Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z. M. ir jos atstovui advokatui Alvydui Krištupui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. M. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos vedėjas Saulius Leščiauskas 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. NZT-ANR_N-378-2018, kuriuo Z. M. nubaudė 140 Eur bauda. Nutarime konstatuotina, jog žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) esančio gyvenamojo namo savininkės Z. M. sūnus T. M. gyvenamojo namo pagalbinio ūkio pastato patalpose įrengė ir atidarė autoservisą, kuriame nuo 2016 m. kovo 18 d. nuolat remontuojamos automobilių automatinės pavarų dėžės. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatu teritorijos. Būdo turinys – žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatams. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo, atitinka pažeidimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Z. M. su nutarimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas, nes priėmus nutarimą ir paskyrus baudą už netinkamą pastatų naudojimo paskirtį Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos peržengė savo kompetencijos ribas. Taip pat teigia, kad šiuo nutarimu nacionalinė žemės tarnyba prieštarauja savo pačios ankstesniems nutarimams, kuriais pažeidimai nebuvo konstatuoti, o klausimas perduotas spręsti kitai kompetentingai institucijai. Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, institucija priėmė nutarimą neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, neatlikus išsamaus ir objektyvaus tyrimo.

Institucijos priėmusios nutarimą atstovas skundą prašė atmesti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos atstovas nurodė, kad institucija priimdama nutarimą vadovavosi prokuratūros įsitikinimu, kad ūkinio pastato naudojimas ne pagal paskirtį suponuoja išvadą ir apie žemės sklypo naudojimą ne pagal paskirtį. Institucijos atstovo vertinimu, susidariusi situacija suponuoja išvadą, kad skundą pateikęs asmuo pažeidė administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą naudoti žemę pagal jos paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą. Taikant administracinę atsakomybę asmeniui pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti vieną iš administracinės atsakomybės sudėties požymių – neteisėtus veiksmus, t. y. aplinkybę, kad žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal nustatytą paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nuo 25 iki 29 straipsnio yra numatytos žemės paskirtys, kurios klasifikuojamos į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinę bei į kitą paskirtį. Šių paskirčių naudojimosi būdas ir turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005 m. Sausio 20 d. įsakyme Nr. 3d-37/d1-40 Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo (aktuali redakcija Žin., 2013, Nr. 128-6536). Kaip matyti iš šio norminio teisės akto turinio, kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, yra skirti vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų su pagalbiniais ūkio paskirties statiniais. Tai suponuoja išvadą, jeigu ant žemės sklypo stovi pastatai, kurie neatitinka žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, tai žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį.

Kaip matyti iš bylos duomenų ant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), stovi pastatas – gyvenamasis namas su ūkio patalpomis. Šie pastatai atitinka žemės sklypo paskirtį ir naudojimosi būdą, dėl to konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naudoja žemės sklypą ne pagal numatytąją paskirtį ir būdą, nėra teisinio pagrindo. Taip pat negalima sutikti su institucijos skundžiamame nutarime nurodyta pozicija, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo, atitinka pažeidimą, numatyta LR ANK 261 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad poreikis keisti žemės sklypo naudojimo būdą atsirastų tik tuo atveju, kai pastatas pagal naudojimo paskirtį neatitiktų žemės sklypo paskirties, ant kurio jis stovi. Tiek VĮ Registro centras pažyma, tiek ir Telšių rajono savivaldybės administracijos atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas patvirtina, kad statinys yra ūkio paskirties. Pažymėtina, kad dėl to, jog pastatas yra ūkio paskirties, tačiau naudojamas ne pagal jo paskirtį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas įpareigojimas ūkinio pastato patalpose vykdomą autoremonto veiklą nutraukti. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad statinio netinkamas naudojimas nėra tolygus ir žemės netinkamam naudojimui.

Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nubausdama Z. M. už tai, kad jos sūnus T. M. gyvenamojo namo pagalbinio ūkio pastato patalpose įrengė ir atidarė autoservisą, kuriame nuo 2016 m. kovo 18 d. nuolat remontuojamos automobilių automatinės pavarų dėžės nepagrįstai galimai netinkamą statinio naudojimo būdą sutapatino su žemės sklypo naudojimo būdu. Pažymėtina, kad atsakomybė už statinio naudojimą ne pagal paskirtį numatyta LR ANK 359 straipsnyje. Taip pat reikalavimus, kokios rūšies statiniuose galimas automatinių pavarų dėžių remontas apibrėžia ne Žemės įstatymas ir su tuo susiję teisės aktai, o kiti norminiai aktai, kurių vykdymo kontrolė nepatenka į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos kompetencijos sritį.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad pagal esamą faktinę situaciją, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 16 d. atlikusi patikrinimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žemės sklype pažeidimų nenustatė. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 29 d. raštu aplinkybių tyrimą perdavė Telšių rajono savivaldybės administracijai nurodydama, kad administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo galimai padarė administracinį nusižengimą, kuris numatytas LR ANK 359 straipsnyje. Šių aplinkybių visetas rodo, kad institucija pripažino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo nepadarė, o pagal faktinę situaciją nubaudimo klausimą turi spręsti kita institucija.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas nubausti Z. M. priimtas nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (neteisėtų veiksmų), todėl šis nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.