- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-13
- Bylos Nr.
- 1-274-853/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00356-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, išsituokusi, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, teista 4 kartus, paskutinį kartą - 2007-01-15 Akmenės rajono apylinkės teismo dėl sukčiavimo paskiriant 40 MGL baudą, bausmė atlikta,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. laikotarpyje nuo 2013-03-08 iki 2013-04-02 apgaulės būdų, pristatydama save kaip teisėja, pažadėjo sutvarkyti dokumentus, dėl nesumokėto atlyginimo J. P. atgauti, kaip atlygį už dokumentų tvarkymą paprašė 800 litų, dokumentų nesutvarkė, iš J. P. išviliojo 750 litų, taip apgaulės būdų iš nukentėjusiojo J. P. išviliojo 750 litų.
V. L., apklausta teismo posėdžio metu, dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad susipažino su vyriškiu vardu J., kuris rašė žinutę, kad nori susipažinti su moterimi. 2013-03-08 su juo susitiko savo bute, po to kartas nuo karto susitikdavo, bendravo, ji jam prisistatė teisėja, pavardės nesakė. Jiems bendraujant J. papasakojo, kad jam buvusi darbovietė „Oruva“ yra skolinga daugiau pinigų, vieno susitikimo metu ji jam pažadėjo, padėti tuos pinigus atgauti. Nukentėjusysis pateikė jai dokumentus, ji jam pamelavo, kad turi dėdę teisingumo ministerijoje. Po to paprašė 550 litų, pasakė, kad padarė eismo įvykį ir jai reikia sumokėti pinigus nukentėjusiajam, iš tikrųjų jokio eismo įvykio nebuvo padariusi. Po kelių dienų ji dar paprašė 150 litų, po to dar 50, bet kokiu tikslu jai reikėjo pinigų, ji neprisimena ką sakiusi, tuos pinigus J. jai davė. Ji prisipažįsta, kad apgavo J. ir jam melavo, kad sutvarkys dokumentus dėl nesumokėto atlyginimo, kad gautų iš jo pinigų, dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei atlygino padarytą žalą.
Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, nukentėjusysis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios V. L. visiško prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
2013-04-09 J. P. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog nuo šių metų kovo 1 d. iki balandžio 1 d. moteris prisistačiusi teisėja Vilija už pažadą susigrąžinti AB „Oruva“ įsiskolinimą, per tris kartus sukčiaujant išviliojo 750,00 Lt (1 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. P. parodymais, kuriuose parodė, kad 2013-03-02 internetu susipažino su moterimi vardu V., kuri prisistatė kaip teisėja, su ja bendrauti pradėjo nuo kovo 8 dienos, susitiko su ja jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų vėl susitiko geriant brendį jis išsikalbėjo, kad jam buvusi darbovietė AB „Oruva“ yra skolinga 8000 Lt. V. pažadėjo jam visas problemas išspręsti, nes jos dėdė dirba ministerijoje ir visus reikalus sutvarkys iki 2013-04-15 d., ji pasakė, kad visas dokumentų tvarkymas kainuos 800 litų. Po kelių dienų ji paskambino ir pasakė, kad padarė avarija ir reikia jai 550 litų, nes jai tiek trūksta sumokėti nukentėjusiajam. Jis davė V. 550 litus ir ji pasakė, kad tai bus pinigai už dokumentų tvarkymą. Po kelių dienų ji vėl paprašė 150 litų, o balandžio antrą aprašė 48 litų, bet jis jai davė 50 litų. Viso jai sumokėjo 750 litus. 2013-04-09 ji vėl paprašė 200 litų, dėl savo pamesto paso, tada jis suprato, kad yra apgaudinėjamas ir kad iš jo yra apgaulingai viliojami pinigai, išsiaiškino, kad tokios teisėjos nėra (5, 6 b. l.);2013-04-09 daiktų dokumentų protokolu, kuriame nurodyta, jog V. L. savo iniciatyva pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismo lydraštį su priedais, viso 7 lapus (13 b. l.);2013-04-29 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėti 2013-04-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti dokumentai, kurių padarytos kopijos (14-21 b. l.). Dokumentai 2013-05-21 pakvitavimu gražinti J. P. (9 b. l.).
Kaltinamosios V. L. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – pačios kaltinamosios prisipažinimu ir parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.
Kaltinamoji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Apgaulė sukčiavime panaudojama turint tikslą suklaidinti turto valdytoją, o pastarasis dėl suklydimo veikiamas apgaulės pats perleidžia turtą kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. L. apgaule, prisistatydama teisėja ir suklaidindama nukentėjusįjį, kad turi pakankamai teisinių žinių, reikalingų dokumentų parengimui skolos atgavimui, žinodama, kad ji nėra teisėja, kaip prisistatė, bei nėra pajėgi parengti dokumentus nukentėjusiojo J. P. skolos atgavimui, pastarojo 750,00 Lt vertės turtą užvaldė apgaule, suklaidindama turto savininką, pranešdama jam neteisingus duomenis apie tai, kad ji yra teisėja ir gali parengti dokumentus skolos susigrąžinimui, taip įtikindama nukentėjusįjį, jog skolos atgavimui tinkamai parengs teisinius dokumentus. Suklaidintas nukentėjusysis perdavė kaltinamajai per tris kartus viso 750,00 Lt. Nukentėjusiojo suklaidinimo faktas, sprendžiant iš byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų, yra akivaizdus. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinamosios V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p., 2 d.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
Kaltinamoji V. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.
Skirdamas bausmę kaltinamajai V. L. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad ji padarė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jos asmenybę, kad ji yra nedirbanti (34 b. l.), neregistruota darbo biržoje (33 b. l.), administracine tvarka nebausta (36 b. l.), anksčiau teismo teista, teistumas neišnykęs (22-23, 25-28 b. l.), atlikusi paskirtą bausmę (59 b. l.), nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje atsiprašė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad V. L. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą vieną nesunkų nusikaltimą, skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Todėl kaltinamajai V. L. skirtina piniginė bausmė, t. y. bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui, t. y. 15 MGL (1950,00 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamoji V. L. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. L. skirtina galutinė 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas V. L. laikino sulaikymo laikas išbūtas nuo 2013-04-09 13.05 val. iki 2013-04-10 11.15 val., prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną 2 MGL dydžio baudai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. L. kardomosios priemonės neskirti.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. dokumentai 7 lapai, kurie ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduoti saugojimui nukentėjusiajam J. P. (9 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžintini teisėtam savininkui, J. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 15 MGL (1950,00 Lt ) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi V. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2013-04-09 13.05 val. iki 2013-04-10 11.15 val. išbūtą laiką. Laikyti, jog V. L. yra atlikusi 2 MGL (260,00 Lt) dydžio baudą.
Išaiškinti nuteistajai, kad ji 8 MGL (1040,00 Lt) baudą privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. L. kardomosios priemonės neskirti.
Daiktinius įrodymus: dokumentų 7 lapus, kurie saugojimui perduoti nukentėjusiajam J. P., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui, J. P..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.