Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1447-929/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
1-1447-929/2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04359-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
O. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1447-929/2012Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04359-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1; 2.10.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą panaudojo, t.y. ji 2012 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), vyr. medicinos sesers kabinete, padarė V. M. vardu 2012-04-19 išduoto dalyvio pažymėjimo Nr. PS-10-151-12926, dėl dalyvavimo 6 valandų trukmės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Geriatrijos klinikos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės organizuotoje mokslinėje praktinėje konferencijoje tema „Aktualūs geriatrinės reabilitacijos klausimai šeimos gydytojo darbe“, kopiją, viršuje užrašydama savo vardą, pavardę ir gimimo metus. Taip ji pagamino netikrą dokumentą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl to, kad ji dalyvavo minėtoje konferencijoje ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, 2012-06-06 pateikdama Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, esančiai Žalgirio g. 92, Vilniuje.

Kaltinamoji O. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įstatymų numatyta tvarka nuo 2002 m. norint dirbti bendrosios praktikos slaugytoja, reikia gauti licenciją, kurią suteikia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – tarnyba), esanti Žalgirio g. 92, Vilniuje. Licencija suteikiama 5 metams. 2012 m. baigėsi jos licencijos galiojimo laikas, todėl minėtai tarnybai pateikė įvairius pažymėjimus, patvirtinančius, kad dalyvavo konferencijose ir tobulinimo kursuose ne mažiau kaip 60 valandų. 2012 m., tiksliai datos neprisimena, iš tarnybos gavo pranešimą, kad trūksta 12 valandų. Iš pateiktų dokumentų buvo neužskaityta 12 valandų. Ji turėjo dar vieną 6 valandų pažymėjimą, tačiau vis dar trūko 6 valandų. 2012 m. gegužės mėnesį nuėjo į (duomenys neskelbtini) ligoninės vyr. medicinos sesers kabinetą, norėjo paklausti, gal greitu laiku bus kokia nors konferencija. Kabinete nieko nebuvo. Ant vyr. medicinos sesers stalo pamatė V. M. vardu išduotą dalyvio pažymėjimą. V. M. pažįsta, kartu dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės ginekologijos skyriuje. Žinojo, kad V. M. licencija nereikalinga, kadangi ji 3 metus buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl pasidarė minėto dalyvio pažymėjimo kopiją. Tai buvo dalyvio pažymėjimas dėl dalyvavimo 6 valandų trukmės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Geriatrijos klinikos ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ organizuotoje mokslinėje praktinėje konferencijoje tema „Aktualūs geriatrinės reabilitacijos klausimai šeimos gydytojo darbe“, skirtoje visų specialybių gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, vykusioje (duomenys neskelbtini). Toje pačioje „(duomenys neskelbtini) ligoninėje“ ant dalyvio pažymėjimo kopijos, vietoj V. M. vardo ir pavardės užklijavo atspausdintą savo vardą ir pavardę, bei baltu lapeliu užklijavo nurodytą V. M. gimimo datą ir ranka įrašė savo gimimo datą, ir dar kartą padarė kopiją. Padarytoje kopijoje buvo nurodyta, kad O. V. dalyvavo konferencijoje tema „Aktualūs geriatrinės reabilitacijos klausimai šeimos gydytojo darbe“. Apie tai, kad suklastojo dalyvio pažymėjimą, niekam nesakė. Du pažymėjimus, iš kurių vienas buvo suklastotas, paštu išsiuntė tarnybai. Po kurio laiko iš tarnybos gavo laišką, su prašymu pateikti dalyvio pažymėjimo originalą. Kadangi originalo neturėjo, tarnybos atstovei pasakė, kad pažymėjimą pametė. Dėl dokumento suklastojimo gailisi, pasielgė neapgalvotai ir kvailai. Sutinka su paskirta bauda. Pažada ją sumokėti (t. 1, b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, specialistų licencijavimo skyriaus vedėja. Jos skyriui asmuo, turintis praktikos licenciją, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad per pastaruosius 5 metus dirbo pagal savo profesinę kvalifikaciją ir kad tobulino profesinę kvalifikaciją. 2012-04-17 O. V. pateikė darbdavio pažymą ir 4 dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos tobulinimą. Įvertinus minėtus dokumentus buvo nustatyta, kad užskaitomų valandų yra 48. 2012-05-09 O. V. buvo pranešta, kad, įvertinus jos pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad trūksta 12 val. kvalifikacijos tobulinimo. Jai buvo nurodyta, kad per 90 dienų ji turi pateikti trūkstamus kvalifikacijos tobulinimo dokumentus. 2012-06-06 O. V. pateikė du papildomus kvalifikacijos tobulinimo dokumentus. Pateikti dokumentai sukėlė įtarimą dėl nekokybiškos kopijos. 2012-06-13 kreiptasi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą prašant nurodyti, kam buvo išduoti konferencijų dalyvių pažymėjimai Nr. PS-10-190-15879 ir Nr. PS-10-151-12926. 2012-08-16 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad konferencijos dalyvio pažymėjimas Nr. PS-10-190-15879 yra išduotas O. V.. 2012-08-29 dar kartą buvo kreiptasi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kad jie nurodytų, kam buvo išduotas konferencijos dalyvio pažymėjimas Nr. PS-10-151-12926. 2012-08-29 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gautas atsakymas, kad konferencijos dalyvio pažymėjimas Nr. PS-10-151-12926 yra išduotas V. M.. 2012-09-19 O. V. raštiškai buvo pranešta, kad ji pateiktų abiejų konferencijos dalyvio pažymėjimų originalus. 2012-10-05 O. V. pateikė vieną konferencijos dalyvio pažymėjimą Nr. PS-10-190-15879, originalą. O dėl kito konferencijos dalyvio pažymėjimo Nr. PS-10-151-12926 su ja buvo bendrauta telefonu, ji nurodė, kad minėto pažymėjimo neranda. Šiuo metu O. V. licencijos galiojimas yra sustabdytas, dėl laikų per nurodytą terminą nepašalintų trūkumų (t. 1, b. l. 6-7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. R. parodė, kad registracija dalyvavimui konferencijoje gali būti išankstinė, bet taip pat ir pačios konferencijos metu. Dalyviai tiesiog atvyksta ir užsiregistruoja. Konferencijos dalyvių sąrašai yra privalomi. Podiplominių studijų centras atlieka administratoriaus funkcijas, o pačias konferencijas organizuoja tam tikra klinika. Jei organizuojamos didelio masto konferencijos, į jas galima registruotis internetu, o vykstant mažesnėms konferencijoms galima užsiregistruoti tiesiog atvykus į ją. Taip būna dažniausiai. Dalyvių sąrašus turi konferenciją organizuojanti klinika. Pagal priimtą tvarką šie sąrašai turi būti saugomi 5 metus. Konferencijų nauda – profesinės kvalifikacijos kėlimas, kas yra privaloma pagal teisės aktus. Tai liečia kvalifikacijos kėlimą, kuris turi būti atnaujintas kas 5 metai. Pats dalyvio pažymėjimas asmeniui nesuteikia galimybės tobulinti kvalifikaciją. Konferencijos metu dalyvaujantis asmuo tobulinasi ir kelia savo kvalifikaciją, o pabaigoje gauna pažymėjimą, patvirtinantį, kad dalyvis išklausė informaciją ir tuo pačiu tobulinosi. Ar 2012-04-19 konferencijoje tema „Aktualūs geriatrinės reabilitacijos klausimai šeimos gydytojo darbe“ bei 2012-05-17 konferencijoje „Infekcija ir odos pažeidimai bendrosios praktikos gydytojų darbe“, dalyvavo O. V., atsakyti negali. Konferencijose išduoti dalyvių pažymėjimai yra registruojami. Konferenciją organizuojanti klinika raštu kreipiasi į rektorių, siekdama gauti leidimą organizuoti konferenciją. Rektorius išleidžia įsakymą, kuriame atsispindi konferencijos dalyvių pažymėjimų numeriai. Koks pažymėjimas kokiam dalyviui atitenka, įsakyme nenurodoma. Tai užfiksuojama išduodant pažymėjimus po konferencijos. Paprastai dalyvio pažymėjimo numeris yra įrašomas dalyvių sąraše ties asmens pavarde. Vis tai daro konferenciją organizuojanti klinika. Ar dalyvio pažymėjimas Nr. PS-10-151-12926 buvo išduotas O. V., pasakyti negali. Ji negali pasakyti, ar išduodant dalyvio pažymėjimus galėjo įvykti klaida ir tuo pačiu numeriu išduoti dalyvio pažymėjimai skirtingiems asmenims. Teoriškai tai įmanoma, nes žmogus galėjo suklysti. Pagal dalyvių sąrašus bus galima nustatyti, ar O. V. dalyvavo minėtose konferencijose ir ar gavo dalyvio pažymėjimus (t. 1, b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad 2012-04-19 neužsiregistravo ir nedalyvavo konferencijoje tema „Aktualūs geriatrinės reabilitacijos klausimai šeimos gydytojo darbe“ ir dalyvio pažymėjimo negavo. O. V. pažįsta, ji yra kolegė, su ja susipažino darbe. Su O. V. nėra dalyvavusi jokioje konferencijoje. Pažymėjimo, Nr. PS-10-151-12926 neturi ir niekada neturėjo. Negali paaiškinti, kaip ir kodėl du pažymėjimai vienodais numeriais, skirtingiems asmenims (t. y. jos ir O. V. vardu) buvo suteikti, nes tokio pažymėjimo neturi ir niekada negavo (t. 1, b. l. 27).

Iš 2012-10-25 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimo matyti, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip slaugos praktikos licencijas išduodanti ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi patvirtinanti institucija, gavusi licencijos turėtojos O. V. (dirbančios VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninėje“), pateiktas abejonę keliančias profesinės kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų – dviejų konferencijos dalyvių pažymėjimų – kopijas, kreipėsi į šiuos pažymėjimus išdavusią Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademiją (toliau – LSMU MA), prašydama nurodyti, kam išduoti minėti pažymėjimai. LSMU MA patvirtino, kad tik vienas pažymėjimas yra išduotas O. V.. Antrasis išduotas kitam asmeniui. Paprašius O. V. pateikti abiejų pažymėjimų originalus, O. V. pateikė tik vieną. Dėl kito paaiškino žodžiu, kad yra jį pametusi. Kilo įtarimas, kad licencijos turėtojos O. V. pateiktas dokumentas – pažymėjimo Nr. PS-10-151-12926, kuris patvirtina LSMU MA Geriatrijos klinikos kartu su VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligonine“ 2012-04-19 vykdytoje mokslinėje praktinėje konferencijoje tema „Aktualūs geriatrinės reabilitacijos klausimai šeimos gydytojo darbe“, kopija – gali būti suklastotas. Prie pareiškimo pridedama O. V. Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos LSMU išduoto pažymėjimo Nr. PS-10-151-12926 kopijos kopija bei LSMU 2012-08-29 rašto Nr. PS-2-25 kopija. Šiame rašte nurodoma, kad pažymėjimas Nr. PS-10-151-12926 buvo išduotas VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ slaugytojai V. M. (t. 1, b. l. 2, 3-4).

Esant šiame baudžiamajame įsakyme išdėstytų bei įvertintų įrodymų visumai, jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad O. V. kaltė pagaminus netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojus yra įrodyta. Pati kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikaltimą, jos parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. O. V. veika padaryta tyčia, yra baigta, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad O. V. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja (b. l. 47), civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

O. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, šio nusikaltimo motyvus, kaltinamosios asmenybę, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. O. V., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus O. V. baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,-

nusprendži a:

O. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį bei skirti jai 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties) litų baudą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Pagal kaltinamosios pateiktą prašymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis). Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Paužaitė