Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 44¹ straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir neišsamiai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir vienpusiškai juos įvertinus, atsižvelgiant tik į policijos pareigūno priimtą nutarimą perduoti bylą nagrinėti apylinkės teismui ir nutarime išdėstytoms pareigūno subjektyvioms, tikrovės neatitinkančioms aplinkybėms. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patraukė ją administracinėn atsakomybėn, visiškai neįsigilinęs į taikytinas materialinės teisės normas, reglamentuojančias veiklą, susijusią su vaistiniais preparatais. Teigia, kad teismas skundžiamame nutarime net nenustatė, kokio teisės akto nuostatas ir reikalavimus ji pažeidė, nors apeliantės vertinimu tai buvo būtina nustatyti sprendžiant kaltės klausimą dėl jos galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos farmacijos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-709 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad licencijuojama: vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla. Tačiau ji nė viena veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, nesivertė, todėl teigti, jog vykdė veiklą, susijusią su vaistiniais preparatais, kuriai reikalinga licencija, nėra pagrindo.

Taip pat nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 259-03 „Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių bylose, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei“ (2003 m. birželio 22 d. skelbta „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4) konstatuota, kad „nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje“. Mano, kad jai už inkriminuotą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė viršija minimalią kriminalinę bausmę, todėl jai turėjo būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, įskaitant teisę nebūti nubaustu be patikimų kaltės įrodymų. Atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nutarime nepateikė jokios įrodymų analizės, o tik lakoniškai nurodė, kad jos kaltę įrodo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame yra jos paaiškinimas, pažyma apie jos baustumą, tarnybiniai pranešimai, R. B. ir R. M. paaiškinimai, paėmimo aktas, vaistų pirkimo kvito kopija, prekių čekių kopija ir konstatavo, kad ši medžiaga įrodo jos kaltę. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ši byloje surinkta medžiaga, kaip tik patvirtina, jog jai nepagrįstai ir neteisėtai inkriminuotas pažeidimas, apkaltinant ją siekiu parduoti vaistus. Visa ši medžiaga akivaizdžiai prieštarauja byloje esančiam vieninteliam teiginiui, nurodytam policijos pareigūno nutarime, kad ji pripažino, jog dalį vaistų norėjo vėliau parduoti. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad nei viename administracinės bylos dokumente nėra tokio teiginio. Nei policijos pareigūnų (patrulių) tarnybiniuose pranešimuose, nei jos paaiškinimuose nėra iš viso teiginio, kad būtų turėjusi ketinimų dalį vaistų parduoti. Priešingai, nei apylinkės teismo nutarime konstatuotiems faktams, kad jos padarytas teisės pažeidimas įrodytas bylos medžiaga, savo paaiškinime aiškiai nurodė, kad vaistus legaliai įsigijo tik savo ir artimųjų reikmėms. O apie tariamą jos ketinimą parduoti dalį vaistų nurodyta tik pareigūno nutarime, ir jai nesuprantama, iš kur tokiais duomenimis disponavo pareigūnas.

Apeliantės teigimu, byloje nepaneigtos aplinkybės, kad ji vaistus įgijo legaliai, juos legaliai iš (duomenys neskelbtini) parsivežė į Lietuvą per Lietuvos Respublikos pasienio postą, muitinės pareigūnai patikrinę jo teisėtai įgytų vaistų kiekį, juos leido įvežti į Lietuvą, ji turėjo ir pateikė vaistų įgijimą patvirtinančius dokumentus (čekius). Todėl mano, kad teisėtai įsigijant ir automobiliu gabenant vaistus bei maisto papildus, negalima konstatuoti, kad ji vykdė tokią veiklą, kokia nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, ir pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, neatkreipė dėmesio į tai, kad visas automobilyje rastų vaistų originaliose pakuotėse kiekis per pusę priklausė jai ir jos pažįstamu R. M.. Mano, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad didesnės dalies rastų vaistų kiekis neviršija net vienam asmeniui leidžiamų įvežti vaistų kiekio ir tik keletas rastų vaistų pakuočių buvo didesnio kiekio.

Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti asmens kaltę tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. Įstatymas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagristi įrodymais, o administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Taip pat pažymi, kad ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, be to, ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apeliantės įsitikinimu, byloje visiškai nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad ji ketino prekiauti vaistais – toks vaistų pardavimo faktas neužfiksuotas, liudytojų, kuriems galbūt norėtų parduoti ar būtų prižadėjęs parduoti vaistus nenustatyta ir jų nėra.

Nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvavo todėl, jog sąmoningai buvo suklaidinta policijos tyrėjo. Apeliantės teigimu, surašęs protokolą tyrėjas pabrėžė, kad būtent tokią fabulą jis turi surašyti, kitaip medžiaga teisme „užstrigs“, ji nebegalės gauti įspėjimo, gaus didelę baudą, o, kad teismas vyktų sklandžiai, tyrėjas už ją pasiaiškinime surašė, jog dėl pažeidimo ji gailisi ir kad į teismą neatvyks. Be to jai buvo paaiškinta, kad vykti į teismą nereikia, nes gyvena toli, toks važinėjimas beprasmis, o sprendimas – įspėjimas ir taip jau aiškus. Mano, kad nepagrįstai yra nubausta vien už tai, kad policijos tyrėjas, žinodamas, jog teismo posėdyje nedalyvaus ir neturės galimybės paneigti jai inkriminuotus kaltinimus, neturėdamas visiškai jokių objektyvių įrodymų, nutarime savavališkai teismui nurodė savo nuomonę, kad „dalį vaistų vėliau ketino parduoti“, dėl ko buvo apkaltinta įstatymais draudžiama veikla ir neteisėtai nubausta. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nenustatė nei vieno vaisto, turinčio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau priimdamas sprendimą, teismas jai inkriminavo ir šio pažeidimo sudėtį. Kadangi nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 44¹ straipsnyje, todėl nepadarė ir pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 2 dalyje.