikrinimo 2017 m. liepos mėn. „Dėl kariūnų bataliono II kurso kariūnų E. R. ir J. R. drausmės pažeidimo“; 2019 m. kovo 6 d. krn. J. R. rytinės mankštos metu išeinant kariūnėms G. G. ir M. N. iš rikiuotės, jų atžvilgiu pasakė „Išsivalė kuopa, dabar mažiau šiukšlių“; 2019 m. birželio 19 d. krn. J. R. praeidamas kuopos koridoriumi krn. N. N. pavadino „suka“; 2017 m. liepos mėn. valgykloje stovint rikiuotėje krn. J. R. liepė krn. M. I. spirti krn. G. G. į nugarą, kad ji iškristų; apytiksliai prieš du metus krn. J. R. eidamas koridoriumi pro krn. J. Š. pasiūlė jai pauostyti jo ranką (kad užuostų jo spermos kvapą).
Išvadoje nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintos kaip drausmės pažeidimai aplinkybės dėl įrodymų nepakankamumo ar senaties termino: 2019 m. kovo 6 d. krn. J. R. rytinės mankštos metu išeinant kariūnėms G. G. ir M. N. iš rikiuotės ir jų atžvilgiu pasakė „Išsivalė kuopa, dabar mažiau šiukšlių“; 2019 m. birželio 19 d. krn. J. R., praeidamas kuopos koridoriumi, krn. N. N. pavadino „suka“; 2017 m. liepos mėn. valgykloje stovint rikiuotėje, krn. J. R. liepė krn. M. I. spirti krn. G. G. į nugarą, kad ji iškristų; apytiksliai prieš dvejus metus krn. J. R., eidamas koridoriumi pro krn. J. Š., pasiūlė jai pauostyti jo ranką (kad užuostų jo spermos kvapą).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje, konstatavus aukščiau išdėstytus pažeidimus buvo pasiūlyta: už drausmės pažeidimą, numatytą KDS 98 straipsnyje (Rūkymas ne tam skirtose vietose), pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą - papeikimą; už drausmės pažeidimą, nustatytą KDS 76 straipsnyje (Tarnybos pareigų neatlikimas), pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą - sumažinti stipendiją 30 procentų trims mėnesiams; už drausmės pažeidimą, nustatytą KDS 69 straipsnyje (Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas), pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą - pašalinimą iš karo mokymo įstaigos.
Akademijos viršininkas Įsakymu, vadovaudamasis KDS 40 straipsniu, 49 straipsniu, 69 straipsniu, 76 straipsniu, 98 straipsniu, Akademijos statuto 17.5 ir 71.5 papunkčiais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.V-694 1.4.5 papunkčiu ir atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio patikrinimo Išvadą, Akademijos Kariūnų bataliono IV kurso kariūnui J. R. skyrė papeikimą, sumažino stipendija 30 procentų trims mėnesiams ir pašalinto iš karo mokymo įstaigos 2019 m. spalio 1 d., nutraukė su J. R. 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą Kariūno mokymosi sutartį Nr. RS-61, atstatė nuo 2019 m. spalio 2 d. jam jaunesniojo eilinio karinį laipsnį ir išleido jį į atsargą nuo 2019 m. spalio 1 d.
Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Ministerijos Generalinei inspekcijai (b. l. 28-43). Ministerijos Generalinė inspekcija 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 3IS-167 skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 44). Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Krašto apsaugos ministrui (b. l. 54-66). Ministerija 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 12-01-166 konstatavo, kad Generalinės inspekcijos priimtas sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (b. l. 67-68).
Pareiškėjo teigimu, Išvadoje remiamasi prieštaringais duomenimis, kurių šaltinis dažnai yra subjektyvi asmenų pozicija. Taip pat dalis duomenų yra akivaizdžiai netikslūs ir neišsamūs arba net melagingi. Todėl šių duomenų pagrindu padaryti apibendrinimai ir išvados reiškia galimai neteisingą jo veikos kvalifikavimą arba tokios veikos nebuvimą iš viso. Surašytos Išvados pagrindu priimtas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
KDS 98 straipsnyje nustatyta, kad už rūkymą tarnybos vietoje, kurioje vado (viršininko) įsakymu draudžiama tai daryti, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos. SVP 104.14 punktas, nurodo, kad rūkyti leidžiama tik Akademijos teritorijoje esančiose specialiai įrengtose rūkymo vietose.
2019 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime dėl tarnybinio tyrimo aplinkybių pareiškėjas yra nurodęs, kad 2018 m. gruodžio 22 d. ginklinės prieangyje nerūkė, bet turėjo rankoje elektroninę cigaretę, kurios mygtuką nuspaudus išsiskyrė truputis garų. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo nurodytą versiją dėl elektroninės cigaretės laikymo rankoje paneigia ir pareiškėjo rūkymo faktą paliudija medžiagoje esantis vyr. srž. G. P. paaiškinimas, kuriame teigiama, kad jam priėjus pareiškėjas išpūtinėjo dūmus, o jam įspėjus pareiškėją, jis ėmė atsikalbinėti ir teisintis nieko blogo nepadaręs (2019 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimas „Dėl krn. J. R. veiksmų“).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančius kitų liudytojų paaiškinimus, kaip antai krn. D. M. savo paaiškinime teigė, kad apie gruodžio 21 d. girdėjo, kaip vyr. srž. G. P. davė pastabą dėl elektroninės cigaretės rūkymo ginklinės patalpoje (2019 m. rugsėjo 1 d. paaiškinimas „Dėl krn. J. R.“) bei krn. G. G. paaiškinimą, jog ji pati asmeniškai matė, jog pareiškėjas rūkė (2019 m. rugsėjo 1 d. paaiškinimas „Dėl krn. J. R. veiksmų“). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas nepateikė aiškaus paaiškinimo, kodėl jis laikė rankoje elektroninę cigaretę, jei neketino rūkyti. Kitų duomenų, kuriuos teismo posėdyje minėjo pareiškėjas, kaip antai kad jam krn. E. R. tik davė palaikyti elektroninę cigaretę, ir kurie paneigtų pareiškėjo rūkymo faktą, byloje nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu ir meluotų savo paaiškinimuose, todėl atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 22 d. ginklinės prieangyje rūkė.
Taip pat teismo vertinimu labai svarbi aplinkybė, kad veiksmas vyko kuopos ginklinės patalpose, kuriose yra laikomi visi kuopos ginklai, esant poreikiui ir šaudmenys bei kitos specialiosios priemonės, kurios gali būti naudojamos karių kasdienėje veikloje. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad tai buvo mažareikšmis, trumpą laiką besitęsiantis veiksmas, teismo manymu negali būti laikomi pagrįstais, ir rūkymas ginklinės prieangyje negali būti vertinama kaip mažareikšme veika, nes tai galėjo sukelti sunkius padarinius.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog KDS 15 straipsnyje numatyta, jog įspėjimas yra viena iš kitų vado (viršininko) taikomos poveikio priemonių, ugdančių karių atsakomybę, įgūdžius ir valią. Jų paskirtis – užkirsti kelią galimiems drausmės pažeidimams, suteikti vadui (viršininkui) galimybę auklėti ir mokyti karius laikytis drausmės ir nepriekaištingai atlikti pareigas. Įspėjimas yra vado (viršininko) arba laipsniu aukštesnio kario nurodymas žemesnio laipsnio kariui dėl jo daromų klaidų ir būtinumo pasitaisyti. Tuo tarpu drausminių nuobaudų rūšis numato KDS 31 straipsnis, todėl sistemiškai aiškinant, įspėjimas nėra drausminės nuobaudos rūšis, už kurią būtų pradedamas tarnybinis patikrinimas, todėl teismo posėdyje pareiškėjo atstovo išsakytas nuogąstavimas, jog už tą patį nusižengimą pareiškėjui yra taikomos dvi poveikio priemonės, neturi teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų įrodymų dėl Išvadoje neteisingai kvalifikuoto drausmės pažeidimo, teismo vertinimu, Įsakymu Nr. K-215 pareiškėjui paskirta nuobauda už KDS 98 straipsnio pažeidimą – papeikimas - atitinka jo padarytą veiką ir yra kvalifikuota tinkamai.
Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjo nurodytu argumentu dėl procedūrinio pažeidimo, t. y., jog atsakovas delsė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl minėto drausmės pažeidimo – rūkymo ne tam skirtoje vietoje, kadangi šis buvo atliekamas tik 2019 m. rugsėjo mėnesį, t. y., praėjus devyniems mėnesiams nuo vertinamų įvykių (2018 m. gruodžio 22 d.), ir šiuo būdu atsakovas demonstravo tik norą nubausti, bet ne siekti kitų drausminės nuobaudos skyrimo tikslų. Teismas atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą atkreipia dėmesį į tai, jog KDS 40 str. 7 d. numatyta, kad drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausmės pažeidimo padarymo praėjo vieni metai. KDS nenumato kitokių tarpinių terminų tarnybiniam patikrinimui atlikti, todėl teismo vertinimu, atsakovas, laikydamasis KDS nustatyto teisinio reglamentavimo, vykdė tarnybinį patikrinimą nustatyta tvarka nepažeisdamas nustatytų KDS terminų.
KDS 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu privalomosios karo tarnybos karys neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jam skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui už tokią veiką skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.
SVP 55.2 punkte numatyta, kad rytiniame skirstyme dalyvauja visi Kariūnų bataliono PKT kariai ir kariūnai, išskyrus tuos, kurie eina dienos tarnybą, atleisti nuo rikiuotės dėl ligos, komandiruoti ar negalintys dalyvauti dėl kitų priežasčių ir turintys vadų leidimą nedalyvauti rytiniame skirstyme. Jeigu Kariūnų bataliono kuopos vadui yra poreikis surinkti padalinį dėl svarbių priežasčių, gavus Kariūnų bataliono vado leidimą, padalinys gali nedalyvauti rytiniame skirstyme. Jeigu Kariūnų bataliono štabo viršininkui yra poreikis surinkti Kariūnų bataliono štabo skyrius dėl svarbių priežasčių, gavus Kariūnų bataliono vado leidimą, Kariūnų bataliono štabo skyriai gali nedalyvauti rytiniame skirstyme.
Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas galėjo nedalyvauti rytiniame skirstyme esant SVP 55.2 punkte numatytoms išlygoms, o esantys rašytinai pareiškėjo vadų paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo asmeninio leidimo 2019 m. birželio 17-19 dienomis nedalyvauti rytinėje rikiuotėje. Tokią išvadą patvirtina 2019 m. rugsėjo 1 d. kpt. G. J. bei 2019 m. rugpjūčio 30 d. plk. ltn. R. A. paaiškinimai, kuriuose jie teigia, jog pareiškėjui nebuvo davę leidimo nedalyvauti rytinėje rikiuotėje. Teismas pažymi, kad minėti paaiškinimai dėl pareiškėjo elgesio yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Tuo tarpu pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikti argumentai, jog jam skirta nuobauda - sumažinti stipendiją 30 procentų trims mėnesiams yra neteisinga, be to, paremta prieštaringais ir nepatikimais duomenimis, atliekant šališką ir neobjektyvų tyrimą, neturi teisinio pagrindo. Teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai (pvz. įsakymas, raštas ir pan.), jog pareiškėjas, kaip jis teigė, 2019 m. birželio 17 d. ruošėsi išvykti į krepšinio varžybas, taip pat tai, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 19 d. turėjo dalyvauti kuopos tvarkymo grupėje pagal paskelbtą darbo grupės sąrašą. Teismas atsižvelgia į aukščiau pateiktus aiškius, nuoseklius karininkų paaiškinimus bei paties pareiškėjo paaiškinime nurodytą patvirtinimą, kad 2019 m. birželio 17 d. ir 19 d. nedalyvavo rytinėje rikiuotėje (2019 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimas „Dėl tarnybinio tyrimo“) ir turi pagrindo manyti, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 17 ir 19 dienomis nedalyvavo rytinėje rikiuotėje neturėdamas vadų leidimo, kaip tai pažymėta Išvadoje Nr. RN-10 ir numatyta SVP 55.2, todėl ginčijamu Įsakymu buvo teisėtai nubaustas ir jam teisingai pritaikyta nuobauda pagal KDS 76 straipsnio pažeidimą - stipendijos sumažinimas 30 procentų, trims mėnesiams.
Taip pat pareiškėjas, nesutikdamas su pašalinimu iš karo mokymo įstaigos, ginčija atsakovės nustatytas aplinkybes, bei teigia, jog Išvadoje RN-10 remiamasi prieštaringais duomenimis, dalis tarnybinio patikrinimo duomenų yra netikslūs, melagingi arba neišsamūs, todėl šių duomenų pagrindu padaryti apibendrinimai ir išvados reiškia galimai neteisingą pareiškėjo veikos kvalifikavimą arba tokios veikos nebuvimą iš viso.
Išvadoje Nr. RN-10 teigiama, jog pareiškėjo veika pasireiškė tuo, jog: 1) 2019 m. sausio 15 d. mokymo korpuso koridoriuje III kurso kariūnes M. K., G. G. ir M. N. išvadino „ožkomis, kurios smirdi“; 2) 2019 m. vasario 27 d. Druskininkuose, Karių reabilitacijos centre, siekdamas tam tikrų tikslų, nufotografavo krn. M. K. su draugu ir įkėlė į III kurso kuopos susirašinėjimo programėlę su prierašu „M. šiandien su gėlėm ir kailiu parėjo į centrą“, „kekšaitė“; 3) 2019 m. balandžio 16 d. atsikalbinėjo ir nereagavo į Kariūnų bataliono vyr. instruktoriaus št. srž. V. K. pastabas dėl netinkamo elgesio; 4) 2019 m. gegužės 20 d. praeidamas pro rūkyklą, stovinčioms kariūnėms G. G. ir M. N. pasakė „Fui smirdi“; 5) 2019 m. birželio 20 d. nepagarbiai elgėsi su št. srž. V. K., atsikalbinėjo, prieštaravo, kad ne št. srž. V. K. reikalas domėtis, ką veikia kariūnas.
Pareiškėjas savo paaiškinimuose neigia visas aukščiau išvardintas veikas, išskyrus atvejį, kai 2019 m. vasario 27 d. Druskininkuose, Karių reabilitacijos centre, siekdamas tam tikrų tikslų nufotografavo krn. M. K. su draugu ir įkėlė nuotrauką į III kuopos susirašinėjimo programėlę bei pateikė savo komentarą.
Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. balandžio 16 d. kareivinėse nepastebėjo ir su št. srž. V. K. nepasisveikino, nes laiptinėje po rytinio skirstymo buvo spūstis ir kalbėjo lipdamas laiptais su pirmo kurso instruktoriumi A. P. Anot pareiškėjo, po št. srž. V. K. pastabos, tai padarė, št. srž. V. K. norėjo rašytinio pasiaiškinimo, todėl nenorėdamas praleisti paskaitų, paprašė leidimo parašyti jį vėliau ir nuėjo į paskaitas. Tačiau 2019 m. balandžio 16 d. tarnybiniame pranešime, 2019 m. liepos 11 d. bei 2019 m. rugsėjo 1 d. paaiškinimuose št. srž. V. K. teigia, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. ne tik nepasisveikino, bet ir į pateiktas pastabas atsikalbinėjo. Tai patvirtina liudytojo 2019 m. rugsėjo 1 d. krn. K. T. paaiškinimas, jog 2019 m. balandžio 16 d. jam einant budėjimą batalione išgirdo pareiškėjo ir št. srž. V. K. ginčą dėl pareiškėjo elgesio su št. srž. V. K. ir šis drausmino pareiškėją dėl nepasisveikinimo su juo. Nors tikslios datos neprisimena, tačiau šį faktą patvirtina ir krn. M. I., kuris 2019 m. liepos 22 d. paaiškinime liudija, jog pareiškėjas kareivinėse prasilenkdamas nepasisveikino su št. srž. V. K., ko pasekoje įvyko judviejų konfliktas. 2019 m. rugsėjo 2 d. krn. A. G. paaiškinime taip pat teigia, jog spėjo nugirsti, jog tarp pareiškėjo ir št. srž. V. K. vyko ginčas. Taigi, teismas, remdamasis minėtų liudytojų paaiškinimais, sutinka su atsakovo pateiktais argumentais, jog pareiškėjas padarė 2019 m. balandžio 16 d. nurodytą veiką.
Pareiškėjas neigia, kad 2019 m. birželio 20 d. nepagarbiai elgėsi su št. srž. V. K. ir teigia, kad nemandagios leksikos bei intonacijos št. srž. V. K. atžvilgiu nenaudojo. Tačiau, teismo vertinimu, minėtą pareiškėjo padarytą veiką įrodo 2019 m. liepos 4 d. št. srž. V. K. tarnybinis pranešimas, kuriuo minėtas karininkas informavo vadovybę apie tai, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 20 d. jo atžvilgiu atsikalbinėjo ir teigė, kad tai yra ne št. srž. V. K. reikalas domėtis ką veikia pareiškėjas, bei teigė, kad jis turi išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog minėtą pareiškėjo padarytą veiką įrodo ir liudytojo krn. M. A. 2019 m. liepos 22 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog jis yra girdėjęs iš paties št. srž. V. K. apie pareiškėjo netinkamą elgesį. Ir nors kitų liudytojų, kurie būtų tiesiogiai matę arba girdėję šiuos 2019 m. birželio 20 d. vartotus pareiškėjo žodžius št. srž. V. K. atžvilgiu, nėra, tačiau teismas įvertinęs tai, jog 2019 m. liepos 4 d. št. srž. V. K. tarnybinis pranešimas buvo parašytas praėjus keletui dienų po įvykio, o pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl minėtas karininkas turėtų būti nusiteikęs neigiamai jo atžvilgiu ir jį apkalbėti, atmeta pareiškėjo argumentą, jog 2019 m. birželio 20 d. jis nepadarė jam inkriminuotos veikos, kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas taip pat neigia, jog 2019 m. sausio 15 d. mokomojo korpuso koridoriuje elgėsi neetiškai ir krn. M. K., krn. G. G. ir krn. M. N. pažemino pavadindamas jas „ožkomis, kurios smirdi“. Teigia, kad 2019 m. gegužės 20 d. einant pro rūkyklą, kur buvo krn. G. G. ir krn. M. N. nesakė žodžių „Fui smirdi“. Tačiau teismas įvertinęs kariūnių krn. G. G., krn. M. K., krn. R. M., krn. M. N. 2019 m. rugsėjo 1 d. paaiškinimus, kuriuose teigiama, kad pareiškėjas šių kariūnų atžvilgiu yra vartojęs tokius pasakymus kaip „ožkos, kurios smirdi“ bei „Fui smirda“, pareiškėjo versiją atmeta kaip gynybinę. Teismas pažymi, jog minėtus pareiškėjui inkriminuotus drausminius nusižengimus patvirtina ir byloje esantis 2019 m. liepos 22 d. krn. M. J. paaiškinimas, kuriame teigiama, kad pareiškėjas konfliktuoja su kuopos merginomis, ir 2019 m. liepos 22 d. krn. M. A. paaiškinimas, kuriame teigiama, jog jis girdėjęs neigiamų atsiliepimų apie elgesį kuopos merginų atžvilgiu, ir 2019 m. liepos 22 d. krn. D. M. paaiškinimas, kuriame teigiama, jog pareiškėjas netinkamai elgėsi su kuopoje esančiomis merginomis, nes jas retkarčiais užgauliodavo. Šių kariūnų paaiškinimų visuma teismui leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas atliko 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. gegužės 20 d. veikas ir tokiu būdu pasielgė neetiškai kariūnių atžvilgiu.
Teismas mano esant būtinu pasisakyti ir dėl minėtų pareiškėjo padarytų veikų teisinio įvertinimo. Ginčijamame Akademijos Įsakyme pareiškėjo atleidimo teisiniu pagrindu nurodytas KDS 69 straipsnis, kuris numato, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.
Taigi tam, kad būtų pritaikyta ši teisės norma, būtina nustatyti, jog karys pažemino kario vardą, akivaizdžiai sumenkino kario autoritetą, arba atliko krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai pažemino karo tarnybos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą krašto apsaugos sistema arba ją sukompromitavo.
Atsakovė teigia, jog pareiškėjas jam inkriminuotais veiksmais pažeidė tiek konkrečių kariūnių teises, tiek Akademijos teisėtus interesus, o nuo 2017 m. m. besitęsiančios pareiškėjo patyčios konkrečių pareigūnių atžvilgiu ir karių etikos normų nesilaikymas bendraujant su št. srž. V. K. yra akivaizdi krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojanti veika, kuria pareiškėjas sumenkino kario autoritetą ir pažemino kario vardą, todėl pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą numatytą KDS 69 str. (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos diskreditavimas), todėl paskirta nuobauda dėl KDS 69 straipsnio pažeidimo - pašalinimas iš karo mokymo įstaigos - atitinka pareiškėjo padarytą veiką ir yra kvalifikuota teisingai.
Pažymėtina, jog KDS 5 straipsnio 3 dalyje apibrėžta šiurkštaus drausmės pažeidimo sąvoka, nurodant, kad tai yra KDS numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis KDS numato drausminę nuobaudą. KDS II dalies I skyriuje išdėstytos atskiros šiurkščių drausmės pažeidimų rūšys. Sistemiškai įvertinus tiek KDS 5 straipsnio 3 dalį bei KDS 66-93 straipsnius darytina išvada, kad šiurkščiais drausmės pažeidimais laikytinos tokios veikos, kurios pagal savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsnį akivaizdžiai daro esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba krašto apsaugos tvarkai. Taigi, atsakovė pašalino pareiškėją iš mokymo įstaigos vadovaudamasis teisės norma, kuri numato šiurkštų drausmės pažeidimą.
Pažymėtina, jog esminės žalos sąvoka yra vertinamasis požymis, kuris taikytinas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus tiek padarytos veikos pavojingumą, priešingumą teisei, tiek ir aplinkybes, kuriomis ta veika padaryta ir kokias pasekmes sukėlė. Teismų praktikoje esmine žala krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai pripažįstami tokie atvejai, kai profesinės tarnybos kariai tarnybos ir ne tarnybos metu atlieka tokius veiksmus, kurie akivaizdžiai iššaukia neigiamą visuomenės bei tarnybos draugų reakciją, diskredituoja kario vardą, sukelia pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei ar padaro didelę materialinę žalą. Tokiomis veikomis laikyti karių veiksmai, kai jie būna neblaivūs tarnybos pareigų atlikimo metu, kėsinasi į kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, savanaudiškai naudoja kariuomenės turtą, padaro nusikalstamas veikas ar rimtus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu pareiškėjo padarytos veikos nebuvo savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsniu pasiekusios tokį lygį, kad būtų vertintinos kaip darančios esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ar sukėlusios sunkias pasekmes.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas kaltinamas visuotinai priimtų elgesio normų pažeidimu, t. y. pagarbos nesilaikymu, įžeidinėjimu. Tačiau teismo manymu, būtų neproporcinga taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą pareiškėjui už nedidelius pažeidimus, kurie civiliniame gyvenime būtų vertinami kaip mažareikšmiai arba nesunkūs administraciniai nusižengimai. Tokios išvados teismo vertinimu nepaneigia ir atsakovės nurodyti argumentai, jog kariūnų tarnybos Akademijoje sąlygas ir tvarką nustato inter alia ir tikrąją karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos karšto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 str. 3 d., pagal kurį kariūnai yra tikrosios karo tarnybos kariai, kurie yra rengiami tapti karininkais, todėl kariūnams taikomi išskirtiniai atsakomybės reikalavimai, jiems keliami žymiai aukštesni doros ir sąžiningumo bei kario garbės reikalavimai. Kariūno elgesys, neatitinkantis teisės aktuose ir visuomenėje nustatytų standartų, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinamas ir turi būti sprendžiama, ar jis realiai paveikė pagarba ir griežta drausme, subordinacija pagrįstus santykius kolektyve, ar pakirto visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistemą.
Be to pažymėtina, jog atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kaip antai nuo 2017 m. gautų kariūnių tarnybinių pranešimų arba paaiškinimų dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, kurie patvirtintų, jog nuo 2017 metų pareiškėjas sistemingai įžeidinėjo kariūnes M. K., G. G., M. N.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog esant situacijai, kad patyčios tęsėsi nuo 2017 m., neaišku kodėl Akademijos administracija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sprendžiant tiek tiesioginiams vadams, tiek pačioms kariūnėms žinomą problemą dėl besitęsiančių galimų įžeidinėjimų kariūnių atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuo 2017 metų pareiškėjui būtų pritaikytos kitos KDS numatytos poveikio priemonės, pokalbiai, įspėjimai, išskyrus vieną epizodinį susitikimą 2019 m. balandžio 16 d. su plk. ltn. R. A., kuomet pareiškėjas buvo įspėtas ir panaikintos jo privilegijos. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, atsakovės pareiškėjo elgesio traktavimas kaip veiksmų seka, kuri tęsiasi nuo 2017 m. yra niekuo nepagrįstas.
Taigi, teismas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus, nesutinka su atsakovės padaryta išvada, kad minėtos pareiškėjo padarytos veikos laikytinos šiurkščiu drausmės pažeidimu ir vertina, kad minėtos pareiškėjo padarytos veikos turėjo būti kvalifikuojamos pagal KDS 94 str. kaip Karių etikos kodekso pažeidimai, konkrečiai Lietuvos karių etikos kodekso 6 str., kuriame numatyta, kad karys atlikdamas savo pareigas privalo laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vado (viršininko) bei kitų vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus ir pavedimus (6.2. p.); saugoti kario garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų kario vardo (6.4. p.); neatlikti, neskatinti ir netoleruoti elgesio, žeminančio žmogaus orumą (6.7. p.); veikti sąžiningai ir laikytis bendrųjų visuomenės ir karių mandagumo taisyklių (6.14. p.) pažeidimai. Pažymėtina, kad pareiškėjui už Karių etikos kodekso pažeidimus vadovaujantis KDS 49 str. galėjo būti skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, tačiau jis neturėjo būti pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. Todėl pareiškėjui paskirtoji drausminė nuobauda laikytina neadekvačia padarytiems pažeidimams, o jo pašalinimas iš karo mokymo įstaigos neteisėtas.
Šiuo atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal byloje pateiktus dokumentus, pareiškėjo asmenybė turėtų būti vertinama nevienašališkai. Vyr. ltn. K. P. išduotoje charakteristikoje pareiškėjas įvertintas kaip pasižymėjęs pavyzdingu elgesiu, yra gavęs Didžiojo Lietuvos Etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vado padėką už pasiektus gerus mokymosi rezultatus bei pavyzdingą tarnybą, Kariūnų bazinio kario kurso metu Akademijos viršininkas yra pareiškęs padėką pareiškėjui už aktyvų dalyvavimą Lietuvos kariuomenės krepšinio čempionato antrajame atrankiniame ture, pareiškėjas buvo pripažintas geriausiu Akademijos pirmo kurso kariūnu, kuriam buvo suteikta garbė prieš rikiuotę atiduoti pagarbą vėliavai, taip pat byloje yra duomenų, jog pareiškėjas 3 kurso metu išgelbėjo krn. E. Z. gyvybę.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo kontekste svarbi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012 suformuota praktika. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismas panaikina, o ne pakeičia paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, nors tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių. Teismas neskiria tarnybinių (drausminių) nuobaudų valstybės tarnautojams (pareigūnams), o gali spręsti klausimą tik dėl šios nuobaudos panaikinimo ar pakeitimo. Vis dėlto toliau išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams.
Taigi, administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę sušvelninti paskirtą nuobaudą. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas minėtais savo veiksmais padarė drausmės pažeidimą numatytą KDS 94 str., už kurį turėjo būti nubaustas viena iš KDS 49 str. numatytų nuobaudų. Konstatavus, jog atsakovė netinkamai įvertino ir kvalifikavo pareiškėjo padarytus veiksmus, kadangi nepagrįstai juos vertino kaip šiurkštų drausmės pažeidimą ir paskyrė per giežtą drausminę nuobaudą, skundžiamo Akademijos viršininko J. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. K-215 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo IV kurso kariūnui J. R.“ 1.3. p. paskirtoji nuobauda - pašalinimas iš karo mokymo įstaigos - keistina į švelnesnę. Teismo vertinimu, adekvati pareiškėjo minėtoms padarytoms veikoms ir pareiškėjo asmenybei nuobauda būtų uždraudimas pareiškėjui išeiti iš tarnybos vietos 30 parų.
Grąžinus pareiškėją į Akademijos IV kurso kariūno pareigas, spręstinas stipendijos ir maistpinigių už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo klausimas. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, bendras stipendijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. dydis sudaro 1790,40 Eur, minimali semestro stipendija – 144,30 Eur, todėl už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui priteistina 1934,70 Eur dydžio stipendija. Tuo tarpu už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. maistpinigių dydis sudaro 2440 Eur, maistpinigių sumos vidurkis nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. liepos mėn. yra 244 Eur, todėl už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui priteistini 2684 Eur dydžio maistpinigiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. R. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko J. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. K-215 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo IV kurso kariūnui J. R.“ 1 dalies 1.3 punktą, 2 dalį, 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 6 dalį.
Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2020 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 12-01-166 dalyje, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl paskirtos drausminės nuobaudos – pašalinimo iš karo mokymo įstaigos nuo 2019 m. spalio 1 d.
Grąžinti J. R. į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos IV kursą nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Pakeisti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko J. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. K-215 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo IV kurso kariūnui J. R.“ 1 dalies 1.3. punktu J. R. skirtą drausminę nuobaudą į uždraudimą išeiti iš tarnybos vietos 30 parų.
Įpareigoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją išmokėti J. R. neišmokėtą stipendiją –1934,70 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt keturis eurus, 70 cnt) bei maistpinigius – 2684 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d.
Kitą pareiškėjo J. R. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.