- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- e1-2121-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20503-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas paskutinį kartą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2023 m. birželio 5 d., apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. V. parodė, kad 2023 m. birželio 5 d., apie 12.00 val. ryte nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas gerą draugą R. A. dėl pavardės gali klysti, kuris ten turi nuosavą namą. Ir ten nuvykęs pabendravo su draugu R. A., kuris paprašė nuvežti šio automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į automobilių servisą, nes buvo kažkas blogai su priekine vairuotojo pusės padanga. R. A. nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, ir pasikliovęs davė automobilį, o jis nesakė, kad neturi teisių ir bevažiuodamas link minėto automobilių serviso, sutiko kitą gerą pažįstamą, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, šis turėjo rankose butelį viskio ir jie išgėrė butelį 0,7 l viskio automobilyje ir alaus 0,5 litro. Šis išėjo ir jis nusprendė nuvykti namo, o ne automobilį nuvežti į servisą, kadangi jau buvo vėlus vakaras. 2023 m. birželio 5 d., apie 22.10 val. vakare važiuojant „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jam stabtelėjus sankryžoje prie raudono šviesoforo pribėgo vyras ir atidaręs „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles ištraukė užvedimo raktelį iš automobilio spynelės ir iškvietė policiją. Policija atvyko gana greitai, maždaug po penkių minučių. Jis tuo metu automobilyje buvo vienas. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie patikrino jo blaivumą: pirmu pūtimu pripūtė 2,99 promilių, o antru - 2,98 promilių. Tada jį nuvežė į nakvynės namus „(duomenys neskelbtini)“, o automobilį išvežė su vežimėliu į (duomenys neskelbtini). Gėrimo fakto policijos pareigūnams neneigė, sutiko su abiem tikrinimo rezultatais. Kitą dieną nuvyko į Kelių policiją ir pasisakė, kad niekuomet neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pasakė, kad reikia atgauti automobilį, kuris yra draugo R.A., ten dirbanti darbuotoja davė kontaktinį telefoną, kad savininkas susisiektų ir atsiimtų savo automobilį. Tikrai patikina, kad automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekuomet neturėjo. Kiek jam yra žinoma, savininkas automobilį atgavo sumokėjęs už aikštelę 174 Eur ar 176 Eur sumą, jis tai žino tik iš draugo žodžių. Minėtas automobilio savininkas ir valdytojas tikrai yra draugas R. A. Dėl savo veiksmų, o būtent vairavimo išgėrus, labai gailisi. Prašo skirti kuo mažesnę baudą ir bausmę, nes turi neįgalumo pažymėjimą, kuriame užfiksuota, kad darbingumo lygis tik 55 proc.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2023 m. birželio 5 d., apie 22.00 val. vyko namo su savo nuosavu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo „Volvo“ automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimų, nes privažiavus prie šviesoforo šalia minėto automobilio matėsi, kad už vairo sėdi vyriškis, kurio judesiai buvo nekoordinuoti ir reakcija matėsi, kad sulėtėjusi, tai sprendė iš to, kad minėtas automobilis keletą kartų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors esamoje važiuojamojoje juostoje nematė kliūčių, kurios priverstų vairuotoją keisti eismo juostos kryptį. Matė, kaip minėtas vairuotojas, važiuodamas kliudė kelio atitvarus, o būtent - artėjo prie kelio juostoje esančių apsaugos atitvarų ir matėsi, kad pakilo dulkių debesis. Ar kliudė minėtą atitvarą, ar ne, pasakyti negali. Tai kėlė baimę, nes asmuo atrodė kelyje nevaldomas. Tuomet paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono „112“ ir pranešė apie šį automobilį nurodydamas, kad jį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Tuomet ryžosi prie vieno iš šviesoforų privažiuoti prie šio automobilio ir matydamas šį neadekvatų vairuotojo elgesį užsidegus raudonam, draudžiamam šviesoforo signalui įsitikino, kad minėto „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas sustojo, jis greitai išbėgo iš savo automobilio ir ištraukė šio automobilio degimo raktelį iš užvedimo spynelės. Kai atidarė vairuotojo dureles, pajuto automobilio salone ir nuo paties vyriškio gana stiprų alkoholio kvapą. Vyras automobilyje buvo vienas. Tuomet laukdamas policijos pareigūnų visą laiką stebėjo minėtą vairuotoją, kad jis nevartotų alkoholinių gėrimų. Minėtas vyras elgėsi gana ramiai, jokios agresijos nepastebėjo. Atvykus policijos pareigūnams, minėtą vyrą perdavė ir pakartojo visas įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad 2023 m. birželio 5 d., apie 22.10 val. jis sustabdė girtą vairuotoją ties (duomenys neskelbtini). Rašydamas paaiškinimą, matė, kaip girtam vairuotojui buvo tikrintas blaivumas. Žino, kad buvo nustatytas girtumas virš dviejų promilių. Minėtas girtas vairuotojas neneigė pareigūnams girto vairavimo fakto.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad pažįsta V. V. nuo 2006 m. Kadangi V. V. žino kaip gerą draugą, šiuo pasitikėjo ir net nekilo jokio įtarimo, kad šis neturi vairuotojo pažymėjimo, nes žino, kad jis kursus išklausė ir laikėsi teises. Šiam patikėjo savo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad nuvežtų automobilį į automobilių servisą sutvarkyti, nes šį automobilį pirko neseniai 2023 m. gegužės 29 d., apie 15.00 val. savo firmos vardu (duomenys neskelbtini), ši įmonė priklauso jam, jis yra šios firmos direktorius ir norėjo suremontuoti, atlikti naujai techninę apžiūrą. Taigi, V. V. davė savo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 5 d. ryte nuo 8.00-9.00 val., padavė automobilio raktelius prie savo namų (duomenys neskelbtini), šis paėmė automobilio raktelius būdamas visiškai blaivus. Kiek žino, V. V. sulaikė, o jam priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), uždarė į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Tuomet po šio įvykio susisiekė su policijos pareigūne, kuri pasakė, kad jis turi atvykti į (duomenys neskelbtini) komisariatą ir ten išdavė leidimą atsiimti jam priklausantį automobilį. Gavęs leidimą, 2023 m. birželio 7 d. apie 14.20 val nuvyko atsiimti automobilio. Už nutemtą automobilį susimokėjo 174 Eur. Tikrai patvirtina, kad minėtas automobilis yra jo, jis yra savininkas ir valdytojas, o V. V. automobilį buvo paėmęs tik nuvežti jį į automobilių servisą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Č. 2023 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 5 d., apie 22.10 val., dirbant kartu su specialistu J. T., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), netoli tunelio (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į minėtą vietą, buvo rastas ant gatvės stovintis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šalia jo stovintis V. V., kuris buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, paaiškino, kad vairavo minėtą transporto priemonę ir su viskuo sutinka. Pasitelkus „ALCOTEST 7510“ Nr. 1937273 pirmu pūtimu 22.15 val. nustatyta 2,99 promilių, antru 22.31 val. - 2,98 promilių. Kaip paaiškėjo, asmuo neturi teisės vairuoti.
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. gegužės 18 d. patikros sertifikato Nr. 1937273 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0233“ patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d.
„Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0233“ duomenimis V. V. 2023 m. birželio 5 d., 22.15 val. nustatytos 2,99 promilės, antro tikrinimo metu 22.31 val. nustatytos 2,98 promilės.
Iš 2023 m. birželio 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. V. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0201 ir 22.15 val. nustatytos 2,99 promilės, antro tikrinimo metu 22.31 val. nustatytos 2,98 promilės.
Iš 2023 m. birželio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad iš karto po įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai transporto priemonės smulkūs apgadinimai, apibraižymai.
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – (duomenys neskelbtini).
VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė 2001 m. gamybos automobilio „Volvo V70“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 810 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuotą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. birželio 5 d., apie 12.00 val. ryte nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas gerą draugą R. A., kuris paprašė nuvežti jo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į automobilių servisą, nes buvo kažkas blogai su priekine vairuotojo pusės padanga. Bevažiuodamas link minėto automobilių serviso, sutiko kitą gerą pažįstamą, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Pažįstamas turėjo rankose butelį viskio ir jie kartu automobilyje išgėrė butelį 0,7 l viskio ir 0,5 litro alaus. Šis išėjo ir jis nusprendė nuvykti namo, o ne automobilį nuvežti į servisą, nes jau buvo vėlus vakaras. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jam stabtelėjus sankryžoje prie raudono šviesoforo, pribėgo vyras ir atidaręs „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles ištraukė užvedimo raktelį iš automobilio spynelės ir iškvietė policiją. Šie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas apie įvykį pranešęs V. K. nurodė, kad 2023 m. birželio 5 d., apie 22.00 val. vyko namo (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo „Volvo“ automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimų, nes privažiavus prie šviesoforo šalia minėto automobilio matėsi, kad už vairo sėdi vyriškis, kurio judesiai buvo nekoordinuoti ir reakcija sulėtėjusi. Tokią išvadą jis padarė remdamasis tuo, kad minėtas automobilis keletą kartų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors esamoje važiuojamojoje juostoje nematė kliūčių, kurios priverstų vairuotoją keisti eismo juostos kryptį. Tuomet paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono „112“ ir pranešė apie šį automobilį nurodydamas, kad jį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Vėliau jis priėjo prie minėto automobilio ir ištraukė šio automobilio degimo raktelį iš užvedimo spynelės. Kai atidarė vairuotojo dureles, pajuto automobilio salone ir nuo paties vyriškio gana stiprų alkoholio kvapą. Faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Č. 2023 m. birželio 5 d. tarnybinis pranešimas, alkoholio matuoklio -„Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0233“ duomenys bei 2023 m. birželio 5 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurių matyti, kad V. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, o panaudojus alkoholio matuoklį pirmu pūtimu 22.15 val. nustatytos 2,99 promilės, antru pūtimu 22.31 val. - 2,98 promilės.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. V. 2023 m. birželio 5 d., apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. V. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais ir prašo skiriamą baudą sumokėti dalimis.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę V. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
V. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, V. V. anksčiau teistas, bet teistumas šiuo metu išnykęs, taip pat baustas administracine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad pastarasis nedirba. Teismo vertinimu, V. V. nėra sistemingas teisės pažeidėjas. Byloje nepateikta duomenų apie pastarojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre. V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – baudą. Prokurorės pasiūlyta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad V. V. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2023 m. birželio 5 d. kaltinamasis V. V. vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti transporto priemones – jam ši teisė nebuvo suteikta. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga V. V. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad V. V. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,98 promilės alkoholio daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei beveik du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Pabrėžtina ir tai, kad pastarasis transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tą darė pakankamai judrioje miesto dalyje, kur buvo sustabdytas ne eilinio patikrinimo metu, bet nustačius jo pavojingą vairavimą. Taigi, V. V. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – dveji metai ir šeši mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 19 d., t. y. nuo dienos, kai V. V. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. V., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis, įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeri (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui – įmonei (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Aptariamą automobilį vairavo, neturėdamas tam teisės. Inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė pakankamai judrioje miesto dalyje, kurioje buvo sustabdytas ne eilinio patikrinimo metu, tačiau nustačius pastarojo pavojingo vairavimo faktą. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvos Respublikoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 1 810 Eur.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvos Respublikoje sisteminanti duomenų bazė VšĮ „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina nustatyta 1 810 Eur, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. birželio 19 d. nutarimu V. V. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Paskirti V. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. V. transporto priemonės „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, - 1 810 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų).
V. V. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1273-990/2022“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Konfiskuotino turto vertė turi būti sumokėta mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
9. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
10. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.