Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-796-175/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-02
Bylos Nr.
1S-796-175/2017
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00450-2003-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-796-175/2017Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00450-2003-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsiakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį, kuria pakeistas Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendis ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 11 d.Komisijos 2017 m. liepos 21 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad, nors nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau to nepakanka išimtinai teigiamam nuteistojo charakterizavimui ir pagrįstam manymui, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. S. skunde prašo patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, pasielgė nepagrįstai. BVK 157 straipsnis numatė visiems nuteistiesiems teisę į lygtinį paleidimą. Vienintelė įstatymo nustatyta sąlyga – tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju teismas rėmėsi savo subjektyvia nuomone nepateikdamas jokių konkrečių argumentų, kodėl negali tvirtinti komisijos nutarimo.Nuteistasis pabrėžia, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra įvykdytas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nors baustas, tačiau nuobaudos negalioja, skatintas. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, mokėsi ir įgijo specialybę, požiūris į darbą teigiamas, dirba, palaiko socialinius ryšius, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą. Išėjęs į laisvę lankys anoniminių alkoholikų grupes, rūpinsis savo senyvo amžiaus motina, kuri turi sveikatos problemų. Nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo sumažėjo. Visos šios aplinkybės, pasak nuteistojo, rodo, kad taisymosi procese jis daro pažangą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas taip pat pripažino, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, tačiau po to, prieštaraudamas pats sau, konstatavo, kad nėra pagrindo tikėtis, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokie teismo prieštaravimai sudaro pagrindą nutartį laikyti nepagrįsta. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Remiantis bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga –manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (70 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio aspektai: nuteistasis pataisos namuose dirba, įgijo specialybę, bendrauja su šeimos nariais, dalyvauja anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose. Tačiau šios aplinkybės patvirtina tik tai, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau šios aplinkybės nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai nustatomos visos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. ne tik įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, bet ir žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)). Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje A. S., nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, gyvenimo stiliumi ir draugais, piktnaudžiavimu alkoholiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Šiuo atveju pakankamai objektyvių duomenų, rodančių, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, byloje nėra. Nors nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 73 balų iki 70 balų ir toks mažėjimas siejamas su nuteistojo darbu pataisos namuose, specialybės įgijimu ir anoniminių alkoholikų užsiėmimų lankymu, atkreipiamas dėmesys, kad A. S. pataisos namuose dirba nuo 2013 metų, taip pat, kaip galima spręsti iš komisijos nutarimo, seniai lanko ir anoniminių alkoholikų susitikimus, t. y. šios aplinkybės buvo nustatytos ir ankstesnių svarstymų dėl lygtinio paleidimo taikymo metu. Esant tokioms aplinkybėms aukštesnysis teismas nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nelaiko esminiu, rodančiu, kad nuteistasis jam nustatytos rizikos mažinimui nuo paskutinio svarstymo dėjo maksimalias pastangas.Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtiną paleidimą ir šio instituto efektyvumą nuteistojo atžvilgiu, negali būti nevertinamas ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme. Pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų rodo, kad A. S. bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, tačiau ir baustas dešimt kartų už įvairaus pobūdžio, tame tarpe ir šiurkščius, pažeidimus. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai nepaneigia paties fakto, kad nuteistasis nebuvo linkęs paklusti nustatytai tvarkai ir laikytis nustatytų reikalavimų, savo elgesio kryptingai teigiama linkme nekoregavo, nuo 2013 m. buvo ir baustas, ir skatintas ir tik nuo 2017 m. stebimi teigiami elgesio pokyčiai (nuteistasis nebuvo baustas, yra skatintas). Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas iš esmės yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nuteistajam nustatymu, todėl nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra itin svarbus sprendžiant dėl probacijos efektyvumo. Šiuo atveju A. S. elgesys nelemia išvados, kad lygtinis paleidimas bus sėkmingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas, pagrįstai nenustatęs vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nutartyje pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentai, su kuriais aukštesnysis teismas sutinka. Konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys