Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9kl. išsilavinimo, bedarbis, teistas 2012 01 13 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182str. 1d., 214str. 1d., 215str. 1d., bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas; 2012 04 20 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str. 1d. skirta 8 mėn. viešųjų darbų bausmė; 2012 10 24 Molėtų r. apyl. teismo pagal LR BK 243str. areštu 20 parų, teistumai neišnykę, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 284str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką: 2011m. balandžio 28d. pavakarę, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Padvarių kaime Giedraičių seniūnijoje Molėtų r. ties bendro naudojimo keliu, kitų asmenų akivaizdoje tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į galvą V. S. ir vieną kartą įspyrė jai į koją, nuo ko ji nugriuvo ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. S. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė kartu su V. S. buvusiam A. K. į įvairias kūno vietas, o jam nugriuvus ant žemės, dar kojomis maigė šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltu M. S. prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. K. su V. S. gyvena maždaug 2 kilometrų atstumu nuo jo namų. Tą dieną jis, kaltinamasis, vartojo alkoholinius gėrimus ir Molėtuose, ir grįžęs į kaimą, kur parduotuvėje nusipirko stipraus alaus ir ant kalnelio su tėvu ir su K. P. jį gėrė bei buvo stipriai apsvaigęs. Nė pats nesuvokė, kodėl nei iš šio, nei iš to trenkė kumščiu į veidą ir kelis kartus įspyrė ten irgi buvusiam A. K., su kuriuo jokių reikalų neturėjo. Slysdamas ant purvo galėjęs koja užkabinti ir V. S. arba norėdamas trenkti A. K., galėjęs pataikyti ir jai, bet jos nemušęs, nors ji iš ten ir pabėgo. Taip pat kategoriškai neigė, jog galėjęs trypti ar maigyti gulinčio A. K. galvą. Teismo posėdyje jų abiejų atsiprašė.

Be jo dalinio prisipažinimo kaltę įrodo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad tuomet su V. S. nešėsi nusipirktą alų, buvo neblaivūs ir likus iki namų apie kilometrą, pakelėje pamatė geriančius S.-tėvą ir sūnų bei K. P., kurie iš tolo šaukė „šitie ateina“. Priartėjus prie jų, pribėgęs M. S. pirmiausia trenkė V. S., o tada ėmė spardyti jį, bet jis nežinąs kiek smūgių jam buvo suduota, žino tik, kad K. P. bandė jį ginti. Taip jis sumuštas buvo paliktas ten lauke ir atsigavo tik rytą prašvitus ir tada vos ne vos parėjo namo, bet sugyventinės nerado. Tomis dienomis jautėsi blogai, bet medicininės pagalbos nesikreipė, šiek tiek dar dirbo. O sekmadienį (gegužės 1d.) pakviestas K. P. su V. S. nuėjo pas jį išgerti. Ten begeriant alų K. P. nežinia kodėl aliuminiu vamzdeliu trenkė jam į galvą, bet jis visų aplinkybių neatsimena. Žino tik, kad su greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, patyrė dvi operacijas Utenos ir Vilniaus ligoninėse, apie mėnesį buvo komoje ir nuo to laiko yra neįgalus-jam nustatytas 40% darbingumas. Mano, kad M. S. jį padarė neįgaliu, o K. P. tik „dadėjo“. Prašė tenkinti jo ieškinį dėl sveikatai padarytos žalos (b.l. 18, t. 1) ir iš M. S. priteisti pusę jame nurodytos sumos-penkių tūkstančių litų turtinės ir trisdešimties tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji V. S. paaiškino, kad kartu su A. K. poroje gyvena apie 15 metų. 2011m. balandžio 28d. su juo, nusipirkę parduotuvėje alaus ir ten vietoje jo išgėrę, abu ėjo link namų ir pakeliui ketino jį visą išgerti. Bet prie keliuko pamatė taip pat geriančius S.-kaltinamąjį ir jo tėvą bei K. P. ir kaltinamasis nei iš šio, nei iš to priėjęs trenkė jai kumščiu du ar tris kartus į galvą bei įspyrė ir ji nugriuvo. Atsikėlusi bėgo slėptis į krūmus, o atsigręždama matė kaip M. S. mušė gulintį A. K. ir maigė kojomis jo šoną, K. P. atitraukinėjo jį nuo A. K.. Be to, teigė girdėjusi sakant, kad reikia ant jo pilti vandenį, t.y. gaivinti. Viską palikusi ji nuėjo pas kaimynę ir ten nakvojo, jokios pagalbos sugyventiniui nekvietė ir kitą dieną parėjusi namo rado jį sumuštą, jis tomis dienomis ir gulėdavo, ir vaikščiodavo, skundėsi pilvo skausmu, bet šiek tiek dirbo, sukasė žemę. O gegužės 1d. paskambinęs K. P. pasiūlė pas jį ateiti (į S. K. namus), nes jis turėjo alaus. Su A. K. ten nuėję trise gėrė alų ir kai A. K. paprašė iškepti kiaušinienės, K. P. pasakęs, jog „nešers“ kiaušiniene, pagriebė metalinį vamzdelį ir juo trenkė jam į galvą tris kartus ir nuo to iš galvos pradėjo tekėti kraujas, o A. K. atsilošė ant lovos. Tuomet pats K. P. iškvietė greitąją pagalbą, kuriai atvykus sugyventinis spyriojosi ir nenorėjo važiuoti, bet primygtinai raginamas felčerės, K. P. ir jos, jis buvo išvežtas į ligoninę, tačiau ji nelydėjusi ir nei karto jo ilgai gydyto neaplankiusi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2012 06 18 ji parodė ir paaiškino, kaip M. S. ties keliuku netoli Padvarių kaimo prie jos pribėgęs jai trenkė bei pastūmė ir ji nugriuvo, kaip mušė A. K.-esą trypė kojomis ir maigė jam šoną bei kaip S. K. namuose 2011 05 01 konflikto metu jam į galvą metaliniu strypu trenkė K. P. (b.l. 66-67, t.1).

V. S. į policiją dėl sumušimo nesikreipus, ji nebuvo nusiųsta pas teismo medicinos specialistą, nes to atsisakė (b.l. 56, t.1) ir jos sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas.

2012 06 26 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ji aiškino, kad po to, kai 2011 04 28 M. S. sumušė A. K., šis tomis dienomis namuose vaikščiojo, kasinėjo šiltnamį, sakė, kad jam truputį paskauda šonas, o gegužės 1d. pakviesti K. P. išgerti alaus, abu jie nuėjo pas jį, t.y. į S. K. namus, kur, išgėrus alų, K. P. 2-3 kartus metaliniu vamzdeliu trenkė A. K. per galvą ir jis apsipylė krauju (b.l. 70-71, t. 1). Tačiau teismas V. S. parodymų nelaiko visiškai patikimais pirmiausia dėl to, kad tiek vieno, tiek ir kito įvykio metu ji buvo neblaivi ir apskritai yra stipriai piktnaudžiaujanti alkoholiu, todėl ji galėjo ne visiškai adekvačiai ir aiškiai suvokti kaip viskas vyko, būtent kiek, į kurias kūno vietas ir kaip intensyviai buvo mušamas irgi abiem atvejais neblaivus jos sugyventinis A. K.-tai pažymėta ir jo ligos istorijoje, kai 2011 05 02 naktį jis buvo pristatytas į ligoninę (b.l. 27, t.1). Be to, jos parodymų patikrinimas vietoje padarytas daugiau nei po metų nuo įvykio, kas sumažino jos galimybę viską tiksliai prisiminti, ikiteisminio tyrimo metu ji ne kartą keitė parodymus, prisipažino melavusi, todėl patikimesniais laikytini jos ikiteisminio tyrimo teisėjui (nors ir neįspėjus jos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą) ir ypač teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuomet ji jau kategoriškai neteigė, jog A. K. galva ar pilvas būtų buvęs M. S. trypiamas kojomis, dėl ko prokurorė pagrįstai atsisakė su tuo susijusio kaltinimo. Patikimesni jie tuo, kad iš dalies atitinka papildomo teismo medicinos specialisto tyrimo, atlikto 2012 02 03, išvadą apie tai, jog plonosios žarnos sužalojimų atvejais paprastai po keliolikos valandų atsiranda skausmai ir pilvaplėvės uždegimo požymiai (pykinimas, vėmimas, aukšta kūno temperatūra) ir skausmas stiprėja dėl kiekvieno judesio. Tad A. K. galimybė dirbti fizinius darbus praėjus trims dienoms nuo žarnos plyšimo-iki 2011 05 01 esą mažai tikėtina (b.l. 34-35, t. 1). Gi šiltnamiui žemę sukasti kaimynui A. K. padėjo pagal jo paties parodymus būtent 2011 05 01, taigi, net ketvirtoje paroje nuo M. S. sumušimo (b.l. 12, t. 1). Todėl teismas sutinka su pagrįsta specialisto išvada ir yra įsitikinęs, jog A. K. žarna plyšo ne nuo 2011 04 28, bet vėlesnę dieną patirto sužalojimo-specialistas nurodė, kad galimai tai buvo 2011 05 01.

Liudytoja M. Š. teismui paaiškino, kad 2011 05 02 naktį Molėtų greitojoje pagalboje telefonu buvo gautas K. P. iškvietimas-jis pranešė, kad esą pas jį atėjo girtas žmogus ir atsigulė į lovą ir jam reikalinga medikų pagalba. Ji, kaip felčerė atvykusi į vietą rado A. K. gulintį lovoje su žaizda galvoje, ant patalynės ir grindų buvo kraujo, jo kraujo spaudimas buvo nukritęs. Kitoje lovoje gulėjo moteris (V. S.), visi trys buvo neblaivūs. Sutvarsčiusi žaizdą ji primygtinai įkalbinėjusi A. K. vykti į ligoninę, jis atsikalbinėjo, bet vis tiek buvo išvežtas. Tuomet jis nesakė kas jį sužalojo.

Liudytojas G. K., nukentėjusiojo brolis, parodė, kad gavęs pranešimą apie sužalotą brolį Alvydą jis parašė pareiškimą policijai prašydamas išaiškinti kaltininkus ir jame įtariamais asmenimis nurodė K. P. ir M. S.. Tuomet brolis jau buvo komoje ir gydomas Vilniuje-iš viso jo žiniomis 2-3 mėnesius. Todėl apie 20 kartų su žmona važiuodavo jo lankyti, pirkdavo reikalingų vaistų, sauskelnių, viena kelionė asmeniniu automobiliu kainuodavo apie 100 litų, nes atstumas į vieną pusę yra apie 80 km. Po patirtų sužalojimų brolis liko neįgalus.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 273/11(14) nurodyta, kad daugybiniai sužalojimai galvoje, taip pat ir tuščiosios žarnos plyšimas A. K. galėjo būti padaryti 2011m. gegužės 1d. Bet būtent dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo ir likvoro išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu bei tuščiosios žarnos plyšimo jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 26-29, t.1). Atlikus papildomą medicininį tyrimą specialisto išvadoje Nr. G 140/12(14) patikslinta, kad kaktikaulio, nosies kaulų, viršutinio žandikaulio, akytkaulio lūžimai nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o muštinė žaizda kaktoje, kraujosruvos kūne, rankose, kairėje juosmens srityje, galvos smegenų sukrėtimas jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 38-39, t.1). Esant šiems įrodymams, konstatavus V. S. parodymų nenuoseklumą, realią situaciją laikotarpiu nuo 2011 04 28 iki 2011 05 02, t.y. iki A. K. patalpinimo į ligoninę, kuomet iki tol jis maitinosi, gėrė, o to daryti teismo įsitikinimu jis fiziologiškai nebūtų galėjęs, jei jam nosies kaulai ar viršutinis žandikaulis būtų buvęs sulaužytas dar 2011 04 28. Tad darytina išvada, kad tą dieną smurtaudamas M. S. jam padarė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, būtent kraujosruvas kūne, rankose, kairėje juosmens srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kas yra įvardinta 2012 04 16 specialisto išvadoje (b.l. 38-39, t.1), dėl ko nebuvo ir nėra pagrindo jam inkriminuoti nesunkių ir (ar) sunkių sužalojimų padarymą chuliganiškų veiksmų procese. Akivaizdu, jog juos A. K. galėjo padaryti K. P., kuris tuo ir buvo kaltinamas, bet kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties (b.l. 18, t.2). Pažymėtina, kad byloje būtent yra duomenų (teikti kaltinamojo M. S. ir jo tėvo) apie tai, kad 2011 04 28 A. K. atžvilgiu galimai smurtavo ne tik M. S., bet ir K. P., kuris tuomet esą irgi kumščiu daužęs nukentėjusiajam galvą ir porą kartų netgi įspyręs. Be to, kaltinamojo tėvas yra teigęs, kad 2011m. gegužės 2d. kai A. K. jau buvo ligoninėje, matęs kraujo ant akmens šalia S. K. namų (kuriuose nukentėjusieji su K. P. girtavo) ir netgi 20cm siaurą kraujo juostą ant takelio, kraujuotą antklodę lauke ant suolo, sutinusią K. P. ranką ir pan., kas esą rodė buvusias grumtynes (b.l. 80-82, t. 1). Tačiau, kaip minėta, D. S. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, o A. K. ligoninėje 2011 05 02 policijos pareigūnui melagingai nurodė tariamai namuose nugriuvęs nuo kopėčių, pats susižalojęs galvą ir niekam pretenzijų nepareiškė (b.l. 2, t.1), dėl ko nebuvo nuodugniai apžiūrėta įvykio vieta ir atlikti kiti neatidėliotini nusikaltimo tyrimo veiksmai. Taigi tokią situaciją, kai yra iki galo nepašalintos abejonės, susijusios su A. K. sužalojimo aplinkybėmis, o jų pašalinti teisiamajame posėdyje nebuvo objektyvių galimybių, iš dalies sukūrė pats nukentėjusysis. Kadangi bet kokios abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai ir jomis negali būti grindžiama jo kaltė, akivaizdu, kad M. S. yra atsakingas ne už visas nukentėjusiojo sveikatai atsiradusias pasekmes, o tik už jo padarytą A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, ką apima jo padaryti chuliganiški veiksmai minėtomis aplinkybėmis.

Tuo būdu yra visiškai įrodyta M. S. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir brutalių smurtinių veiksmų, padarytų ženkliai vyresnių žmonių, gyvenančių vos už poros kilometrų nuo jo namų, atžvilgiu, išskyrus A. K. galvos trypimą kojomis, kas yra pašalinma iš kaltinimo. Kadangi agresyviai nusiteikęs M. S. viešoje vietoje matant pašaliniams asmenims, tarp jų ir tėvui, atliko minėtus veiksmus, niekaip nesuderinamus su visuomenėje nusistovėjusiomis elgesio normomis, akivaizdu, jog jis veikė iš chuliganiškų paskatų. Jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284str. 1d. sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas jo girtumas, tiesiogiai sąlygojęs šios veikos padarymą. Lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas jam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis po nusikaltimo įvykio-per daugiau nei pusantrų metų nei kiek nesistengė sušvelninti jo pasekmių, nes nukentėjusiųjų iki pat teisiamojo posėdžio neatsiprašė ir neatlygino nė dalies žalos A. K.. Be to, jis po šios nusikalstamos veikos padarymo yra du kartus nuteistas už kitas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, yra alkoholiui piktnaudžiaujantis asmuo (b.l. 94-98, 102, t.1). Visa tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir dėl to jam skirtina arešto bausmė.

Nukentėjusiojo A. K. pareikštas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažintinas iš dalies pagrįstu dėl jau anksčiau išdėstytų motyvų, susijusių su M. S. kaltės laipsniu, nes teismas nustatė, jog nukentėjusiojo neįgalumas (b.l. 17, t. 1, l. 24, t.2) ir patirta didžiulė žala sveikatai žymiai daugiau sietina su kitu galimai ją padariusiu asmeniu (K. P.), nei su M. S.. Dėl to ieškinys esminiai mažintinas, įvertinus ir pačio nukentėjusiojo nerūpestingumą-jis girtavo net ir po sumušimo, nesikreipė medicinos pagalbos ir tai sąlygojo sunkesnes pasekmes jo sveikatai nei jos galėjo būti elgiantis rūpestingai. Be to, turtinės žalos dydį grindė tik dviem kvitais apie degalų kainą 353Lt sumoje (b.l. 5, t.2). Visgi nepaneigta, jog artimiesiems vykstant pas sunkų ligonį jam buvo vežamos būtinos slaugos, higienos priemonės ir pan. Todėl teismas apskaičiavo, kad padaryta turtinė žala sudaro 1000Lt. O įvertinus, kad A. K. M. S. buvo užpultas, sumuštas ir be pagalbos paliktas gulėti lauke ant žemės (kai pavyzdžiui, K. P. atsitokėjęs iškvietė greitąją pagalbą), po to kentėjo skausmus, iš kaltinamojo priteistinas ir 6000Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Tuo tarpu Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys (b.l. 41-43, t.1) netenkintinas, nes nustatyta, jog A. K. ligoninėse buvo gydomas būtent dėl minėtų sunkių sužalojimų, padarytų 2011 05 01 ne M. S., o kito asmens nusikalstamais veiksmais, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti žalos atlyginimą už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad šios institucijos atstovas į teismo posėdį duoti paaiškinimų dėl ieškinio pagrįstumo neatvyko (b.l. 19-20, t.2).

Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 115str., 297, 301-305str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284str. 1d. ir skirti jam 90 parų arešto.

Pagal LR BK 63str. 1 ir 5d. subendrinus bausmes apėmimo būdu su 2012 10 24 Molėtų r. apyl. teismo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausme, galutinai jam paskirti devyniasdešimt parų arešto, atliekamo areštinėje.

Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo suėmimo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš nuteistojo M. S. tūkstantį litų turtinės ir šešių tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimą A. K..

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio netenkinti.

Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.