Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-65-280/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-07Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2A-65-280/2012
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00007-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Birutė Jonaitienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
Atsakovas
P. R.
Ieškovas
A. P.
Išvadą teikia
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-65-280/2012

teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00007-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1;121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. R. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui P. R. , institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. P. ieškiniu prašė nustatyti, kad jos nepilnamečio sūnaus D. P. , gimusio 2004 m. vasario 3 d., tėvas yra atsakovas P. R. , taip pat priteisti iš atsakovo sūnaus Deinoro išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001 m. kovo mėnesį ji susipažino su atsakovu P. R. , tų pačių metų rugsėjo mėnesį pradėjo bendrauti artimai. Atsakovas sužinojęs, kad ieškovė laukiasi vaiko, džiaugėsi tuo, dalyvavo gimdyme, vėliau tris metus augino ir auklėjo vaiką, pirko drabužėlius, dovanas, teikė išlaikymą po 100-200 Lt. Nuo 2007 metų nutrūkus bendram gyvenimui su atsakovu, jis nustojo domėtis sūnumi, nebebendrauja su juo, gera valia neteikia išlaikymo. Nurodė, kad gauna apie 1000 Lt dydžio darbo užmokestį, kas mėnesį moka apie 180 Lt paskolos grąžinimui bankui už kreditą būsto įsigijimui, vaiko išlaikymui reikėtų apie 800 Lt kas mėnesį, tačiau išleidžia tiek, kiek gali tam skirti lėšų, pragyventi padeda motina ir sesuo. Sesuo padeda maisto produktais – daržovėmis, mama padeda ir pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo P. R. nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2011-01-04, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukė. Taip pat iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas bylos dalį dėl tėvystės nustatymo nutraukė, kadangi 2011 m. rugsėjo 26 d. posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimo nustatyti, kad sūnaus D. tėvas yra atsakovas P. R. , nes atsakovas gera valia pripažino tėvystę ir šį faktą įregistravo nustatyta tvarka. Teismas įvertinęs, ieškovės pajamas, kurios 2011 metais sudaro apie 1130 Lt, už banko suteiktą paskolą ieškovė yra įsigijusi vieno kambario butą, taigi ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, už šeimos gyvenamąją patalpą kiekvieną mėnesį moka apie 180 Lt suteiktos paskolos grąžinimui, nuo 2007 metų vaiką augina, auklėja ir išlaiko viena, nuosavybės teise jai priklauso 1995 m. gamybos lengvasis automobilis OPEL ASTRA. Atsakovui P. R. nuo 2011-03-15 iki 2012-03-14 yra nustatytas netektas darbingumas 50 procentų, laikotarpiu 2011-01-01 iki 2011-04-01 jis gavo 650 Lt dydžio pensiją, nuo 2011-04-01 gauna 331,14 Lt dydžio pensiją, šiuo metu jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, tačiau atsakovas P. R. kartu su sutuoktine V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytus du žemės sklypus, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, prasidėjus šios civilinės bylos nagrinėjimui, tai yra 2011-03-17, padovanojo savo pilnamečiam sūnui V. R. . Atsakovas niekur nedirba, darbo biržoje kaip bedarbis nėra registruotas, pragyvena iš gaunamos pensijos ir padedamas tetų, kurios gyvena Utenoje ir Baltarusijoje. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, būdamas iš dalies darbingas, oficialiais duomenimis niekur nedirbo ir nesiekė įsidarbinti per darbo biržą pagal savo sveikatos būklę, tai yra elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, atsakovo nesirūpinimas turėti darbą pagal savo sveikatos būklę, gauti iš darbo pajamas ir teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, siekti užtikrinti materialinį vaiko aprūpinimą iki pilnametystės, ir šiandieną netektas darbingumas nėra ta priežastis, kuriai esant, jis negali teikti jokio išlaikymo vaikui. Kadangi atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2010-12-27 įsigijo nekilnojamąjį turtą: du žemės sklypus, gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, todėl darė išvadą, kad atsakovas neatskleidė tikrų duomenų apie gaunamų pajamų dydį, tai yra oficialūs duomenys bei atsakovo paaiškinimai apie jo pajamas neatitinka faktinės padėties, ir darė išvadą, kad atsakovo faktinės pajamos yra didesnės. Laikė, kad šalių materialinės galimybės teikti išlaikymą vaikui yra panašios.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas P. R. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimu priteistą 400 Lt sumą sumažinti iki 200 Lt ir priteisti nuo 2011 m. kovo 31 d. Nurodo, kad pareiga teikti D. P. išlaikymą atsirado tik nuo 2011 m. kovo 31 d., nuo tada kai yra įrašytas gimimo liudijime jo tėvu, o ne nuo 2011 m. sausio 4 d. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį, nei į protingų vaiko poreikių kriterijų, nei į turtinę padėtį neatsižvelgė, tik formaliai vieno minimalaus atlyginimo dydį prilygino sūnaus poreikius atitinkančiai jo mėnesio išlaikymo sumai, netinkamai ištyrė bylos duomenys. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad turi kitų įsipareigojimų – skolinę pareigą pagal vykdomąjį dokumentą, į tai, kad dėl sveikatos negali surasti darbo. Teigia, jog gauna 264,91 Lt dydžio invalidumo pensiją ir kitų pajamų neturi. Padovanojus sūnui nekilnojamąjį turtą pajamų negavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Vaikui augant didėjo vaiko poreikiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 400 Lt. Taip pat teismo proceso metu atsakovas P. R. dirbtinai pablogino savo turtinę padėtį, 2011 m. kovo 17 d. padovanojo savo pilnamečiui sūnui V. R. brangų nekilnojamąjį turtą, įsigytą tik 2010-12-27. Nurodo, kad atsakovo faktinės pajamos yra didesnės, nei iki 2012-03-14 paskirta netekto riboto darbingumo 331,14 Lt dydžio pensija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. P. , gim. 2004-02-03 yra šalių sūnus (b.l. 55). Pirmosios instancijos teismas priteisė vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-01-04. Atsakovas nesutinka su 400 Lt priteisto išlaikymo dydžiu, nes jis neišgali mokėti tokio dydžio sumą ir prašo jį sumažinti iki 200 Lt ir išlaikymą priteisti nuo 2011-03-31.

Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­ko iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius ir abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę padė­tį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54,4 p.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma atsižvelgiant į vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas: dar­bo už­mo­kes­tį, ki­tas su dar­bo san­ty­kiais su­si­ju­sias pa­ja­mas, au­to­ri­nį at­ly­gi­ni­mą, pen­si­ją, sti­pen­di­ją, so­cia­li­nę pa­šal­pą; pa­ja­mas iš ko­mer­ci­nės ir ūki­nės veik­los: nu­om­pi­ni­gius, di­vi­den­dus ir kt.; lė­šas ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; kil­no­ja­mą­jį (au­to­mo­bi­lius, ver­tin­gus kil­no­ja­muo­sius daik­tus, bran­gak­me­nius) ir ne­kil­no­ja­mą­jį (gy­ve­na­muo­sius na­mus, bu­tus, ki­tus pa­sta­tus, že­mę, miš­ką ir kt.) tur­tą; ver­ty­bi­nius po­pie­rius (ak­ci­jas, ob­li­ga­ci­jas); ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei jų tur­tą. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Šalių vaikas yra beveik 8 metų amžiaus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė pateikė paskaičiavimus ir nurodė, kad vaiko išlaikymui vidutiniškai išleidžia apie 800 Lt kas mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė A. P. nuosavybės teise turi įsigijusi 16,88 m² 1 kambario butą, esantį Smėlio g. 19-106, Utenoje, kuriam yra įregistruota hipoteka (b.l.14-15, 74-76), taip pat ieškovė nuosavybės teise turi 1995 m. gamybos automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.77), jos darbo pajamos 2011 metais sudarė apie 1130 Lt per mėnesį (b.l.62-63, 73). Atsakovui P. R. nuo 2011-03-15 iki 2012-03-14 yra nustatytas netektas darbingumas 50 procentų (b.l.72), prasidėjus teisminiam nagrinėjimui 2011 m. spalio 21 d. registruotas darbo biržoje (b.l.131). Atsakovo vardu nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto nėra, atsakovas P. R. kartu su sutuoktine V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytus žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei kiemo statinius, esančius Nevieriškės g. 27, Nevieriškės k., Švenčionių r. sav., ir žemės sklypą, esantį Nevieriškės g. 24, Nevieriškės k., Švenčionių r. sav., pagal 2011 m. kovo 17 d. dovanojimo sutartį padovanojo sūnui V. R. (81-89 b.l.). Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso 1997 m. gamybos automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei naudotojo teisėmis valdo (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. F. , (duomenys neskelbtini) (b.l. 78). Nuo 2011-04-01 gauna 331,14 Lt dydžio pensiją (b.l. 80), pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-10-09 vykdomąjį raštą Nr. 1-123/2006, dėl 10750 baudos išieškojimo, vykdomas išieškojimas ir 2008-05-30 išsiųstas Patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą į VSDFV Švenčionių skyrių po 20 proc. nuo gaunamų pajamų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties, vai­ko išlaikymo dy­dis tu­ri ati­tik­ti pro­tin­gus vai­ko po­rei­kius ir tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį.

Atmestini atsakovo argumentai, kad jis negali mokėti 400 Lt išlaikymo vaikui. Leistinais rašytiniais įrodymais jis neįrodė, kad pagal savo turtinę padėtį negali teikti vaikui 400 Lt išlaikymo per mėnesį. Be to, nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovo pateikta pažyma, kad jis nuo 2011 m. spalio 1 d. registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje Švenčionių skyriuje, tik patvirtina, jog O. R. imasi priemonių padidinti savo pajamas, tačiau šiuos veiksmus jis atliko jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, jog atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2010-12-27 įsigijo vertingą nekilnojamąjį turtą: du žemės sklypus, gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, todėl pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas neatskleidė tikrų duomenų apie gaunamų pajamų dydį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad 2011-03-17 padovanojus pilnamečiui sūnui vertingą nekilnojamąjį turtą, įgytą 2010-12-27, jis pajamų negavo, tačiau tokie atsakovo veiksmai rodo jo labai stabilią ir gerą finansinę padėtį, jei jis gali neatlygintinai dovanoti nekilnojamąjį turtą ir turtą dovanojo tik todėl, kad išvengti prievolių įvykdymo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turi finansinių įsipareigojimų ir iš jo yra išskaitoma 20 proc. nuo gaunamų pajamų. Teisėjų kolegija patikrinus Liteko duomenų bazę, konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismas 2006-10-09 nuosprendžiu P. R. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1d. ir galutinę bausmę paskyrė 90 MGL (11.250 Lt) litų baudą. P. R. buvo kaltinamas, kad per Vilniaus teritorinės muitinės Adutiškio kelio muitinės postą (Švenčionių r. Adutiškio mst.), žinant ir piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi valstybės tarnautojoms A. U. ir M. J. , sudariusioms sąlygas išvengti muitinės kontrolės, kontrabandos būdu iš Baltarusijos į Lietuvą įvežė įvairių prekių: automobilių atsarginių dalių, medikamentų, asmens higienos, kosmetikos prekių, alkoholinių gėrimų, cigarečių, avalynės, drabužių, žvejybos reikmenų, maisto produktų, kompaktinių diskų, benzino, iš viso prekių už 448 681,60 Lt. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į Vilniaus apygardos teismo 2006-10-09 nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, kad P. R. disponavo didele pinigų suma, daro išvadą, kad nėra pagrindo atsižvelgti į esamą atsakovo skolinį įsipareigojimą. O atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, atmestinas, kadangi atsakovas šių duomenų nenurodė pirmosios instancijos teismui.

Apeliantas teigia, kad išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui turi būti priteisiamas nuo 2011 m. kovo 31 d., nuo tada kai yra įrašytas gimimo liudijime jo tėvu, o ne nuo 2011 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 yra nurodęs: „Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis)“. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į suformuotą teismų praktiką pažymi, kad pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašymą priteisti išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos, nuo šio momento pagrįstai ir priteisė išlaikymą.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str.). Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, proporcingumo principo taikymo, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese, dėl ko priteisiamo iš atsakovo išlaikymo momentą bei dydį nepilnamečiui sūnui nustatė tinkamo dydžio ir atitinkantį atsakovo turtinę padėtį.

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai. Ieškovė pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 482817 patvirtinantį, jog už advokato pagalbą sumokėjo 1600 Lt (b.l. 144). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į LR Teisingumo ministro 2001-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p. (už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1.5 MMA), mažina priteisiamas išlaidas už advokato pagalbą iki 1400 Lt (CPK 98).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tik papildyti sekančiai:

P. A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. P. , gim. 2004-02-03 gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų ieškovės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė