Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant ieškovui A. B. išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktiniu kaltei

Santuokoje su atsakove pragyveno daugiau nei 24 metus, tačiau jų šeimyniniai santykiai nesusiklostė. Paskutinius 9 metus su atsakove gyvena visiškai atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, visiškai nebendrauja. Kadangi su atsakove santuokinio gyvenimo negyvena jau daugiau nei devynerius metus, atsižvelgiant į gyvenimo skyrium trukmę, jų charakterio bruožų skirtumus, nusprendė nutraukti jų santuoką.

Nurodo, kad santuokos pradžioje, su atsakove gyveno Gardine, Baltarusijoje, atsakovės dar prieš santuokos sudarymą įgytame bute. Iš pradžių jų santykiai klostėsi gerai. Vėliau pradėjo nesutarti, išsiskyrė jų požiūris į sutuoktinio teises ir pareigas. Jų santykiai visiškai iširo, kai sutuoktinė G. B. pradėjo susitikinėti su anksčiau pažinotu vyriškiu. Atsakovei ir jam pradėjus gyventi atskirai, jis grįžo į Lietuvą, apsigyveno jo tėvams priklausančiame name, es. (duomenys neskelbtini), o atsakovė su dukra liko gyventi Gardine. Jam ir atsakovei pradėjus gyventi atskirai su ja visiškai nebendravo, visas pajamas ir išlaidas tvarkėsi atskirai. Tik retkarčiais susirašydavo laiškais. Pripažįsta, kad sutuoktinio pareigų nevykdo atsakovė, G. B. bei jas netinkamai vykdo jie abu, todėl santuoką prašo nutraukti esant jų abiejų kaltei.

Dėl turto padalijimo

Pažymi, kad santuokos metu neįgijo jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytino nekilnojamojo turto, kilnojamojo registruotino turto. Turėtus buities daiktus pasidalijo, pradėdami gyventi atskirai.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Atsižvelgiant į jų amžių, galėjimą dirbti, turtinę padėtį, išlaikymo iš atsakovės sau nereikalauja.

Dėl kreditorių

Pažymi, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/14/00009 dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš jo atsakovo, A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl 1054.00 Lt pagal išduotą Alytaus apsk. VPK Varėnos r. PK vykdomąjį dokumentą Nr. 55N-3048365-13. Kitų kreditorinių įsiskolinimų neturi. Ar atsakovė turi kreditorinių įsiskolinimų ar kitų skolų, jis duomenų neturi.

Dėl pavardės pasirinkimo

Neprieštarautų dėl atsakovės noro po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę –B. pavardę.

Dėl bylos teismingumo

Nurodo, kad atsakovė, G. B. gyvena Baltarusijoje, o jis, A. B. - Lietuvoje. Taigi santuokos nutraukimo byla teisminga tiek Baltarusijos, tiek ir Lietuvos teismams. Taikant vienos iš susitariančių šalių, Lietuvos Respublikos įstatymus, būtent LR CPK 784 str. 1 d., atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką ir jo gyvenamąją vietą, es. (duomenys neskelbtini), prašo santuokos nutraukimo bylą nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byla nagrinėjama iš esmės, neatvykus atsakovei. Tai numato LR CPK 384 str.

Ieškovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė G. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė 1989-06-27 Varėnos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 98 ir tokias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimas AA Nr. 427671 (b. l. 13).

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktiniu kaltei

Atsakovės elgesys - neatvykimas į teismo posėdį, nenurodymas aplinkybių dėl bylos nagrinėjimo ar atidėjimo bei nepateikimas atsiliepimų patvirtina, kad atsakovė nesiekia išsaugoti santuoką su ieškovu ir neprieštarauja dėl ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių buvimo. Šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas nurodo į aplinkybes, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konkrečiai jas įvardija, duoda paaiškinimą apie tokių aplinkybių buvimą, o atsakovė nepateikė absoliučiai jokių atsikirtimų.

CK 3.27 str. 1 d nurodytų pareigų (<...>vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai <...> prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.) nevykdymas, jų pažeidimas gali reikšti šeimos iširimą ir suteikti sutuoktiniui teisę reikalauti nutraukti santuoką ar patvirtinti separaciją.

CK 3.61 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių prieštaravimų iki teismo posėdžio pabaigos nepateikė.

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo pripažindamas ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Tai duoda pagrindą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi matyti tiek ieškovo, tiek ir atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo, kai jie bendrais veiksmais nutraukė santuokinį gyvenimą (LR CK 3.61 str.). Nėra jokio pagrindo netikėti ieškovo pateiktais įrodymais ir duotu paaiškinimu, kai atsakovė tokių aplinkybių neginčija civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šalys turi lygias procesines teises ( PK 42 str.1 d.) ir jomis gali pasinaudoti.

Priemonės, numatytos LR CK 3.64 str., 3.54 str. 2, 3 d. sutuoktinių sutaikymui nenustatomos, nes jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką ieškovo interesams.

Yra LR CK 3.60 str. 2 d. numatyta santuokos nutraukimo sąlyga, kad yra iš esmės pažeistos sutuoktinių pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pripažintina, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) kaltės.

LR CK 3.28 str. numatyta, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš pateikto ieškinio matyti, kad jiems šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukurti nepavyko ne tik dėl nesutarimų, bet ir skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas. Taip susiklosčius aplinkybėms, santuokinių: ieškovo ir atsakovės santykių tęsimas neturi jokios prasmės.

LR CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių santuoka faktiškai iširo (sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena jau ilgą laiko tarpą, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo), negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Ši santuoka, esant ieškovo reikalavimui, nutrauktina.

Dėl turto padalijimo

Iš pateiktų VĮ Registrų centro Alytaus filialo ir VĮ Regitra Alytaus filialo pažymų (b. l. 15,17) matyti, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė neįgijo jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytino nekilnojamojo turto bei kilnojamojo registruotino turto.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kreditorių

Atsižvelgiant į jų amžių, galėjimą dirbti, turtinę padėtį, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas. Antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr.0151/14/00009 pagrindu esančią 1054.00 Lt skolą, dėl 600 Lt skolos, pagal Alytaus apsk.VPK Varėnos r. PK vykdomąjį dokumentą Nr. 55N-3048365-13 ir 454.00 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti asmenine A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), prievole skolą grąžinti.

Dėl pavardės pasirinkimo

Vadovaujantis LR CK 3.69 str. 1 d. sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas neprieštarauja dėl atsakovės noro po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę – B. pavardę. Atsakovė savo nuomonės nepareiškė, todėl šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės.

Dėl bylos teismingumo

LR CPK 29 str. ir 381 str. įtvirtintose normose nurodyta, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo teikiamas apylinkės teismui, pagal atsakovo gyvenamąją vietą. 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamose bylose (Žin., 1994, Nr. 43-779) 20 str. l d. numatyta, jog kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. <...>"; 29 str. 2 d. numatyta, jog „Jeigu paduodant ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia vienas iš sutuoktinių yra vienos Susitariančiosios Šalies, o antrasis -kitos Susitariančiosios Šalies pilietis, ir vienas iš jų gyvena vienos Šalies, o antrasis - kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia taikomi vienos iš Susitariančiųjų Šalių įstatymai". LAT senatas 2000-12-21 nutarime Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas", yra išvardinęs civilinių bylų su užsienio elementu teismingumo priskyrimo Lietuvos teismams pa­grindinius kriterijus, vienas jų tai, kad „pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, o santuoka buvo sudaryta Lietuvoje arba viena iš šalių turi gyvenamąją vietą Lietuvoje". Kadangi atsakovė, G. B. gyvena Baltarusijoje, o ieškovas A. B. – Lietuvoje, tai pagal dvišalės Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties normas matyti, kad santuokos nutraukimo byla teisminga, tiek Baltarusijos, tiek Lietuvos teismams, nes tiek vienos, tiek kitos šalies teismai kompetetingi nagrinėti šeimos bylas. Taikant vienos iš susitariančių šalių, Lietuvos Respublikos įstatymus, būtent LR CPK 784 str. 1 d., atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką ir ieškovo gyvenamąją vietą, es. (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo byla nagrinėtina Varėnos rajono apylinkės teisme.

Bylinėjimosi išlaidos 21,34 Lt priteistinos iš ieškovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60 str. 2 d., 3.61 str. 2, 3 d., 3.64 str. 3 d., 3.69 str., LR CPK 381-385 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp atsakovės G. B., a. k. (nežinomas), gim. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1989-06-27,Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 98, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes B. ir B..

Nustatyti, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr.0151/14/00009 pagrindu esančią 1054.00 Lt skolą, dėl 600 Lt skolos, pagal Alytaus apsk.VPK Varėnos r. PK vykdomąjį dokumentą Nr. 55N-3048365-13 ir 454.00 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti asmenine A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), prievole skolą grąžinti.

Išaiškinti šalims LR CK 3.61 str. 3 d. numatytą normą, kad nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda LR CK 3.51 – 3.54 str. pasekmės, t. y. tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 21,34 Lt (dvidešimt vieną litą trisdešimt keturis centus) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.