- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- I-32-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Advokatai
- Tomas Juonys
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui S. B., pareiškėjo atstovams advokato padėjėjams Tomui Juoniui ir Rokui Rudzinskui, atsakovo atstovui Rišardui Jaščaninui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2009-06-19 įsakymo Nr. TE-192 „Dėl S. B. nubaudimo“ panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės vado 2009 06 19 įsakymą Nr. TE-192 „Dėl S. B. nubaudimo“.
Pareiškėjas skunde kėlė reikalavimą panaikinti 2009-06-11 VSAT Vilniaus rinktinės štabo teisės poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-45 „Dėl Rusijos Federacijos piliečio V. S. vykimo per valstybės sieną“, tačiau šį reikalavimą atsisakyta priimti teismo 2009-07-28 nutartimi kaip nenagrinėtiną teismų. Nutartis įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad buvo nubaustas už tai, kad 2009-04-03, vykdydamas tarnybą VSAT Vilniaus rinktinės Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte (toliau - GPKP), neva neteisėtai įleido į Lietuvos Respubliką keleiviniu traukiniu Nr. 005 „Maskva-Vilnius“ atvykusį Rusijos Federacijos pilietį V. S..
Pareiškėjas visiškai nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvada ir įsakymu.
Paaiškina, kad 2009-04-03 į Kenos GPKP atvykęs Rusijos Federacijos pilietis V. S., gim., (duomenys neskelbtini), pateikė galiojantį Rusijos Federacijos piliečio pasą ir Čekijos Respublikos leidimą gyventi. Kaip papildomą dokumentą pateikė santuokos su Čekijos Respublikos piliete liudijimą. Remiasi 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalimi b punktu. Teigia, kad piliečiams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių, netaikomas reikalavimas atvykstant turėti galiojančią vizą, jeigu jie turi galiojantį leidimą gyventi šalyje narėje. Teigia, kad nepažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinė padėties, nes atvykęs asmuo atitiko visas įstatymo 10 str. numatytas teisėto atvykimo sąlygas.
Rusijos Federacijos pilietis V. S. buvo sulaikytas 2009-04-06, praėjus 3 dienoms nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Lavoriškių pasienio kontrolės poste, išvykstant iš Lietuvos automobiliu Mitsubishi Endevour, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Atliekant tarnybinį patikrinimą, vien tik iš šios aplinkybės buvo klaidingai preziumuota, kad atvykdamas į Lietuvos Respubliką šis asmuo neturėjo dokumento, įrodančio jo teisę kirsti Lietuvos Respublikos sieną ar būti Lietuvos Respublikoje. Paaiškina, kad atvykdamas asmuo turėjo leidimą gyventi Čekijos Respublikoje.
Pareiškėjas nežino, kodėl išvykdamas asmuo šio dokumento neturėjo. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo aiškinamasi, kur V. S. judėjo atvykęs į Lietuvą, kitų aplinkybių, galinčių paaiškinti faktą, dėl ko šis pilietis išvykdamas nepateikė dokumento, įrodančio jo teisėtą buvimą Lietuvoje. Dėl to nepagrįsta išvada, kad atvykdamas jis neturėjo dokumento, leidžiančio jam patekti į Lietuvą ir joje būti. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvada dėl nepakankamo duomenų kiekio vertintina kritiškai.
Teisme pareiškėjas ir jo atstovai palaikė skundą. Paaiškino, kad tikrinimo metu Rusijos Federacijos pilietis pareiškėjui patikrinti pateikė galiojantį Rusijos Federacijos piliečio pasą, leidimą gyventi Čekijos Respublikoje, santuokos su Čekijos Respublikos piliete liudijimą. Tikrindamas dokumentus pareiškėjas matė pase esantį įrašą, kad asmuo Čekijos Respublikoje gyvena nuo 1997 m. Dėl to pareiškėjui nekilo abejonių dėl Rusijos Federacijos piliečio vykimo per Lietuvos Respublikos sieną teisėtumo. Tai, kad tas asmuo, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, leidimo gyventi Čekijos Respublikoje neturėjo, neįrodo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.
Atsiliepimas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepime į skundą (b. l. 16-18) paaiškina, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.
Paaiškina, kad 2009-06-11 VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyris atliko tarnybinį patikrinimą Nr. (21/20)-27-45 „Dėl Rusijos Federacijos piliečio V. S. vykimo per valstybės sieną“ ir nustatė, kad pareiškėjas pažeidė skundžiamame įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimus.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2009-04-03 VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardos Sargybų būrio vyresnysis pasienietis S. B., vykdydamas tarnybą Kenos užkardos GPKP pagal 2009 04 02 Kenos užkardos Kenos PKP pasienio tikrinimo posto tarnybinį žiniaraštį Nr. 20090402-2/1 darbo vietose Nr. 4, Nr. 5, įleido į Lietuvos Respubliką keleiviniu traukiniu Nr. 005 „Maskva-Vilnius“ atvykusį užsienietį Rusijos Federacijos pilietį V. S. į Lietuvos Respubliką bei nenustatė, kad užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis atvyksta be galiojančio kelionės dokumento ar atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką. Atvykęs asmuo neturėjo galiojančios vizos arba Šengeno valstybės išduoto leidimo gyventi. Piliečio pase buvo įdėtas spaudas „FAMILY MEMBER OF EU CITIZEN“, bet toks spaudas pase nesuteikia teisės trečios šalies piliečiui kirsti valstybės sieną bei būti Lietuvos Respublikoje be vizos ar leidimo gyventi. Šiuo atveju S. B. savo pareigas vykdė aplaidžiai ir netinkamai, neužtikrino Rusijos Federacijos piliečio vykimo teisėtumo. Remiasi LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 4 dalimi, 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2004/38/EB, dėl Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 5 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad šeimos nariai, kurie nėra valstybės narės piliečiai, turi turėti įvažiavimo vizą pagal reglamento (EB) Nr. 539/2001 nuostatas arba, kai taikytina, nacionalinės teisės aktus. Pagal šią direktyvą iš tokių šeimos narių, kurie turi 10 straipsnyje nurodytą galiojančią leidimo gyventi šalyje kortelę, nereikalaujama turėti vizas. Asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, paprastai leidžiama kirsti valstybės narės sieną šių dokumentų pagrindu: ES, EEE valstybės ar Šveicarijos piliečių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai – pasas. Jų taip pat gali būti reikalaujama turėti atvykimo vizą, jei jie yra trečios šalies, kuriai taikomas vizų reikalavimas, piliečiai, nebent jie turėtų galiojantį valstybės narės išduotą leidimą gyventi arba leidimo gyventi kortelę. Trečiųjų šalių piliečiams neleidžiama atvykti, jei jie neturi galiojančios vizos, kai jos reikalaujama, arba Šengeno valstybės išduoto leidimo gyventi.
Paaiškina, kad asmeniui turint Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi, trečiųjų šalių piliečių tikrinimo metu paprastai nereikėtų prašyti įrodyti numatomos viešnagės tikslą ar įrodyti turint pragyvenimo lėšų. Tačiau kiti patikrinimai – ir ypač kelionės ir leidimo gyventi dokumentų patikrinimas, paieška SIS ir nacionalinėje duomenų bazėse – turi būti atliekami. Minėtu atveju pagal asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, sąrašą, pareigūnas S. B. patikrinimo leidimo gyventi per nacionalinę duomenų bazę neatliko, todėl S. B. skunde išdėstyti teiginiai, kad Rusijos Federacijos pilietis pateikė Čekijos Respublikos leidimą gyventi vertinami kritiškai.
Atkreipia dėmesį, kad Rusijos Federacijos piliečio V. S. išvykimo metu iš Lietuvos Respublikos teritorijos per VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punktą padaryti pažeidimai yra įrodyti faktiniais duomenimis, nustatytais administracinio teisės pažeidimo medžiagoje. Nustatyta, kad Rusijos Federacijos pilietis galiojančiame pase neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Taip pat asmuo neturėjo kitų dokumentų, patvirtinančių jo statusą.
Teigia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatyti tarnybinės drausmės pažeidimai ir paskirta nuobauda – papeikimas, dėl to pareiškėjo skundas turi būti atmestas.
Atsiliepimas
Teisme atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2009-06-19 įsakymu Nr. TE-192 „Dėl S. B. nubaudimo“ S. B. už Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 straipsnio 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 2007 10 19 VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-541 patvirtintos Kenos pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos VI dalies 11.10.7 punkto reikalavimų pažeidimus skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 23). Pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad aplaidžiai ir netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino Rusijos Federacijos piliečio vykimo per valstybės sieną teisėtumo.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje paaiškinama, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Byloje tiriama, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kuriuo yra kaltinamas, t. y. kad leido Rusijos Federacijos piliečiui įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, nors asmuo neturėjo būtinų kelionės dokumentų (vizos arba Šengeno valstybės išduoto leidimo gyventi) ir tuo neužtikrino užsieniečio vykimo per valstybės sieną teisėtumo.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad užsieniečių vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas dirba VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu (Tarnybos byla Nr. 188). VSAT yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 str. 1 d.). Bendrosios VSAT pareigūno, atliekančio asmenų vykimo per valstybės sieną tikrinimą, pareigos yra nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka šiame Įstatyme nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų šiame Įstatyme, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Šios pareigos detalizuojamos Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126. Šių taisyklių 12 punkte nurodomos patikrinimą pasienio kontrolės punktuose atliekančių VSAT pareigūnų funkcijos, tarpe kurių nurodoma, kad tikrina asmenų ir transporto priemonių dokumentus, daro juose reikiamas žymas; išsiaiškina atvykstančių užsieniečių vykimo tikslą, kelionės pobūdį, tikrina, ar atvykstantys užsieniečiai turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo Lietuvos Respublikoje metu, ar nėra įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, ar atitinka kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus įleidimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus; tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones; įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais sulaiko neteisėtai kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones; įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais taiko administracinės atsakomybės priemones už pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus ir kt. Dar labiau asmenų tikrinimo tvarka detalizuojama darbo instrukcijose, nagrinėjamu atveju tai – VSAT Vilniaus rinktinės vado 2007-10-19 įsakymu Nr. 8-541 patvirtinta Kenos pasienio tikrinimo posto darbo instrukcija (toliau – ir Instrukcija, b. l. 115-129). Būtent ja pareiškėjas, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, privalo vadovautis. Instrukcijos 11.10.7 punktas nustato, kad pareigūnas privalo „Patikrinęs dokumentus, priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti asmenį į Lietuvos Respubliką ar neišleisti iš Lietuvos Respublikos, apie aptiktą pagal kompiuterinės duomenų bazės registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar negaliojantį kelionės dokumentą nedelsdamas pranešti posto pamainos vyresniajam“. Ši nuostata reiškia, kad sprendimas dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo priimamas tik patikrintų dokumentų pagrindu. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigūnas, sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui.
Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Lavoriškių PKP 2009-04-06 00.15 val. buvo sulaikytas Rusijos Federacijos pilietis V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, tikrinusiems pareigūnams pateikė tik Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (VSAT Štabo Veiklos organizavimo valdybos Operatyvaus valdymo ir operacijų skyriaus paros ypatingų įvykių suvestinės Nr. 97 7 punkte paskelbta informacija, b. l. 25, VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio D. N. 2009-04-06 tarnybinis pranešimas, b. l. 26, 2009-04-06 administracinio sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolai, b. l. 27-28, liudytojų A. N. ir D. N. parodymai teisme). Nustatyta, kad Rusijos Federacijos pilietis V. S., gim. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvyko 2009-04-03 07.01 val. traukiniu, Kenos geležinkelio PKP jį tikrino VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardos SB vyresnysis pasienietis S. B.. Pateiktas Rusijos Federacijos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40, 50, 76-77). Byloje yra paso kopija (b. l. 33), išversta vertėjos per teismo posėdį 2010-03-04 (b. l. 104).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), nuostatas. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos Nr. 2004/38/EB Dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad šeimos nariai, kurie nėra valstybės narės piliečiai, turi turėti įvažiavimo vizą pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 nuostatas arba, kai taikytina, nacionalinės teisės aktus. Pagal šią direktyvą iš tokių šeimos narių, kurie turi 10 straipsnyje nurodytą galiojantį leidimo gyventi šalyje kortelę, nereikalaujama turėti vizos. Nagrinėjamu atveju į Lietuvą atvykęs asmuo yra Rusijos Federacijos pilietis, o Rusija patenka į 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 nustatytą sąrašą trečiųjų valstybių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. Tai reiškia, kad V. S. turėjo pateikti arba vizą arba galiojantį leidimą gyventi. Vien tik paso turėjimas teisės teisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną nesuteikė. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 10 straipsnio 4 punktą, užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento ir atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką.
S. B. tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek nagrinėjant bylą teisme aiškino, kad 2009-04-03 vykdė tarnybą Kenos užkardos GPKP ir tikrino į Lietuvą atvykstančio Rusijos Federacijos piliečio V. S. dokumentus. V. S., gim (duomenys neskelbtini), pateikė galiojantį Rusijos Federacijos pasą ir Čekijos Respublikos leidimą gyventi. Kaip papildomą dokumentą pateikė santuokos su Čekijos Respublikos piliete liudijimą. S. B. nuomone, šie dokumentai leidžia teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką (rašytinis paaiškinimas b. l. 42).
Teisme apklaustų liudytojų VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos SB vyresniųjų pasieniečių A. N. ir D. N. parodymai patvirtina tik tai, kad išvykdamas iš Lietuvos Respublikos Rusijos Federacijos pilietis V. S. patikrinti pateikė tik galiojantį piliečio pasą, kitų dokumentų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, nepateikė. Tačiau faktinę aplinkybę, kad V. S., atvykdamas į Lietuvos Respubliką, be paso pateikė ir Čekijos Respublikos leidimą gyventi, paneigia visuma kitų faktinių aplinkybių.
VSAT duomenų bazėje užfiksuota, kad tikrinimui pateikti dokumentai yra pasas Nr. (duomenys neskelbtini), netikrinta nei SIS, nei PAR sistemoje (b. l. 50, 40, 75-77).
S. B. vykdė tarnybą Kenos užkardos GPKP pagal 2009 04 02 Kenos užkardos Kenos PKP pasienio tikrinimo posto tarnybinį žiniaraštį Nr. 20090402-2/1 darbo vietose Nr. 4, Nr. 5 (b. l. 49). Instrukcijos VI skyriaus, nustatančio traukinio (lokomotyvo) brigados dokumentų patikrinimo ir traukinio apžiūros (darbo vieta Nr. 4) tvarką, 11.10 punkte nurodoma, kad tikrindamas dokumentus pareigūnas turi: 11.10.1 būti susipažinęs su asmens ir transporto priemonės dokumentais, suteikiančiais teisę kirsti valstybės sieną; 11.10.2 mokėti nustatyti dokumentų klastojimo požymius; 11.10.3 visus asmenis patikrinti minimaliai, siekiant pagal pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę. Atliekant minimalų patikrinimą (dokumentai tikrinami greitai): 11.10.3.1 nustatoma, ar pagal pateiktą dokumentą jo teisėtam turėtojui leidžiama kirsti sieną; 11.10.3.2 ar dokumentas galioja; 11.10.3.3 tinkamais atvejais panaudojami techniniai prietaisai, ieškant informacijos tik apie pavogtus, neteisėtai pasisavintus, dingusius, negaliojančius dokumentus atitinkamose duomenų bazėse, ar pateiktas dokumentas nesuklastotas; 11.10.3.4 esant pagrįstam įtarimui, asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, nesistemingai patikrinami per nacionalines ar Europos duomenų bazes, siekiant užtikrinti, kad jie nekelia realios, dabartinės ir pakankamai rimtos grėsmės valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai ir tarptautiniams santykiams bei grėsmės visuomenės sveikatai; 11.10.4 Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka nuodugniai patikrinti trečiųjų šalių piliečius; 11.10.5 kilus įtarimui, kad tikrinamas dokumentas yra suklastotas, nedelsdamas informuoti posto pamainos vyresnįjį; 11.10.6 prireikus dokumento pateikėją paklausti dėl pateiktų dokumentų, kelionės pobūdžio, tikslo ir kitų aplinkybių, reikalingų valstybės sienos kirtimo teisėtumui įvertinti; 11.10.7 patikrinęs dokumentus, priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti asmenį į Lietuvos Respubliką ar neišleisti iš Lietuvos Respublikos, apie aptiktą pagal kompiuterinės duomenų bazės registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar negaliojantį kelionės dokumentą nedelsdamas pranešti posto pamainos vyresniajam; 11.10.8 prireikus pakviesti dokumento pateikėją į tarnybines patalpas ir apklausti dėl pateiktų dokumentų, kelionės pobūdžio, tikslo ir kitų aplinkybių, reikalingų vykimo per valstybės sieną teisėtumui įvertinti; 11.10.9 Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka patikrintus dokumentus žymėti datos spaudais, daryti dokumentuose kitas būtinas žymas; 11.10.10 atsargiai elgtis su paimtais tikrinti dokumentais, jų nesugadinti, nepamesti; 11.10.11 palaikyti nuolatinį ryšį ir glaudžiai bendradarbiauti su pareigūnu, tikrinančiu traukinį. Instrukcijos 11.12 punkte nurodyta, kad visus šios instrukcijos 11.10 punkte nurodytus veiksmus atlieka kiekvienas pareigūnas, o esant tarnybiniam būtinumui (dėl didelio keleivių skaičiaus, nepakankamos ryšio kokybės, pareigūnų trūkumo, nešiojamų kompiuterių gedimo atvejais), pamainos vyresniojo pavedimu, dokumentų patikrinimo veiksmai gali būti atskirti šia tvarka: 11.12.1 pareigūnas, vykdantis dokumentų tikrinimą, naudodamas datos spaudą, užtikrina šios instrukcijos 11.10.1 - 11.10.6 ir 11.10.8 - 11.10.11 punktų vykdymą; 11.12.2 pareigūnas, vykdantis dokumentų tikrinimą, naudodamas nešiojamą kompiuterį, užtikrina šios instrukcijos 11.10.4 ir 11.10.7 punktų vykdymą (b. l. 133). Pareiškėjas su Instrukcija pasirašytinai supažindintas (b. l. 130, 135), todėl Instrukcijos reikalavimai jam turi būti gerai žinomi, nes Vilniaus rinktinės vado įsakymu nurodyta pareigūnams, tikrinantiems dokumentus, vadovautis Instrukcijos 11.10 ir 11.12 punktų reikalavimais (b. l. 133). Instrukcijos nuostatos patvirtina, kad tikrinant trečiosios šalies pilietį, kelionės, ypač leidimo gyventi dokumentai turi būti tikrinami nuodugniai. Nuodugnus patikrinimas atliekamas per paiešką SIS ir nacionalinėse duomenų bazėse. Bet kokie paieškos veiksmai SIS ir nacionalinėje duomenų bazėje yra fiksuojami. Neveikiant duomenų sistemai, pildoma knyga (VSAT vado 2004-10-08 įsakymu Nr. 4-507 patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos nuostatai ir informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai su priedais). Teisme 2009-10-27 S. B. aiškino, kad atliko pilną V. S. patikrinimą (b. l. 88). Tačiau duomenų bazėse nėra užfiksuota, jog V. S. pateiktus dokumentus tikrinęs S. B. būtų duomenų sistemoje tikrinęs pateiktą leidimą gyventi. S. B. teisme aiškino, kad neturi galimybių ES duomenų bazėje patikrinti, ar žmogui tikrai yra išduotas leidimas gyventi. Tačiau pareiškėjui tereikėjo patikrinti pateiktą leidimą gyventi, o ne tikrinti, ar toks leidimas tikrinamam asmeniui išduotas apskritai, ir tą padaryti jis galėjo per VSATIS (VSAT vado 2004-10-08 įsakymu Nr. 4-507 patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos nuostatai ir informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai su priedais). Niekur nėra užfiksuota, kad leidimas gyventi S. B. buvo pateiktas, niekur neužrašytas jo numeris, galiojimo terminas, o duomenų bazėje pažymėtas tik paso numeris. Spaudas pase, kad asmuo yra ES piliečio šeimos narys (b. l. 101), nėra tas dokumentas, leidžiantis teisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvą Nr. 2004/38/EB, šeimos nariui yra išduodamas leidimas gyventi. Tik šis dokumentas patvirtina, kad turi teisę laisvai judėti Šengeno erdvėje. Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 Reglamento (EB) Nr. 562/2006 2 straipsnio 15 punkte nurodoma, kad „leidimas gyventi“ – a) visi leidimai gyventi, valstybių narių išduoti pagal vienodą formą, nustatytą 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, nustatančiu vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (2); b) visi kiti dokumentai, kuriuos valstybės narės išdavė trečiųjų šalių piliečiams, leidžiantys pasilikti jų teritorijoje arba į ją pakartotinai atvykti, išskyrus laikinus leidimus, išduotus tol, kol nagrinėjamas pirmasis prašymas išduoti a punkte nurodytą leidimą gyventi arba prašymas suteikti prieglobstį. Tai S. B. gerai žinoma, nes jis vykdo užsieniečių vykimo per valstybės sieną kontrolę. Kad žino, kaip atrodo leidimas gyventi, S. B. patvirtino 2009-10-27 posėdyje (b. l. 88). Nepatikrinęs, S. B. teigimu jam pateikto leidimo gyventi, pareiškėjas prisiėmė dėl to galinčių kilti pasekmių riziką.
Teisme liudytoju apklaustas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos SB vyresnysis pasienietis A. N. parodė, kad patikrinęs V. S. pateiktą Rusijos Federacijos piliečio pasą, nerado nei vizos, nei leidimo gyventi. Paklausus, ar jis turi leidimą gyventi, atsakė, kad turi. Paprašius pateikti leidimą gyventi, atsakė, kad su savimi neturi, gal paliko pas draugus, o gal Čekijoje. V. S. buvo paaiškinta, kad jo turimi dokumentai neleidžia teisėtai būti Lietuvoje, siūlė pasitikrinti, ar tikrai jis paliko dokumentus pas draugus Lietuvoje. Tuomet asmuo pradėjo painiotis, aiškino, kad nežino, kur yra jo dokumentai. V. S. aiškino, kad atvyko per Kenos postą į sporto varžybas. Aiškino, kad atvykdamas leidimą gyventi turėjo ir jį buvo pateikęs patikrinti, bet kur dabar yra jo leidimas, atsakyti negalėjo. Liudytojas parodė, kad paprašius pateikti dokumentus, V. S. pateikė tik pasą. Liudytojas dalyvavo, kai V. S. buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teisme liudytoju apklaustas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos SB vyresnysis pasienietis D. N. teisme parodė, kad sulaikytasis V. S. patikrinti pateikė tik Rusijos Federacijos piliečio pasą. Pase nebuvo vizos, asmuo nepateikė leidimo gyventi Čekijos Respublikoje. Pagal pase esantį spaudą buvo nustatyta, kad asmuo į Lietuvą atvyko per Kenos PKP, traukiniu. Pase buvo spaudas, kad asmuo yra ES valstybės piliečio šeimos narys. Asmuo sakė, kad turėjo leidimą nuolat gyventi Čekijoje. Paklausus, kur yra jo leidimas gyventi, atsakė, kad neturi leidimo. Liudytojas neklausė, kokius dokumentus patikrinti asmuo pateikė Kenos PKP. Pase esantys spaudai nesuteikia teisės teisėtai patekti į Lietuvą. Tai jam buvo paaiškinta. V. S. aiškino, kad pase esančių spaudų pakanka laisvai judėti po ES teritoriją. Tokie liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, atitinka tarnybiniame pranešime dėl nustatyto pažeidimo užfiksuotus duomenis ir pirminius jų paaiškinimus, duotus atliekant tarnybinį patikrinimą (b. l. 26, 44-47), užsienio apklausos lape esančius duomenis (b. l. 29). Todėl teismui nėra pagrindo jais abejoti. Iš tokių įrodymų matyti, kad V. S. nuomone, laisvam judėjimui pakanka spaudo pase, kad jis yra šeimos narys. Tai tik patvirtina, kad šis asmuo nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl dokumentų, leidžiančių įvažiuoti į Lietuvą, išdavimo. Tai akivaizdu ir dėl to, kad asmeniui pametus dokumentą ar praradus jį dėl kokių nors kitų priežasčių, pranešama atitinkamoms institucijoms, kreipiamasi į šalies ambasadą dėl naujo dokumento išdavimo. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad V. S. nepasirūpino išvažiuodamas iš Lietuvos turėti teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančius dokumentus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Rusijos Federacijos pilietis V. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2009-04-03 į Lietuvos Respubliką atvyko, neturėdamas galiojančio kelionės dokumento ar atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką (leidimo gyventi šalyje narėje), o pareiškėjas S. B., įleisdamas tokį asmenį į Lietuvos Respubliką, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir netinkamai, t. y. neužtikrino Rusijos Federacijos piliečio vykimo per valstybės sieną teisėtumo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 straipsnio 2 punkto, 10 straipsnio 4 punkto, 2007 10 19 VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-541 patvirtintos Kenos pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos VI dalies 11.10.7 punkto, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimus. Tarnybinė nuobauda už šį pažeidimą S. B. skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas atitinka pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, t. y. tinkamai individualizuota. Nenustatyta esminių Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308, su vėlesniais pakeitimais, pažeidimų, dėl kurių pareiškėjui tarnybinės nuobaudos skyrimas nebūtų galimas. Dėl to naikinti skundžiamą įsakymą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str. 1 p., 127str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo S. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.