Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-11 · Administracinė byla Nr. I-75-279/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-10-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
I-75-279/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01560-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
Šiaulių apygardos prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, D. N., Šiaulių rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
D. N., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Žilvinas Astrauskas
Administracinė byla Nr. I-75-279/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01560-2014-5Procesinio sprendimo kategorija : 15.7; 55.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant Aistei Kuliavcevaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Romai Timofejavienei,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui N. J.,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui D. N., jos atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, D. N. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ( It., b.l.2-7).

Pareiškėjas pareiškime ir jo atstovė prokurorė R. Timofejavienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1998 m. liepos 1 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. B. atkurtos nuosavybės teisės į J. S. iki nacionalizacijos valdytus 1,95 ha žemės ir 2,39 ha miško grąžinant natūra 1,4446 ha žemės ir 2,39 ha miško bei už 0,5054 ha žemės atlyginant pinigais. Šio sprendimo pagrindu P. B. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 3,49 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kurtuvėnų k. v., Paširvio k., Šiaulių r. sav., kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, ir į 0,7239 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį Kurtuvėnų k. v., Paširvio k. 1, Bubių sen., Šiaulių r. sav., dalį – 0,3446 ha (namų valda).

1998 m. rugsėjo 18 d. sutartimi, patvirtinta Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1999 m. rugsėjo 17 d. sutartimi, patvirtinta Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), P. B. 3,49 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kurtuvėnų k. v., Paširvio k., Šiaulių r. sav., pardavė D. N.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo pakeisti 3,49 ha žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. buvo pakeistas D. N. nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kurtuvėnų k. v., Paširvio k., Šiaulių r. sav., plotas – iš 3,49 ha į 3,5838 ha.

P. B. atkuriant nuosavybės teises, preliminariais matavimais buvo suformuotas 3,49 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, šio žemės sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais, apie tai surašytas 1998 m. vasario 19 d. grąžinamos natūra žemės sklypo(ų) ribų paženklinimo-parodymo aktas. 1998 m. vasario 14 d. 3,49 ha žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje yra pažymėti bendro naudojimo keliai, o taip pat bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė. Pagal grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 34 plane, parengtame 1998 m. kovo 24 d., pažymėtus riboženklius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, 3,49 ha ploto žemės sklypas neapima kelio bei automobilių stovėjimo aikštelės, jie yra už žemės sklypo ribos. 1998 m. vasario 19 d. 3,49 ha žemės sklypo kontūrų plotų skaičiavimo žinialapyje nurodyta, kad 3,49 ha žemės sklypą sudaro 1,10 ha pievos ir 2,39 ha miško žemė, o plotas aplinkinėje riboje – automobilių stovėjimo aikštelė 0,02 ha, D. N. namų valda 0,3793 ha ir bendro naudojimo keliai 0,23 ha. 1998 m. vasario 28 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje taip pat nurodyta, kad sklypą sudaro 1,10 ha žemės ūkio naudmenos ir 2,39 ha miškai. Tai reiškia, kad P. B. atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, buvo suformuotas ir perduotas 3,49 ha žemės sklypas, į kurį nepateko nei kelias, nei automobilių stovėjimo aikštelė. P. B., perleisdamas žemės sklypą D. N., negalėjo perleisti kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės, nes pats jų atkuriant nuosavybės teises neįgijo, t. y. pagal 1998 m. rugsėjo 18 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1999 m. rugsėjo 17 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), D. N. nebuvo perduotas kelias ir automobilių stovėjimo aikštelė, jai perduotas žemės sklypas, kurį sudarė 1,10 ha pievos ir 2,39 ha miško žemė. Tai patvirtina ir šalia miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kurtuvėnų k. v., Paširvio k., Šiaulių r. sav., namų valdos žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio D. N. ir P. N., 2002 metais atlikti kadastriniai matavimai. Namų valdos žemės sklypas ribojasi ne su 3,49 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o su keliu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas, atlikdamas miškų ūkio paskirties 3,49 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus perkėlė žemės sklypo riboženklius, t. y. pakeitė šio žemės sklypo ribas, taip pažeisdamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas – imperatyvų draudimą kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (nauja redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.), 65 punkte (keistas 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1181) numatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 33 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisykles (toliau – Taisyklės), žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą ir kadastro duomenų bylas tikrina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visais atvejais , kai žemės sklypų kadastro duomenų byla pateikiama tikrinti teritoriniam padaliniui. Teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą kameraliai tikrina ir, ar nepakeistos žemės sklypo ribos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui 2013 m. vasario 6 d., o 2013 m. vasario 25 d. buvo pakartotinai pateikta patikrinimui žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Paširvės k., Bubių sen., kadastro duomenų byla.Nors 2013 m. kovo 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta teisingai, tačiau tai paneigia 1998 m. vasario 14 d. 3,49 ha žemės sklypo ribų nustatymo brėžinys, grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 34 planas, parengtas 1998 m. kovo 24 d., 1998 m. vasario 19 d. 3,49 ha žemės sklypo kontūrų plotų skaičiavimo žinialapis, 1998 m. vasario 28 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo pakeisti trečiojo suinteresuotojo asmens D. N. 3,49 ha žemės sklypo kadastro duomenys t. y. padidinant žemės sklypą savivaldybės kelio sąskaita, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl minėtas sprendimas yra neteisėtas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies punktas). Po atliktų kadastrinių matavimų trečiasis suinteresuotas asmuo D. N. be teisinio pagrindo įgijo kelią ir automobilių stovėjimo aikštelę (pagal kadastrinius matavimus aikštelė nėra išskirta atskirai, ji priskaičiuota prie kelio ploto) savo nuosavybėn, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsniui, numatančiam žemės įsigijimo nuosavybėn būdus.

Tiek atliekant kadastrinius matavimus, tiek tikrinant žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nebuvo atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, t.y. į dokumentus, parengtus formuojant 3,49 ha žemės sklypą ir į jį atkuriant nuosavybės teises P. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, neatsižvelgdamas į tai, kad pakeistos žemės sklypo ribos, suderino UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. M. parengtą 35838 kv. m žemės sklypo planą bei kadastrinių matavimų bylą. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ 65.3 punkto bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 33 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 6.2 punkto reikalavimai.

Šalies argumentai

K. G. prašymas Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas 2014 m. kovo 21 d. Susipažinus su pateiktu pareiškimu buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių bei į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją dėl dokumentų pateikimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2014 m. balandžio 8 d. pateikė tik dalį dokumentų. Žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkymo byla bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla buvo pateiktos tik 2014 m. gegužės 27 d. Šiaulių rajono savivaldybė informaciją, kad kelias patekęs į D. N. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, pateikė 2014 m. gegužės 20 d. Todėl teigti, kad surinkta pakankamai duomenų apie pažeistą viešąjį interesą, buvo galima gavus iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus žemės tvarkymo bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas ir termino pradžia pareiškimui paduoti skaičiuotina nuo 2014 m. gegužės 27 d.

Pareiškėjas nurodė, jog nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spęsti kiekvienu konkrečiu atveju dėl viešojo intereso pažeidimo ir teisminio proceso inicijavimo. Dėl to gindamas viešąjį interesą, kreiptis į teismą prokuroras gali visais atvejais , nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis , prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinimo ir teisės ginamo visuomeninio intereso , įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų . Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas bendriausia prasme apibūdintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnio , 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jis suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies suinteresuotumas konkrečiu valdžios įstaigos ar jų pareigūnų sprendimu, poelgiu, veiksmu. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, visuomenė ir viešosios institucijos su viešąja teise susijusį viešąjį interesą privalo ginti ir skatinti (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Tai duoda pagrindą išvadai, kad viešasis interesas egzistuoja tais atvejais , kai sprendimai, veiksmai atliekami viešajame sektoriuje ir kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu ir pažeidžiamas viešasis interesas ir prokuroras ne tik turi teisę , bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis.

Ginčijamas administracinis aktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ yra priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, taip pat neteisėto administracinio akto pagrindu D. N. įgijo nuosavybės teises į didesnį žemės sklypą, o savivaldybė turtą – 0,1681 ha kelio prarado, t. y. šiuo pareiškimu yra ginamos ir pažeistos savivaldybės teisės. Būtent patikslinus žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kurtuvėnų k. v Paširvio k., Šiaulių r. sav., nuosavybės teise priklausančio D. N., kadastrinius matavimus Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis kelias pateko į šį žemės sklypą. 2013 m. rugpjūčio 27 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi buvo perduotos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos D. N. ir P. N. detaliajam planui rengti Šiaulių rajone, Paširvio kaime sklypuose, kurių kadastriniai Nr(duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 17 d. patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas planavimo dokumentui rengti Nr. 124(16.1). Taigi Šiaulių rajono savivaldybė patvirtindama planavimo sąlygų sąvadą planavimo dokumentui rengti matė ar privalėjo matyti, kad į žemės sklypą įeina jai nuosavybės teise priklausantis kelias, tačiau jokių priemonių ginti savo turtinius interesus nesiėmė. Todėl prokuroras privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65.3 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 33 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 6.2 punktu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 18 straipsniu, 40 straipsnio 7 punktu, 56 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepimuose (It. b. l 75–77, It., b.l. 42-43.) nurodė, kad pateiktam Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimui neprieštarauja ir mano, kad šis pareiškimas teismo turėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad viešąjį interesą ginančio prokuroro pareiškimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus priimto sprendimo panaikinimo teismui pateiktas dėl to, kad priimant skundžiamą administracinį aktą, t. y. nustatant kadastrinius duomenis D. N. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Paširvio k., Šiaulių r. sav., į jos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą pateko bendrojo naudojimo kelias bei bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė.2013 m. vasario 6 d. D. N. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui pateikė prašymą pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Paširvio kaime, Šiaulių r. sav., kadastro duomenis ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo pakeisti 3,49 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenys, pakeičiant D. N. nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kurtuvėnų k. v., esantį Paširvio k., Šiaulių r. sav., plotą iš 3,49 ha į 3,5838 ha.Į aukščiau nurodytą 3,49 ha ploto žemės sklypą Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės P. B. į buvusio savininko Jokūbo Stasaičio nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities, Šiaulių rajone, Paširvio kaime 4,34 ha žemę grąžinant natūra 1,95 ha žemės ir 2,39 ha miško. P. B. žemės sklypus pagal 1998 m. rugsėjo 17 d. sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1998 m. rugsėjo 18 d. sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė D. N. Nuosavybės teisių atkūrimo P. B. grąžinant žemę natūra žemės tvarkymo byloje yra Valstybinio miškotvarkos instituto inžinieriaus V. B. nubraižytas 1998 m. vasario 14 d. ribų nustatymo brėžinys, kuriame yra pažymėti bendro naudojimo keliai ir bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė. Grąžinamos natūra 3,49 ha ploto žemės sklypo plane, kuris buvo parengtas 1998 m. kovo 24 d., matosi, kad žemės sklypas neapima kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės. Pagal 1998 m. vasario 28 d. sudarytą žemės naudojimo plotų eksplikaciją į grąžinamo natūra 3,49 ha ploto žemės sklypo plotą keliai nebuvo įskaičiuoti. Šioje eksplikacijoje nurodyta, kas žemės sklypą sudaro 1,10 ha žemės ūkio naudmenų ir 2,39 ha miško. Kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje, sudarytame 1998 m. vasario 19 d., įsiterpusių kontūrų plotų skiltyje nurodyti automobilių stovėjimo aikštelės ir bendro naudojimo kelių plotai. Todėl galima daryti išvadą, kad atkuriant nuosavybės teises į J. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę į suformuotą žemės sklypą nei keliai, nei automobilių stovėjimo aikštelė nepateko. Atsižvelgiant į tai, P. B., parduodamas žemę, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Paširvio kaime, Šiaulių rajone, pagal 1998 m. rugsėjo 17 d. sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1998 m. rugsėjo 18 d. sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) D. N. negalėjo perleisti nei kelio, nei automobilių stovėjimo aikštelės, nes jie jam nepriklausė nuosavybės teisėmis.

Papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (aktuali redakcija nuo 2013-03-03 iki 2014-04-23) patvirtintas privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas ir šio nutarimo 2.11. punkte numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, viršijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatytą leistiną matavimo tikslumą, kai išmatuoto žemės ar miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės ar miško sklypo savininkui gali būti kompensuojamas, kaip numatyta 2.11.1. ir 2.11.2. punktuose.

Atsakovo atstovas N. J. teismo posėdžio metu analogiškais argumentais iš esmės palaikė prokuroro pareiškimą ir neprieštaravo skundžiamo sprendimo panaikinimui, tačiau kelia klausimą dėl viešojo intereso ir poreikio jį ginti buvimo nagrinėjamoje byloje.

Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2016 m. rugsėjo 3 d. teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti savo nuožiūra ( II t., b.l. 56).

Atsiliepimas

Pateiktuose atsiliepimuose ( It., b.l. 68–69 ir It. b.l 39-40 ) nurodo, kad pagal 1998 m. rugsėjo 18 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1999 m. rugsėjo 17 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), D. N. nebuvo perduotas kelias ir automobilių stovėjimo aikštelė, jai perduotas sklypas, kurį sudarė 1,10 ha pievos ir 2,39 ha miško žemė. Tai patvirtina ir šalia miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kurtuvėnų k. v., Paširvio k. Šiaulių r. sav., namų valdos žemės sklypo nuosavybės teise priklausančio D. N. ir P. N., 2002 metais atlikti kadastriniai matavimai. Namų valdos žemės sklypas ribojasi ne su 3,49 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o su keliu.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 14 d. vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo pakeisti 3,49 ha žemės sklypo rodikliai, mano, kad administracinis aktas priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, taip pat šio administracinio akto pagrindu D. N. įgijo nuosavybės teisę į didesnį žemės sklypą, o savivaldybė turtą – 0,1681 ha kelio prarado, šiuopareiškėjo pareiškimu yra ginamos pažeistos savivaldybės turtinės teisės.

Šiaulių rajono savivaldybės užsakymu yra parengtas ir Savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. T-132 „Dėl susisiekimo sistemos Šiaulių rajono specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas specialusis planas, pagal kurio sprendinius vietinės reikšmės vidaus kelias Nr. (duomenys neskelbtini) „Paširvis“ priklauso Šiaulių rajono savivaldybei. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, sutinka su prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimu ir jame išdėstytu reikalavimu, teismo prašo pareiškėjo pareiškimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 14 d. vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ panaikinimo tenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. N. atsiliepime (It.,72 b. l –73.) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kaip teisingai pažymi prokuroras savo pareiškime, kad, atliekant kadastrinius matavimus, leidžiama tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis. Toks patikslinimas ir buvo atliktas. Prokuroras klaidina teismą teigdamas, kad D. N. žemės sklypo, kurį ji įgijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš P. B., plotas padidėjo kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės, priklausančių Šiaulių rajono savivaldybei, sąskaita.

Nei kelias, nei atskirai neišskirta automobilių stovėjimo aikštelė niekada nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre kaip Šiaulių rajono savivaldybei priklausantis statinys. Šis kelias tik buvo pažymėtas kaip vietinės reikšmės vidaus kelias Šiaulių rajono savivaldybės susisiekimo specialiajame plane, patvirtintame savivaldybės tarybos 2012-05-17 sprendimu Nr. T-132. Tai pažymėta ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštuose. Toks pažymėjimas tik parodė realiai esančią padėtį – faktinį kelio ir aikštelės buvimą, o ne jo priklausomumą konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad minimas kelias su automobilių stovėjimo aikštele buvo Kurtuvėnų miškų urėdijos žinioje ir naudojami vietiniams poreikiams tenkinti. Tačiau šie statiniai niekada nebuvo įteisinti ir miškų urėdijos vardu. Iš to išeina, kad visiškai nepagrįstas teiginys, jog jos žemės sklypas buvo padidintas kokio ūkio subjekto sąskaita. Sprendžiant prašymą dėl šių statinių priklausomybės, buvo išaiškinta, kad jie yra nedaloma žemės sklypo visumos dalis ir jokio atskiro jų privatizavimo nereikia. D. N. įgijus nuosavybės teise visą šiuo metu jos vardu registruotą žemės sklypą, buvo atlikti kadastriniai matavimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas žemės sklypo riboženklių niekur neperkėlė, o tik patikslino, kaip tai numato įstatymas, jai priklausančio žemės sklypo plotą, atlikdamas atitinkamus perskaičiavimus pagal duomenis, gautus atlikus kadastrinius matavimus, kurie patikslino anksčiau atliktus preliminarius matavimus.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens D. N. atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atstovas kėlė klausimą, ar šioje situacijoje galimas viešojo intereso gynimas, kadangi čia susikerta privačių asmenų verslo interesai. Šis ginčo kelias yra akligatvis, kuris baigiasi įvažiavus į D. N. privačią valdą, kelias tenkina tik D. N. poreikius ir neturėtų būti viešojo intereso objektas. Keliu gali važiuoti tik vienas automobilis, ir gali grįžti tik atbuline eiga, arba apsisukti , pažeisdamas D. N. teises, užvažiuodamas ant jai priklausančio žemės sklypo. Teigė, jog bendro naudojimo kelias yra priskiriamas prie miško žemės ir turi būti pripažįstama, kad jis įgytas nuperkant miško žemę. Savivaldybė šiuo atveju nėra nei kelio, nei aikštelės įregistravusi kaip nuosavybės objekto. Taip pat nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti neviršijus įstatymo leidžiamos paklaidos. Mano, kad prokuroras praleido terminą kreiptis su pareiškimu į teismą, kadangi K. G. 2014 m. kovo 21 d. kreipdamasi į prokurorą, pateikė visą turimą medžiagą, todėl prokurorui papildomo tyrimo nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi).

Pareikštu reikalavimu byloje prokuroras, siekia apginti viešąjį interesą, teigdamas, kad valstybė prarado turtą dėl kitų asmenų padarytų neteisėtų veiksmų, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas t.y. D. N. be teisinio pagrindo savo nuosavybėn įgijo kelią ir automobilių stovėjimo aikštelę.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 56 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo interesosąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai) kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, t.y. kasyra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi adhoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr.A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr.A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5 (15), 184-229 p., 2009 m. sausio 21 d. Nr.A556-15/2009 ir kt.).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A17-742/2007).

Žemesnės instancijos teismas

Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Teismo procesiniame sprendime, priimtame pagal prokuroro (ar kito viešąjį interesą ginančio subjekto) prašymą dėl viešojo intereso gynimo, turi būti pateiktas pagrįstas ir motyvuotas vertinimas, kodėl atitinkamas interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, pripažįstamas viešuoju ir jis ginamas arba nepripažįstamas viešuoju ir jį ginti atsisakoma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A822-65/2009 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti gintinais viešojo intereso objektais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas laikytinas viešojo interesu pažeidimu. Skundas dėl viešojo intereso gynimo gali būti tenkinamas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą, nes jie turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį Nr. A146-1353/2014 ir kt.).

Teismų praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; LAT 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo pripažinti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės.

Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, visuomenė ir viešosios institucijos su viešąja teise susijusį viešąjį interesą privalo ginti ir skatinti ( Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Tai duoda pagrindą išvadai, kad viešasis interesas egzistuoja tais atvejais , kai sprendimai, veiksmai atliekami viešajame sektoriuje ir kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu ir pažeidžiamas viešasis interesas ir prokuroras ne tik turi teisę , bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis.

Ginčijamas administracinis aktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ yra priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas normas. Šio neteisėto administracinio akto pagrindu D. N. įgijo nuosavybės teises į didesnį žemės sklypą, o savivaldybė turtą – 0,1681 ha kelio prarado Po atliktų kadastrinių matavimų, neteisėto administracinio akto pagrindu D. N. įgijo savo nuosavybėn kelią ir automobilių stovėjimo aikštelę, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsniui, numatančiam žemės įsigijimo nuosavybėn būdus.

Teismas pažymi, kad kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Konkrečiu atveju , kai valstybės institucija- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius priima sprendimą viešajame sektoriuje, pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, yra pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu yra pažeidžiamas ir viešasis interesas ir prokuroras privalo į tokį faktą reaguoti , ginti viešąjį interesą įstatymo nustatytomis priemonėmis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai suinteresuotam asmeniui aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas paskelbtu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada jį priėmė, koks yra akto turinys. ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai įgyja bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pakankamą pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės penkių teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, paskelbtoje „Administracinių teismų praktika“(Nr. 8, p. 206-230) ir 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Šiuose sprendimuose teisėjų kolegija aptarė ABTĮ 13 straipsnio nuostatas dėl teismų praktikos vienodumo formavimo. Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios skaičiavimo ypatumai, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, jie grindžiami nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jau gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tik nuo momento, kai yra surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir nuo jo pradedama skaičiuoti kreipimosi į teismą termino pradžia.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kokių priemonių prokuroras gali imtis, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.). Rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, prokuroras šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 6 punktai) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių viešajam interesui ginti). Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima.

Nustatyta, kad K. G. prašymas Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014m. kovo 21 d. ( It., b.l. 63-64 ). Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad prokuroras nedelsdamas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių bei į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją dėl dokumentų pateikimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2014 m. balandžio 8 d. pateikė tik dalį dokumentų. Šiaulių rajono savivaldybė informaciją, kad kelias patekęs į D. N. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, pateikė 2014 m. gegužės 20 d. Žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkymo byla bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla buvo pateiktos tik 2014 m. gegužės 27 d. Taigi darytina išvada, kad pakankamai duomenų apie pažeistą viešąjį interesą, prokuroras gavo 2014 m. gegužės 27 d. ir nuo šios datos skaičiuotinas terminas pareiškimui paduoti. Pareiškėjas su pareiškimu į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi 2014-06-20, todėl teismo vertinimu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas vieno mėnesio terminas pareiškimui paduoti nėra praleistas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apskrities 1998 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (It. b.l.14.) P. B. atkurtos nuosavybės teisės į J. S. iki nacionalizacijos valdytą 1,95 ha žemės ir 2,39 ha miško grąžinant natūra 1,4446 ha žemės ir 2,39 ha miško bei už 0,5054 ha žemės atlyginant pinigais. Šio sprendimo pagrindu P. B. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 3,49 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kurtuvėnų k. v., esantį Paširvio k., Šiaulių r. sav., kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, ir į 0,7239 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) Kurtuvėnų k. v., esančio Paširvio k. 1, Bubių sen., Šiaulių r. sav., dalį – 0,3446 ha (namų valda).

1998 m. rugsėjo 18 d. sutartimi, patvirtinta Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1999 m. rugsėjo 17 d. sutartimi, patvirtinta Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), P. B. 3,49 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kurtuvėnų k. v., esantį Paširvio k., Šiaulių r. sav., pardavė trečiajam suinteresuotam asmeniui D. N.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (It.,b.l.15.) buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. M. 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šioje kadastro duomenų byloje nurodyta, kad žemės sklypo, valdomo D. N. nuosavybės teise, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kurtuvėnų k. v., esančio Paširvio k., Šiaulių r. sav., plotas yra 3,5838 ha ( It., b.l. 34 ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. buvo pakeistas D. N. nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kurtuvėnų k. v., esančio Paširvio k., Šiaulių r. sav., plotas – iš 3,49 ha į 3,5838 ha.

P. B. atkuriant nuosavybės teises, preliminariais matavimais buvo suformuotas 3,49 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, šio žemės sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais, apie tai surašytas 1998 m. vasario 19 d. grąžinamos natūra žemės sklypo(ų) ribų paženklinimo-parodymo aktas. 1998 m. vasario 14 d. 3,49 ha žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje yra pažymėti bendro naudojimo keliai, o taip pat bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė. Pagal grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 34 plane, parengtame 1998 m. kovo 24 d., pažymėtus riboženklius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 3,49 ha žemės sklypas neapima kelio bei automobilių stovėjimo aikštelės, jie yra už žemės sklypo ribos. 1998 m. vasario 19 d. 3,49 ha žemės sklypo kontūrų plotų skaičiavimo žinialapyje nurodyta, kad 3,49 ha žemės sklypą sudaro 1,10 ha pievos ir 2,39 ha miško žemė, o plotas aplinkinėje riboje – automobilių stovėjimo aikštelė 0,02 ha, D. N. namų valda 0,3793 ha ir bendro naudojimo keliai 0,23 ha. 1998 m. vasario 28 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje taip pat nurodyta, kad sklypą sudaro 1,10 ha žemės ūkio naudmenos ir 2,39 ha miškai. Tai reiškia, kad P. B. atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, buvo suformuotas ir perduotas 3,49 ha žemės sklypas, į kurį nepateko nei kelias, nei automobilių stovėjimo aikštelė. P. B. perleisdamas žemės sklypą D. N. negalėjo perleisti kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės, nes pats jų atkuriant nuosavybės teises neįgijo, t.y. pagal 1998 m. rugsėjo 18 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1999 m. rugsėjo 17 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), D. N. nebuvo perduotas kelias ir automobilių stovėjimo aikštelė, jai perduotas žemės sklypas, kurį sudarė 1,10 ha pievos ir 2,39 ha miško žemė. Tai patvirtina ir šalia miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kurtuvėnų k. v., esančio Paširvio k., Šiaulių r. sav., namų valdos žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio D. N. ir P. N., 2002 metais atlikti kadastriniai matavimai. Namų valdos žemės sklypas ribojasi ne su 3,49 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o su keliu. Šiaulių rajono savivaldybės užsakymu yra parengtas ir Savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. T-132 „Dėl susisiekimo sistemos Šiaulių rajono specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas specialusis planas, pagal kurio sprendinius vietinės reikšmės vidaus kelias Nr. (duomenys neskelbtini) „Paširvis“ priklauso Šiaulių rajono savivaldybei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas, atlikdamas miškų ūkio paskirties 3,49 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus perkėlė žemės sklypo riboženklius, t.y. pakeitė šio žemės sklypo ribas, taip pažeisdamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas – imperatyvų draudimą kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribas.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnį, vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra: 1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;30 valstybinės žemės pardavimas;4) civiliniai sandoriai dėl žemės.

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimui, vietovėje ženklinami , matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. To paties straipsnio dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo , valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (nauja redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.), 65 punkte (keistas 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1181) numatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 33 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisykles (toliau – Taisyklės), žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą ir kadastro duomenų bylas tikrina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visais atvejais , kai žemės sklypų kadastro duomenų byla pateikiama tikrinti teritoriniam padaliniui. Teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą kameraliai tikrina ir, ar nepakeistos žemės sklypo ribos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui 2013 m. vasario 6 d., o 2013 m. vasario 25 d. buvo pakartotinai pateikta patikrinimui žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Paširvės k., Bubių sen., kadastro duomenų byla. Nors 2013 m. kovo 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ( It. b.l. 25 ) pažymėta, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta teisingai, tačiau tai paneigia 1998 m. vasario 14 d. 3,49 ha žemės sklypo ribų nustatymo brėžinys, grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 34 planas, parengtas 1998 m. kovo 24 d., 1998 m. vasario 19 d. 3,49 ha žemės sklypo kontūrų plotų skaičiavimo žinialapis, 1998 m. vasario 28 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo pakeisti trečiojo suinteresuotojo asmens D. N. 3,49 ha žemės sklypo kadastro duomenys t. y. padidinant žemės sklypą savivaldybės kelio sąskaita, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl minėtas sprendimas yra neteisėtas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams .Po atliktų kadastrinių matavimų trečiasis suinteresuotas asmuo D. N. be teisinio pagrindo įgijo kelią ir automobilių stovėjimo aikštelę (pagal kadastrinius matavimus aikštelė nėra išskirta atskirai, ji priskaičiuota prie kelio ploto) savo nuosavybėn, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsniui, numatančiam žemės įsigijimo nuosavybėn būdus.

Tiek atliekant kadastrinius matavimus, tiek tikrinant žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nebuvo atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, t. y. į dokumentus, parengtus formuojant 3,49 ha žemės sklypą ir į jį atkuriant nuosavybės teises P. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, neatsižvelgdamas į tai, kad pakeistos žemės sklypo ribos, suderino UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. M. parengtą 35838 kv. m žemės sklypo planą bei kadastrinių matavimų bylą. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ 65.3 punkto bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 33 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 6.2 punkto reikalavimai.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Paširvio kaime, Šiaulių rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėIrena Varžinskienė