- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- I-578-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02047-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „Aurum investicijų grupė“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Marius Tamošiūnas, Agnė Bilotaitė
- Kategorijos
- 12.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Agnei Bilotaitei, atsakovų atstovams Antanui Tumelioniui, Justei Valančiauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Aurum investicijų grupė“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija 2012-07-10 sprendimu dėl mokestinės vertės netenkino pareiškėjos UAB „Aurum investicijų grupė“ prašymo ir nekeitė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės pagal pateiktą šio individualaus vertinimo ataskaitą Nr. 11/03-123 ir patikslintą ataskaitą Nr. 11/03-123-1 (toliau – ir Sprendimas, t. I, b. l. 67-69).
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-9) ir prašo:
panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos 2012-07-10 sprendimą dėl mokestinės vertės;įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą patikslinti masinio vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), mokestinę vertę pagal UAB „Aurum investicijų grupė“ pateiktą patikslintą individualų šio turto įvertinimą;priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu nekeisti Turto mokestinės vertės pagal pateiktą 2011-03-23 Turto individualaus vertinimo ataskaitą Nr. 11/03-123 (toliau – ir Ataskaita) ir 2011-09-05 patikslintą ataskaitą Nr. 11/03-123-1 (toliau – ir Patikslinta ataskaita), teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiems administraciniams teisės aktams keliamų reikalavimų, o prašymo nagrinėjimo procedūra – gero administravimo principo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-25 sprendimu atsakovas buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl Turto mokestinės vertės patikslinimo, t. y. iš naujo atlikti Viešojo administravimo įstatyme numatytą administracinę procedūrą, nes nėra specialaus teisės akto, reglamentuojančio tokių prašymų nagrinėjimą. Atsakovas prieš priimdamas sprendimą pareiškėjos neinformavo apie Patikslintos ataskaitos trūkumus ir nenustatė termino jiems pašalinti. Atsakovas neužtikrino, kad sprendimas būtų priimtas visapusiškai išnagrinėjus sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
Sprendimas priimtas neatsižvelgus į pareiškėjos ištaisytus trūkumus ir grindžiamas naujais trūkumais, kurie yra neesminiai ir neturi įtakos nekilnojamojo turto vertei. Atsakovas neįvertino 2011-09-05 UAB „EV Solutions“ aiškinamojo rašto, pateikto prie Patikslintos ataskaitos, kuriuo buvo ištaisyti Ataskaitos trūkumai ir pateikti paaiškinimai dėl nustatytų trūkumų. UAB „EV Solutions“ 2011-03-23 atliko Turto vertinimą lyginamosios vertės metodu. Ataskaitoje nustatyta 1 379 500 Lt turto vertė, o atsakovo 2011-01-01 Turtas masinio vertinimo būdu buvo įvertintas 2 224 000 Lt. Patikslinta ataskaita atitinka Turto vertinimo metodikoje keliamus reikalavimus tokio pobūdžio turto vertinimui, nepažeidžia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo. Pareiškėjos manymu, ji ištaisė visus nurodytus trūkumus, pateikdama Patikslintą ataskaitą. Teismo sprendimas dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo įpareigoti atlikti administracinę procedūrą būtų neefektyvus, nes atsakovas ir toliau galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis, atrastų vis naujų ataskaitos trūkumų ir atsisakytų patikslinti turto vertę.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras nesutinka su pareiškėjos skundu, atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 74-76) prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas priimdamas Sprendimą vadovavosi Patikslinta ataskaita. Neigė, kad pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir gero administravimo principą, nes laiku išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, atsižvelgė į pareiškėjos prašymą pagal atsakovo 2011-07-20 raštu Nr. 3144 pateiktas pastabas bei atsakovo pateiktus argumentus. Pažymėjo, kad nėra teisės akto, įpareigojančio teikti pastabas iki ataskaita atitiks teisės aktų reikalavimus.
Atsakovo sprendimas priimtas nustačius esminius vertinimo ataskaitos neatitikimus Turto vertinimo metodikos (Žin., 1996, Nr. 16-426), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 „Dėl Turto vertinimo metodikos“ (toliau – ir Turto vertinimo metodika), 33, 70 punktų ir Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2011-03-06, toliau – ir Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių)) 45 punkto reikalavimams. Atsakovo 2011-07-29 priimtame sprendime buvo nurodytas trūkumas jog „2, 3 ir 4 objektai ženkliai skiriasi plotais, tačiau pataisos netaikomos“, šis trūkumas neištaisytas ir Patikslintoje ataskaitoje. Minėtos ataskaitos 11 psl. nurodyta, kad „kainų tiesioginės priklausomybės nuo ploto vertintojai nenustatė“, tačiau tokios išvados nepagrindė rinkos duomenimis ir skaičiavimais, nors buvo prašoma atlikti atsakovo ir pirmame (2011-07-29), ir antrame (2012-07-10) sprendimuose. Nustatytas reikalavimas yra pagrįstas vertinimo praktika ir rinkos aplinkybėmis, kai mažesnių plotų paslaugų paskirties objektų 1 kv. m kainos yra didesnės, lyginant su didesnių plotų objektų kainomis. Nurodyti vertinimo trūkumai Patikslintoje ataskaitoje neištaisyti, taikyta būklės pataisa, mažinanti 1 kv. m kainą 1 091 Lt, sudaro 47 proc. 1 kv. m kainos. Tokia didelė pataisa ženkliai mažina turto vertę ir turi būti pagrįsta skaičiavimais. Taip pat turėjo būti nurodytos ir objekto būklės charakteristikos, dėl kurių pritaikyta tokia išskirtinė pataisa, tačiau ataskaitoje jos nepateiktos. Nepateiktas ir koreguojamo objekto būklės aprašymas, skaičiavimais taikoma nepagrįstai didelė pataisa dėl būklės skirtumo, pataisa nustatyta 1 kv. m tikslumu, tai rodo, kad vertinimas atliktas neturint argumentų nustatytai vertei pagrįsti ir siekiant dirbtinai sumažinti vertę.
Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija pareiškėjos ataskaitas visapusiškai ištyrė, sprendimą argumentavo teisės aktų nuostatomis. Atsakovo sprendime nurodyti reikalavimai vertinimo ataskaitoms yra esminiai ir privalomi, ir nėra nauji, ar nežinomi turto vertintojams. Nustatyti trūkumai pareiškėjai buvo įvardinti Turto vertinimo metodikos bei Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių konkrečiais punktais. Patikslinta ataskaita turėjo esminių trūkumų, joje nebuvo pakankamai nuosekliai pagrįsta nustatyta vertė, kad būtų galima vadovautis ataskaitos išvada, pripažįstant ją mokestine verte. Pareiškėjos Patikslintoje ataskaitoje nenurodoma dėl kokių išskirtinių aplinkybių nustatoma tokia vertė, kadangi remiamasi tik trimis parduotais objektais, ir vieno iš jų kaina nepagrįstai žemesnė, todėl pagal esamus duomenis, pareiškėjos Patikslintoje ataskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto vertė per maža, o atsakovas negali tvirtinti klaidingai nustatytos vertės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. I, b. l. 83-84) nurodė, kad Inspekcija, remdamasi Mokesčių administravimo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, nenustato nekilnojamojo turto vertės, o tik apskaičiuoja nekilnojamojo turto mokestį pagal atsakovo pateiktus duomenis. Palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytu argumentus.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilęs dėl atsakovo atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto (negyvenamoji patalpa – skalbykla su lyginimo patalpa), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio AB „SEB lizingas“, kurio nuomininkė yra pareiškėja, mokestinės vertės nustatymo, buvusios 2011-03-21. Taigi, teismas turi nustatyti, ar pareiškėjos pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos yra tinkamos nekilnojamojo turto mokestinei vertei pagal individualų vertinimą nustatyti.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad valstybės įmonė Registrų centras Turtą yra įvertinęs masinio vertinimo būdu ir 2011-01-01 nustatęs 2 224 000 Lt mokestinę vertę. Pareiškėja 2011-03-28 valstybės įmonei Registrų centrui pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo. Su šiuo prašymu pateikė 2011-03-23 turto vertintojo UAB „EV Solutions“ Ataskaitą, kurioje pateikta išvada, kad vertinamo turto rinkos vertė pagal lyginamosios vertės metodą yra 1 379 500 Lt (t. I, b. l. 43, 15-42).
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija 2011-07-29 sprendimu netenkino pareiškėjos UAB „Aurum investicijų grupė“ 2011-03-28 prašymo ir nekeitė minėto nekilnojamojo turto mokestinės vertės pagal pareiškėjos pateiktą šio turto individualaus vertinimo ataskaitą Nr. 11/03-123. Atsakovas 2011-07-29 sprendime nurodė Ataskaitos trūkumus ir tai, kad šis turto vertinimas nėra tinkamas, jog būtų galima priimti sprendimą dėl mokestinės vertės pakeitimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-10-25 sprendimu panaikino valstybės įmonei Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos 2011-07-29 sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl Turto mokestinės vertės patikslinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-05-03 nutartimi paliko šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.
Pareiškėja 2011-09-05 valstybės įmonei Registrų centrui pateikė turto vertintojo UAB „EV Solutions“ Patikslintą ataskaitą, kurioje pateikta išvada, kad vertinamo turto rinkos vertė pagal lyginamosios ir naudojimo pajamų vertės metodus yra 1 379 500 Lt ir 2011-09-05 aiškinamąjį raštą prie patikslintos ataskaitos, kuriame paaiškino, kad patikslino ataskaitos punktus „2.1 Rinkos apžvalga“ ir „2.2 Vietovės charakteristika“, ataskaitos lentelėje Nr. 1 ploto pataisa netaikoma, nes išanalizavus paslaugų paskirties patalpų rinką, kainų tiesioginės priklausomybės nuo ploto vertintojai nenustatė, ataskaitos punktą „3.1 Turto vertinimas naudojimo pajamų vertės metodu“ papildė palyginamaisiais objektais (t. I, b. l. 50, 51-63).
Atsakovas, vykdydamas minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, 2012-05-22 raštu Nr. (1.1.31.)s-2295 prašė nurodyti, pagal kurią pateiktą ataskaitą Registrų centras turėtų priimti sprendimą dėl mokestinės vertės (t. I, b. l. 64).
Pareiškėjos atstovas advokatas Marius Tamošiūnas 2012-06-06 raštu nurodė, kad Registrų centras turėtų priimti sprendimą <...> pagal 2011-11-09 lydraščiu pateiktą patikslintą ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 11/03-123-1 (t. I, b. l. 65).
Remdamasis Ataskaita ir pareiškėjos Patikslinta ataskaita su aiškinamuoju raštu, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto mokesčio 8, 9 ir 10 straipsniais, valstybės įmonė Registrų centras 2012-07-10 sprendimu nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo ir nekeisti Turto mokestinės vertės pagal pateiktą šio turto Ataskaitą ir Patikslintą ataskaitą. Sprendime nurodė, kad apie vertinimo trūkumus ir netikslumus pareiškėja buvo tinkamai informuota. Pareiškėjos bandymai pateikti paaiškinimus bei vertinimo ataskaitos patikslinimus ir vertės skaičiavimo pagrindus nėra pakankami ir tinkami, neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atsakovas konstatavo, kad turto vertės pagrindimas neatitinka Turto vertinimo metodikos 30-33 ir 70 punktuose nustatytų reikalavimų, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 45.6 punkto. Atsakovas nurodė, kad nustatyti Ataskaitos ir Patikslintos ataskaitos trūkumai, susiję su turto vertės nustatymu, kelia pagrįstas abejones, ar pakankamai buvo ištirta paslaugų paskirties nekilnojamojo turto rinkos konjunktūra ir ar teisingai parinkti lyginamieji objektai bei atliktas turto įvertinimas. Atsakovas, konstatuodamas, jog vertės pagrindimas neatitinka Turto vertinimo metodikos 33 ir 70 punktuose nustatytų reikalavimų, tuo pačiu darė išvadą, kad parengtos Ataskaitos ir jos patikslinimo tekstai bei išvados neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų (t. I, b. l. 67-69).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos 2012-07-10 sprendimo, 2012-10-16 sprendimu panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjai nustatyti vieno mėnesio terminą trūkumams pašalinti bei atsižvelgus į pašalintus trūkumus iš naujo nustatyti Turto mokestinę vertę. LVAT 2013-09-23 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-16 sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Bylą nagrinėdamas iš naujo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-05-19 nutartimi (t. II, b. l. 66-68) paskyrė nekilnojamojo turto ekspertizę, pavedė teismo ekspertei D. A. atsakyti į klausimą, kokia buvo negyvenamosios patalpos – skalbyklos su lyginimo patalpa, 1 331,57 kv. m. bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė mokestinės vertės patikslinimui 2011-03-21 dienai.
Teismo ekspertė D. A. ekspertizės aktu EUR Nr. 1411/37 E lyginamuoju metodu atlikusi analizę ir skaičiavimus, pateikė išvadą, kad nustatyta vertinamo ekspertizės objekto rinkos vertė mokestinės vertės patikslinimui 2011-03-21 dienai, galėtų būti apie 1 258 000 Lt (t. II, b. l. 91-131).
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01) 8 straipsnio 2 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas) pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu prašymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol turto vertintojas šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį mokesčio mokėtojų (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkų) skundai dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės (toliau – skundas) pateikiami turto vertintojui per tris mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo. Šiuos skundus turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą priima per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
LVAT iš esmės analogiškoje administracinėje byloje yra konstatavęs, kad VĮ Registrų centras, kaip turto vertintojas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme, nagrinėdamas mokesčio mokėtojų prašymus dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę, turėtų detaliai įvertinti individualią turto vertinimo ataskaitą visa apimtimi, t. y. atlikti išsamų individualioje turto vertinimo ataskaitoje pateiktų skaičiavimų teisingumo patikrinimą ir pan. Šioje srityje atsakovo kompetencija apsiribojo formaliu mokesčio mokėtojų pateiktų individualaus turto vertinimo ataskaitų atitikimo esminiams teisės aktų reikalavimams nagrinėjimu, t. y. atsakovas, kaip turto vertintojas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme, turėjo vertinti, ar mokesčio mokėtojų pateiktos turto vertinimo ataskaitos neturi akivaizdžių (esminių) trūkumų, dėl kurių savaime negali būti pripažintos tinkamomis turto mokestinei vertei nustatyti (LVAT 2014-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-638/2014).
Kaip minėta, atsakovas ginčo sprendimą grindė tuo, kad turto vertės pagrindimas neatitinka Turto vertinimo metodikos 30-33 ir 70 punktuose nustatytų reikalavimų, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 45.6 punkto, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika numatė, kad vertindamas jeigu turto vertintojas turi nepakankamai informacijos apie panašius objektus (analogus) šioje vietovėje, jis turi išstudijuoti palyginamuosius objektus kitose vietovėse ir patikslinti (30 p.); norint apskaičiuoti patikslinimų dydžius, palyginami turimi duomenys ir nustatomi pataisos koeficientai, numatyti šios metodikos 30.1-30.4 p.; nustatant turto vertę, pataisos gali būti skaičiuojamos ploto, tūrio vienetui, komercinių pastatų pagrindinių fasadų ilgio vienetui, objekto našumo, pajėgumo ir kitiems vienetams arba absoliučiai vertinamam objektui (32 p.); vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje (33 p.). Pagal Turto vertinimo metodikos 70 p. vertinimo metu darant prielaidas, reikia remtis analogų palyginimais, statistikos duomenimis, ankstesnės veiklos rezultatais arba jas kitaip pagrįsti. Taikant praktiškai pinigų srautų diskonto būdą, būtina objektyviai vertinti verslo riziką ir stengtis kuo mažiau iškreipti vertinamo objekto vertę. <...>.
Pagal Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 (2011-02-23 redakcija, galiojusi nuo 2011-03-06), 45 punktą taikant masinį vertinimą, vertinamo nekilnojamojo turto mokestine verte Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka 45.1-45.9 p. reikalavimus, o 45.6. p., be kita ko, nustatyta, kad vertinimo metu darant prielaidas, remiamasi analogų palyginimais, statistikos duomenimis, ankstesnės veiklos rezultatais, jos pagrindžiamos skaičiavimais.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2003-04-03 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01) buvo nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti: ataskaitos pavadinimas; vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data; užsakovas; turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės; ataskaitos surašymo data; išvada dėl turto vertės; sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; vertinamo turto aprašymas; turto vertės nustatymo pagrindimas.
Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, Ataskaitos, Patikslintos ataskaitos turinį matyti, kad jos iš dalies neatitiko teisės aktų jai keliamų reikalavimų. Tokią poziciją patvirtina ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos specialistų nuomonė, į bylą pateikta teismo prašymu (t. II, b. l. 1-7). Taigi ginčo sprendimas formaliai galėtų būti teisėtas.
Vis dėlto, teisėtas sprendimas ne visuomet yra teisingas. LVAT formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad teisės teorijos aspektu, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismui konstatavus, jog Ataskaita, Patikslinta ataskaita atitinka ne visus joms Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Metodikos keliamus reikalavimus, privalu įvertinti, ar šie neatitikimai buvo lemiami nustatant ginčo turto vertę, nes, kaip LVAT nurodė, šioje byloje ginčas yra kilęs dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo (t. II, b. l. 156). Teismo ekspertė D. A. ekspertizės aktu EUR Nr. 1411/37 E pateikė išvadą, kad nustatyta vertinamo ekspertizės objekto rinkos vertė mokestinės vertės patikslinimui 2011-03-21 dienai galėtų būti apie 1 258 000 Lt (t. II, b. l. 91-131). Atitinkamai Ataskaita ir Patikslinta ataskaita vertinamo turto rinkos vertė pagal lyginamosios ir naudojimo pajamų vertės metodą buvo nustatyta 1 379 500 Lt (t. I, b. l. 43, 15-42, 51-63). Nedidelis teismo ekspertės išvadoje ir ataskaitose nustatyto turto rinkos vertės skirtumas (9,67%) suponuoja teismo išvadą, kad jomis nustatyta turto rinkos vertė iš esmės yra ta pati. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo ekspertės, įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pateiktos išvados teisingumu, pateiktais paaiškinimais ir turto vertės apskaičiavimais. Tuo tarpu atsakovo masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė, nuo kurios skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, yra beveik du kartus didesnė (2 224 000 Lt). Individualus turto vertinimas šiuo atveju yra patikimesnis ir tikslesnis, todėl jo, o ne masinio vertinimo rezultatais turi būti vadovaujamasi.
Taigi, nors atsakovas priėmė teisėtą sprendimą, grįsdamas Ataskaitos ir Patikslintos ataskaitos neatitikimus, tačiau ginčo sprendimas, remiantis bylos medžiaga, šiuo atveju būtų formalus, bet neteisingas, nepagrįstai pareiškėjai sukeliantis pareigą mokestinių prievolių mokėjimui. Teismo vertinimu, formalūs Ataskaitos ir Patikslintos ataskaitos trūkumai neturėjo esminės reikšmės nustatant ginčo turto vertę, todėl nėra vienareikšmiškai lemiantys negalimumą patikslinti nekilnojamojo turto mokestinę vertę pagal individualų šio turto įvertinimą. Ataskaitos, Patikslintos ataskaitos trūkumų negalima laikyti esminiais bei sudarančiais pagrindą Turtą vertinti masinio vertinimo būdu. Šiame ginče prioritetas turi būti teikiamas teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimui, kas lemia palankaus sprendimo priėmimą pareiškėjos atžvilgiu.
Be to, atsakovas suinteresuotas, kad patalpos rinkos vertė būtų kuo didesnė, nes statinio, buto ar patalpos vidutinė rinkos vertė turi įtakos atsakovo nustatytiems atlyginimo už nuosavybės teisės į statinius, butus ar patalpas įregistravimo dydžiams (http://www.registrucentras.lt/ntr/apie/ikainiai/iregistravimas.php). Tokiu būdu atsakovas nuo 2011 metų atmesdamas pareiškėjos teiktas individualaus vertinimo ataskaitas dėl formalių trūkumų pažeidžia gero administravimo principą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, skundas tenkinamas, naikintinas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos 2012-07-10 sprendimas dėl mokestinės vertės ir valstybės įmonės Registrų centras įpareigojamas patikslinti masinio vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinę vertę pagal UAB „Aurum investicijų grupė“ pateiktą patikslintą individualų šio turto įvertinimą.
Pareiškėja teismui nepateikė prašymo su konkrečiu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nenagrinėtinas. Pažymėtina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.)
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Aurum investicijų grupė“ skundą tenkinti.
Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos 2012-07-10 sprendimą dėl mokestinės vertės.
Įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą patikslinti masinio vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinę vertę pagal UAB „Aurum investicijų grupė“ pateiktą patikslintą individualų šio turto įvertinimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.