Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. rugpjūčio 16 d. paduotu ieškovės J. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK 350 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atrankos kolegijos nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tokia nutartis pati savaime nedraudžia šį skundą padavusiam asmeniui, ištaisius atrankos kolegijos nutartyje konstatuotus skundo trūkumus ir skundo padavimo tvarkos pažeidimus, iš naujo paduoti kasacinį skundą, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 340 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas, nepraleisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino, iš naujo padavė kasacinį skundą. Jis grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų kolegija nurodo, kad dalis antrą kartą pateikto kasacinio skundo argumentų sutampa su anksčiau teikto kasacinio skundo argumentais, kuriuos teisėjų atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo.

Kasacinis skundas papildytas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepatikslintus ir net prieštaraujančius punktus atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkoje, sudarė akivaizdžias ir šiuo metu objektyviai egzistuojančias sąlygas toliau tęstis konfliktams tarp šalių (neišsprendė ginčo tarp šalių), nepaisė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos papildomai pateiktų išvadų, kuriose buvo palaikomas vaiko bendravimo tvarkos tikslinimas ir nurodyta, kad net vasaros atostogų metu, vaikas neturėtų praleisti daugiau nei dviejų savaičių be mamos;

2. Įvertinus atsakovo konfliktišką elgesį ieškovei negalėjo būti nustatytas ribojimas išvykti su sūnumi, nes akivaizdu, kad dėl savo konfliktiško elgesio atsakovas jam suteikta teise naudosis nesąžiningai, ką jau ir daro;

3. Teismai, spręsdami dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių taikymo nuo 2019 m. vasario 25 d., pirmiausiai išėjo už byloje pareikštų reikalavimų ribų, nes nei viena proceso šalis tokio reikalavimo byloje nebuvo reiškusi. Kartu buvo pažeistos ir įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės bei nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimu, kurioje nurodoma, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio;

4. Teismai, palikdami nenagrinėtais ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, akivaizdžiai nukrypo nuo kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, kad pareikštų byloje reikalavimų teismingumas privalo būti nustatytas bylos iškėlimo stadijoje, o ne išnagrinėjus bylą iš esmės. Būtent šis pažeidimas lėmė tai, kad vėlesnėje proceso stadijoje ginčo reikalavimai nepagrįstai buvo palikti nenagrinėtais. Pažeista CPK 385 straipsnio imperatyvi nuostata, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti padalytas visas buvusių sutuoktinių bendras turtas;

5. Teismai, spręsdami dėl sūnui priteistino išlaikymo dydžio, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ši suma turi būti fiksuojama kuriam laikui į priekį. Tėvų turtinės padėties nustatymo aspektu svarbu ir tai, kad kai su vienu iš tėvų lieka vaikas, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. liepos 27 d. nutartimi Nr. DOK-3495, todėl pakartotinai nesprendžiamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 345 straipsniu, 350 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.