Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio tesiės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas R. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas R. Ž. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2010 m. gegužės 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį buvo nubausta administracine nuobauda - 100 Lt bauda už tai, kad vairuodama automobilį „Nissan Almera“ Taikos prospekte Kauno mieste nepraleido jos važiavimo kryptimi pėsčiųjų perėja einančios pėsčiosios, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ( ATPK 297 straipsnio 1 dalis ) išnagrinėjęs visų bylos aplinkybių visetą ir įvertinęs byloje surinktus reikšmingus įrodymus konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas ir R. Ž. kaltė įrodyta byloje esančiu policijos pareigūno L. Š. tarnybiniu pranešimu, taip pat jo ir D. B. parodymais teisminio nagrinėjimo metu, administraciniu teisės pažeidimo protokolu (ATPK 256, 257 straipsniai ), todėl pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta bei nubausta pagrįstai ir teisėtai.

Kelių eismo taisyklėse reglamentuotos vairuotojų pareigos pėstiesiems. Šių taisyklių 37 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

R. Ž. neigia padarytą teisės pažeidimą, tačiau ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Pabrėžtina, kad jos paaiškinimai pažeidimo fiksavimo metu ir teisminio nagrinėjimu metu nenuoseklūs ir prieštaringi (šias aplinkybes patvirtina jos paaiškinimas administraciniame teisės

pažeidimo protokole ir jos pačios sudaryta schema, b.l. 10, 12), todėl teismui kelia pagrįstas abejones, vertintini kaip gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą ir pripažintini neobjektyviais ir šališkais.

Iš pažeidimą fiksavusių policijos pareigūnų L. Š. ir D. B. parodymų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad R. Ž., vairuodama automobilį “Nissan Almera“ ir važiuodama Kauno mieste Taikos pr., akivaizdžiai nepraleido jai iš dešinės per pėsčiųjų perėja ėjusios ir bebaigiančios praeiti pirmąją eismo juostą, pėsčiosios.

Netikėti administracinio teisės pažeidimo protokolu, jį surašiusiu ir pažeidimą konstatavusiu policijos pareigūnu, taip pat kitu policijos pareigūnu, buvusiu viename ekipaže, kurių parodymai tikslūs, nuoseklūs ir identiški, abejoti nustatyto teisės pažeidimo objektyvumu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai šį teisės pažeidimą fiksavo neatsitiktinai, atlikdami savo tarnybines pareigas, pavestas Kelių policijos patrulinės tarnybos veiklos instrukcijoje pagal suformuotą užduotį. Pareigūnai iš nedidelio atstumo (20 metrų) stebėdami pėsčiųjų perėją, vykdė tik vieną konkrečią tarnybinę funkciją - vairuotojų pareigų pėstiesiems bei pėsčiųjų pareigų vykdymo kontrolę (KET 34-55.6 punktai). Tai paneigia pareiškėjos versiją, kad policijos pareigūnai galėjo klysti, neadekvačiai bei neteisingai įvertinti situaciją. Byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad pažeidimą konstatavusių kelių policijos pareigūnų ir pareiškėjos santykiai yra priešiški, kad šie pareigūnai gali būti šališki ir turi pagrindo nepagrįstai kaltinti pareiškėją, piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir pati pareiškėja. Todėl netikėti šių kelių policijos pareigūnų nurodytomis ir fiksuotomis įvykio aplinkybėmis, jų parodymų objektyvumu, bešališkumu, vieno iš jų surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, nėra pagrindo.

Pareiškėja, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo objektyviai įvertinti situaciją, įsitikinti, kad perėjoje tikrai nėra įėjusių pėsčiųjų, kuriems ji galėtų sukelti pavojų ir tik tuomet tęsti judėjimą. Nesustojusi prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleidusi į jos važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės einančios pėsčiosios, ji neįvykdė savo, kaip vairuotojos pareigos pėstiesiems bei tokiu būdu pažeidė KET 37 punkto reikalavimus. Ta aplinkybė, jog pirmojoje eismo juostoje stovėjo transporto priemonės ir, kaip nurodo pareiškėja, galimai galėjo trukdyti jai pastebėti pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius, atsakomybės nešalina, tuo labiau, kad policijos pareigūnai savo parodymuose šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę paneigė.

Administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymus bei pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Pažeidėjo padarytas pažeidimas pagrįstai įvertintas balais pagal ATPK 130² str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą 2010 m. gegužės 19 d. Kauno miesto VPK viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus nutarimą, kuriuo R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas