Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3226-806/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
e1-3226-806/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23967-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
E. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3226-806/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23967-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga byloje, kurioje E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista 13 kartų, paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 str. 1 d., pritaikius BK 64(1) str., 40 parų arešto bausme, bausmė atlikta 2015-04-10, kaltinama pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. dėl neatsargumo susargdino naujagimę L. A., o būtent, ji, žinodama, kad laukiasi, elgėsi nerūpestingai, buvo visiškai abejinga kūdikio vystymosi procesui, nesidomėjo vaisiaus raida bei galimais rizikos veiksniais - nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki (duomenys neskelbtini), paskutiniu nėštumo periodu vartojo narkotines ir psichoaktyvias medžiagas - heroiną ir fentanilį, kurios toksiškai veikė jos vaisių sukeldamos jo organizmo pripratimą šioms medžiagoms, ko pasekoje naujagimei L. A., gim. (duomenys neskelbtini), VšĮ Vilniaus gimdymo namuose Tyzenchauzų g. 18A, Vilniuje, pasireiškė narkotinės abstinencijos simptomai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu ji dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė mažametės dukros L. A. sveikatą.

2020-11-19 įtariamoji E. A. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi. Jokiose psichiatrijos ligoninėse, nei priklausomybės įstaigose negydyta, jokiose psichiatrijos įskaitose neįrašyta, galvos traumų neturėjo. Pareikštas įtarimas jai yra suprantamas, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai, parodymus duos lietuvių kalba. Iki 2020 kovo mėnesio kelis metus kartu su savo sugyventiniu M. I. gyveno (duomenys neskelbtini), kur gydėsi nuo narkotikų priklausomybės, kadangi daug metų prieš tai vartojo narkotikus, tiksliai kiek laiko vartojo narkotikus – pasakyti negali, tai buvo daugiau nei metus. Daugiausiai vartojo heroiną ir fentanilį. Kadangi norėjo atsikratyti priklausomybės, pradėjo lankyti metadono programą (duomenys neskelbtini), tačiau tada sužinojo, jog laukiasi, t.y. maždaug 2019 mėnesį sužinojo, jog yra nėščia. Minčių atsikratyti kūdikio nebuvo, kad gimdys, aptarė kartu su sugyventiniu M., todėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi į moterų konsultaciją, kur jai buvo nustatytas gimdymo terminas (duomenys neskelbtini) d. Tačiau ji labai bijojo, jog (duomenys neskelbtini) jos vaiką iš jos atims, nes ji narkomanė, todėl su M. nusprendė atvažiuoti į Lietuvą ir pagimdyti vaiką Lietuvoje. 2020 kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, atvyko į Lietuvą, kur kartu su sugyventiniu M., t. y. jos vaiko L. A. biologiniu tėvu, gyvena jo bute (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į Lietuvą, į moterų konsultaciją dėl savo nėštumo nesikreipė, nes jautėsi gerai. Kadangi niekuo nesiskundė, sveikata buvo gera, nematė būtinybės pas gydytoją lankytis. Tai buvo jos antras nėštumas, pirma dukra gyvena (duomenys neskelbtini) su globėjais, nes jai yra atimtos motinystės teisės. Atvykusi į Lietuvą, atsivežė kažkiek metadono iš (duomenys neskelbtini), tačiau jo užteko labai trumpam, todėl ji vėl pradėjo vartoti heroiną, po to fentanilį, kiekvieną kartą jų įsigydavo iš naujų visiškai nepažįstamų žmonių, tikslios vietos ir dienos pasakyti negali. Pastaruoju metu stengiasi mesti narkotikų vartojimą ir norėtų kreiptis į gydytojus bei pradėti gydytis metadono programa. Ji žinojo, jog narkotikų vartojimas gali pakenkti kūdikiui, tačiau girdėjo ir apie tokius atvejus, jog nepaisant vartojimo, vaikas galėjo gimti visiškai sveikas, todėl ji labai tikėjosi, jog jos žalingas įprotis nešiojamam vaisiui nepakenks. Jokios tyčios sužaloti ar susargdinti savo vaiko ji neturėjo. Paskutinį kartą prieš nėštumą vartojo narkotikus - heroiną ir fentanilį maždaug (duomenys neskelbtini), t. y. prieš 3 dienas iki gimdymo, kadangi kiek žinojo, terminas gimdyti jai buvo nustatytas tik (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini) ryte, apie 05 val., namuose (duomenys neskelbtini), jai prasidėjo gimdymas, todėl M. iškvietė GMP, ir apie 9.00 val. Vilniaus gimdymo namuose, kur ją pristatė greitoji, jai gimė dukra L. A. Dukra gimė gyva, bet jai jos nedavė, paguldė į reanimaciją. Daugiau dukros nematė. Kadangi jos tėvams nesuteikė teisės globoti jos dukros L. dėl jos tėvo E. A. ankstesnio teistumo, todėl šiuo metu, kiek žino, L. gyvena pas laikinus globėjus, kur tiksliai ir pas ką - nieko nežino. Kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi, jog dėl savo gyvenimo būdo ir žalingo įpročio padarė dukrai L. sveikatos sutrikdymą. Artimiausiu metu norėtų kreiptis į gydytojus bei pradėti gydytis metadono programa.

2020-06-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas pranešimas Nr. 10-G-47773. Pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų pranešimas dėl pilietės E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir jos moteriškos lyties kūdikio. Pirmą parą po gimdymo naujagimiui pradėjo ryškėti narkotinės abstinencijos simptomai. Moteris nurodė, kad nėštumo metu vartojo psichotropines medžiagas (b.l. 7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto J. M. Paliulio 2020-09-22 išvadoje Nr. G2181/2020(01) konstatuota, kad E. A. nuo 16 metų amžiaus vartojanti narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas bei serganti lėtiniu (duomenys neskelbtini), nėštumo metu taip pat vartojo heroiną, fentanilį, kurio paskutinė dozė buvo suvartota prieš tris dienas iki gimdymo. (duomenys neskelbtini) pagimdė 38 savaičių nėštumo, išnešiotą, tačiau hipotrofišką (2670 g svorio ir 47 cm ūgio) moteriškos lyties naujagimį, kuriam pirmą parą po gimdymo pradėjo ryškėti dirglumas, pasidarė jautri prisilietimui, atsirado patologinis čiulpimo refleksas, trumpalaikiai akių vokų, lūpų patrūkčiojimai, padidėjo raumenų tonusas, atsirado spontaninis Moro refleksas, stipresni fiziologiniai refleksai, neramumo epizodai, riksmas spiegiantis, tremoras apžiūrint – narkotinės naujagimio abstinencijos simptomai dėl motinos narkomanijos. Gydant fenobarbitaliu ir kitais medikamentais naujagimės būklė pagerėjo ir anksčiau minėti abstinencijos simptomai redukavo bei išnyko po (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau kaip po 10 dienų. Tokiu būdu E. A. nėštumo metu vartotos narkotinės ir kitos psichoaktyvios medžiagos, toksiškai veikdamos jos vaisių ir sukeldamos jo organizmo pripratimą šioms medžiagoms, naujagimiui pasireiškė narkotinės abstinencijos simptomais, dėl kurių naujagimio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir tai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 45-46)

(duomenys neskelbtini) gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kad mažametė L. A. nuo (duomenys neskelbtini) yra laikinai globojama šeimoje. Vaiko motinai E. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra taikomas atvejo vadybos procesas nuo (duomenys neskelbtini). Su šeima dirba Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė (b.l. 39).

2020-11-18 liudytojas E. R. parodė, kad šiuo metu jo šeimoje yra globojama mažametė L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai Vilniaus administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) dėl vaiko laikinosios globos nustatymo nuo (duomenys neskelbtini) yra nustatyta laikinoji globa. Vaiko L. A. globos vieta nustatyta jo gyvenamojoje vietoje. Su L. biologiniais tėvais nėra asmeniškai pažįstamas, tik įforminant globą sužinojo, jog vaiko tėvams yra apribotos tėvystės teisės, ir tai, jog motina E. A. turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, bei vartodama narkotikus pagimdė savo dukrą L. A. Daugiau apie tą situaciją nieko nežino, todėl tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. A. padarė BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pati kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu neslėpė, jog grįžusi į Lietuvą, žinodama, kad yra nėščia, vartojo narkotines medžiagas (heroiną ir fentanilį). Kompetentingo specialisto išvada konstatuota, kad dėl šių jos veiksmų naujagimis gimė narkotinės abstinencijos būsenos, t.y. buvo nesunkiai sutrikdyta naujagimio sveikata. Tokiu būdu dėl kaltinamosios veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės. Kaltinamoji nurodė, jog suvokė, kad narkotinių medžiagų vartojimas gali pakenkti vaisiui, bet lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, nes neva pasitaiko atvejų, kai psichiką veikiančių medžiagų vartojimas vaisiui nepakenkia, be to, teigė nesitikėjusi tokio greito gimdymo ir maniusi, jog iki gimdymo narkotinės medžiagos spės pasišalinti iš organizmo, nes gimdymas buvo numatytas vėliau. Pagal BK bendrosios dalies 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Žinodama, kad narkotikų vartojimas kenkia vaisiui, kūdikio sveikata gali būti sutrikdyta, kaltinamoji tai ignoravo, lengvabūdiškai tikėdamasi, jog narkotikų vartojimas kūdikio sveikatai iš viso neatsilieps arba narkotikų poveikis bus neutralizuotas nutraukus kvaišalų vartojimą neužilgo iki numatytos gimdymo datos. Tikiu būdu išankstinės tyčios kūdikiui pakenkti ji neturėjo, tačiau dėl nusikalstamo pasitikėjimo savo kūdikio sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. E. A. veika pagrįstai kvalifikuota kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. A. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorės pasiūlytai bausmės rūšiai ir jos dydžiui (b.l. 174, 175-176). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargus nusikaltimas, veika baigta). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją E. A. – jauno amžiaus, nedirbanti, teista, tačiau daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei (baudžiamuosius nusižengimus). Praeityje bausta administracine tvarka. Duomenų apie gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, įskaitą priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko, pati kaltinamoji nurodo, jog minėtose įstaigose nesigydė. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis viršija įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajai E. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kaltinamajai kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 9 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti bausmę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant ją visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 9 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčio pagrindu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-11-19 12.50 val. iki 2020-11-19 18:00 val. (vieną dieną), dieną (parą) sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti E. A., kad:

1. Kaltinamoji nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Jei kaltinamoji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė