- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- 1-1221-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58641-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- J. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Panevėžio apygardos teismo 2004-11-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį - 9 metų laisvės atėmimo bausme;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atlikęs, 2017-12-11 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro),
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. gruodžio 11 d., apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 promilių girtumas), vieną kartą ranka trenkė savo sugyventinei O. S. į pilvo sritį bei kairį skruostą, dėl ko O. S. patyrė fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino, parodė gyvenantis kartu su savo sugyventine O. S. (duomenys neskelbtini). 2018-12-11, po 17.30 val., jis grįžo namo iš kaimyno, su kuriuo išgėrė 2 butelius degtinės, parėjęs iškart atsigulė į lovą. Sugyventinė atėjo pas jį ir pradėjo kabinėtis. 18.30 val. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą ranka trenkė savo sugyventinei į pilvo sritį bei į kairį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pasielgė, kadangi sugyventinė jį žadino, o jis norėjo pailsėti. Konfliktai jų šeimoje vyksta neretai, nes jie abudu vartoja alkoholį. Pripažįsta esantis alkoholikas, bet niekur nesigydo. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Nori atsiprašyti savo sugyventinės O. S. (b. l. 22).
Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji O. S. parodė jau 9 metus gyvenanti kartu su J. M., turi sūnų D. M., kuriam 5 metai, sūnus gyvena pas globėjus. Bendrą ūkį veda kartu su J. M.. 2018-12-11, laiko tikslai nepamena, gal apie 18.00 val., J. M. buvo girtas, ji taip pat buvo išgėrusi. Prasidėjo konfliktas dėl to, kad jis vėl sugrįžo neblaivus. Konflikto metu sugyventinis jai vieną kartą dešine ranka sudavė per veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Ji iškvietė policijos pareigūnus, sugyventinis buvo išvežtas. Jokių pretenzijų savo sugyventiniui J. M. neturi, po įvykio pas medikus nesikreipė (b. l. 32, 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. U. (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK veiklos skyriaus vyr. tyrėja) parodė, kad 2018-12-11, apie 18.20 val., gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kur buvo užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje. Ji tą dieną dirbo kartu su vyr. tyrėju A. V. Atvykus juos pasitiko pranešėja O. S., kuri jiems paaiškino, kad jos sugyventinis J. M. trenkė jai ranka į pilvą ir į kairįjį skruostą. Ant jos veido matėsi paraudimas. Nuo O. S. sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai, svirduliavo. O. S. atsisakė rašyti pareiškimą bei tikrintis. Kai sužinojo, kad jos sugyventinis bus išvežtas į komisariatą, nuėjo į kitą kambarį ir užsidarė. J. M. jiems paaiškino, kad trenkė sugyventinei dešine ranka per kairįjį skruostą, bet į pilvą nesmūgiavo. O. S. jam trukdė miegoti, dėl to ir kilo konfliktas. Jie pristatė J. M. į 2 PK (b. l. 47).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK veiklos skyriaus vyr. tyrėjos L. U. bei vyr. tyrėjo A. V. 2018-12-11 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 7, 8).
Alkotesterio kvito duomenimis, J. M. 2018-12-11, 19.16 val., nustatytas 2,07 promilių girtumas (b. l. 10).
2019-01-22 apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą stenograma (b. l. 44).
2019-01-22 apžiūros protokole užfiksuota vaizdo bei garso įrašo apžiūra. Protokole užfiksuotas nukentėjusiosios pokalbis su policijos pareigūne. O. S. policijos pareigūnei nurodo, jog J. M. smūgiavo jai į pilvą (b. l. 42).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. M. sugyventinei O. S., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog konflikto metu ranka sudavė O. S. į pilvo sritį bei į kairį skruostą. Tad minėtais duomenimis nustatyta, kad J. M. savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios O. S., liudytojos L. U. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo J. M. veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo J. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prie kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pastarosios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nenurodė, tačiau tokia aplinkybė, įvertinus J. M. teistumą, turi būti pripažintina. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamojo įspėjimas dėl galimybės pripažinti minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra būtinas (kasacinės nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-15-489/2019).
Teismas, skirdamas J. M. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 66-69), administracine tvarka baustas (b. l. 52-65), vykdantis individualią veiklą (b. l. 70), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 71), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. M. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokurorės siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 77-79).
Atsižvelgiant į J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei į tai, jog jis anksčiau teistas, J. M. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina didesnė už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 7 dalis), bei įpareigojimas visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Nors prokurorė siūlo įpareigoti kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikaltimą įvykdė būdamas būtent namuose, teismo manymu, tokį įpareigojimą kaltinamajam skirti netikslinga.
Ikiteisminio tyrimo metu J. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-12-11, 19.15 val., iki 2018-12-12, 11.30 val. (b. l. 17, 26). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 24).
Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – du kompaktiniai diskai, vokuose prisegti prie galinio baudžiamosios bylos viršelio, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. M. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti J. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti J. M. visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti J. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-12-11, 19.15 val., iki 2018-12-12, 11.30 val., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – du kompaktinius diskus, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135 Vilnius, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.