Kauno apygardos teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2517-436/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2517-436/2012 ir prašoma spręsti šios bylos ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1480-265/2012 sujungimo klausimą.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2517-436/2012 pagal ieškovės UAB „Hoja Electronics“ ieškinį ir patikslintą ieškinį (b. l. 4-8, 94-96) atsakovams R. N., Bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei „Besserlita“, Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarui D. G. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Hoja Electronics“ direktorius R. N. sandorius sudarė neturėdamas įgaliojimų, kadangi direktoriumi jis buvo paskirtas neteisėtai.

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1480-265/2012 pagal UAB „Hoja Electronics“ akcininkės R. P. ieškinį atsakovams UAB „Hoja Electronics“, UAB „MTD“, UAB „R. D.“, R. N. dėl akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiu, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir kt. Ieškinyje nurodoma, kad UAB „R. D.“ nebūdama UAB „Hoja Electronics“ akcininku, neturėjo teisinio pagrindo disponuoti ieškovui priklausančiu turtu, sudaryti sandorius ar paskirti naują bendrovės direktorių. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Hoja Electronics“ direktoriui R. N. uždrausta sudarinėti sandorius, susijusius su UAB „Hoja Electronics“ turto perleidimu bei sudarinėti kitokius sandorius, kurie mažintų bendrovės turtą, taip pat nepriimti bendrovės vardu jokių skolinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, nepriimti įsakymų dėl bendrovės darbuotojų atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva.

Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2517-436/2012 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. M. pareiškė prašymą sujungti nagrinėjamą bylą su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civiline byla, nes abiejose bylose ginčijami neteisėtai veikusio R. N. sudaryti sandoriai dėl nekilnojamojo turto perleidimo ir kt., ieškinių reikalavimai grindžiami analogiškomis aplinkybėmis. Kauno apygardos teismas, įvertinęs, kad abiejose civilinėse bylose sandoriai ginčijami analogiškomis aplinkybėmis ir argumentais, perdavė civilinių bylų sujungimo klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sujungti bylas tenkintinas.

CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą. Taigi, Kauno apygardos teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti bylų sujungimo klausimą prie savo nagrinėjamos bylos prijungdamas susijusią bylą. Tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Nagrinėjamu atveju iš aukščiau nurodytų Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2517-436/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1480-265/2012 yra tarpusavyje susijusios, todėl yra pagrindas spręsti, kad sujungus šias civilines bylas, jos bus greičiau, ekonomiškiau ir teisingai išnagrinėtos. Abiejose bylose tuo pačiu faktiniu pagrindu ginčijamas sandorių teisėtumas, todėl bylas sujungus skirtingiems teismams nereikės nustatinėti ir vertinti tų pačių faktinių aplinkybių, byloje dalyvaujantiems asmenims nereikės dalyvauti dviejuose procesuose, bus taupomas tiek proceso dalyvių, tiek teismo laikas, taip pat bus išvengta galimų dviejų apeliacinių procesų. Tai atitiks civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 7 str.).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla teisme gauta 2012 m. liepos 5 d. ir šioje byloje yra pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės: teismo posėdis paskirtas 2013 m. sausio 29 d. 13 val. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo civilinė byla teisme gauta vėliau – 2012 m. rugsėjo 24 d. – ir šiuo metu yra pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, abi civilinės bylos, jas sujungus, perduotinos nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Esant tokiai situacijai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-2517-436/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1480-265/2012 prie civilinės bylos Nr. 2-1480-265/2012 prijungiant civilinę bylą Nr. 2-2517-436/2012, ir perduoti jas kartu nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.