Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-18 · Byla Nr. A2.6.-2829-536/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-18
Bylos Nr.
A2.6.-2829-536/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
V. V.
Nukentėjusysis
J. D.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-28269-536/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02051-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.;45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriuajnt Gražinai Osinskajai, Rūtai Purickaitei, Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant pažeidėjui V. V., jo gynėjui Petrui Klimavičiui,nukentėjusiajam J. D.,specialistui, AB DK „PZU Lietuva“ atstovui Danui Švedui,

išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., bylą V.V, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. kaltinamas tuo, kad 2015-02-06 apie 15 val. 39 min. ties pastatu Nr. 4A, esančiu V.Druskio g., Vilniuje, jis, vairuodamas automobilį „Nissan Note“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Nissan“ automobilis), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 red.) (toliau – KET) 9 p. reikalavimus, dėl ko apgadino kitą transporto priemonę: išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, V. V. atsitrenkė į gatvėje stovėjusį automobilį „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Opel“ automobilis), ir iš šio eismo įvykio vietos savavališkai, pažeisdamas KET 219.1, 219.2, 222 p. reikalavimus, pasitraukė.

Pažeidėjas V. V. kaltu dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų neprisipažino ir parodė, kad 2015-02-06 dienos metu V.Druskio g., Vilniuje, netli parduotuvės, paliko savo „Nissan“ automobilį gatvėje. Netrukus grįžo, sėdo į mašiną, įjungęs atbulinę pavarą, išvairavo į važiuojamąją dalį, tačiau jokių kitų transporto priemonių, stovėjusių už jo, nematė, į nieką neatsitrenkė ir nuvažiavo. Po kurio laiko grįžęs į tą pačią vietą, pamatė ten policijos pareigūnus, kurie jį pasikvietė prie automobilio „Opel“, apžiūrėjo jo automobilio „Nissan“ bamperį, rado ant jo apgadinimų, tačiau šie buvo seni, nukentėjusiojo gi automobilis faktiškai apgadintas nebuvo.

Nukentėjusysis J. D. gi nurodė, kad 2015-02-06 dienos metu trumpam paliko savo automobilį „Opel“ V.Druskio g., prie picerijos. Gavęs užsakytas picas, grįžo prie automobilio. Prie jo priėjo vaikinas vardu, kaip vėliau paaiškėjo, Andrej, pasakęs, kad matė, kaip jo automobilio priekinį bamperį kliudė „Nissan“ mašina, padavė jam lapelį, kuriame buvo užrašytas šio automobilio valstybinis numeris. Apžiūrėjęs savo automobilį, jis pamatė nežymius įdrėskimus ant priekinio bamperio ties valstybinio numerio ženklu ir įskilusį priekinio dešinio priešrūkinio žibinto stiklą. Šio įskilimo anksčiau nebuvo matęs. Apie įvykį jis pranešė pagalbos telefonu.

Bylos tyrimo metu buvo užfiksuota, kad automobiliui „Opel“ yra apgadintas priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės priešrūkinis žibintas (b.l. 8), o automobiliui „Nissan“ – 0,5 iki 0,56 m nuo paviršiaus aukštyje nubrozdintas galinis bamperis (protokole nenurodyta, kurioje būtent galinio bamperio vietoje (jo viduryje, kampe, kokiu atstumu nuo kairiojo ar gešinio krašto) lokalizuojasi šis nubrozdinimas ir teigiama, kad šio nubrozdinimo aukštis bei išsidėstymas atitinka analogiškus automobilio „Opel“ apgadinimų parametrus, tačiau pats „Opel“ automoblis apžiūrėtas nebuvo (b.l. 13).

Policijos pareigūnai A.Stančikas ir D.Abaravičius apklausos teisme nesugebėjo konkretizuoti, kuo gi būtent pasireiškė automobilio „Opel“ priekinio bamperio apgadinimai ir spėjo, kad tai galėjo būti įdrėskimai.

Nukentėjusysis teigė, kad po šio eismo įvykio jis savo automobilio neremontavo, tačiau nei gynėjo pateiktose nukentėjusiojo automobilio fotonuotraukose, atliktose pasak gynėjo po jo ginamajam inkriminuoto eismo įvykio (b.l. 42, 43, 44, 54, 55), nei draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ pateiktose fotonuotraukose, pagamintose po nukentėjusiojo kreipimosi į šią bendrovę dėl padarytos žalos atlyginimo (b.l. 102-104, 106, 107) nematyti jokių kiek žymesnių priekinio bamperio apgadinimų.

Specialistas D.Švedas nurodė, kad apgadinimais buvo įvertintas valstybinio numerio ženklo raidės „G“ nubrozdinimas, matomas 102, 105, 108 b.l. esančiose nuotraukose.

Pažeidėjo ir jo gynėjo atsikirtimai, kad nukentėjusiojo ir pažeidėjo automobilių dalių apgadinimai nesutampa savo aukščiu, atmestini: iš paties gynėjo pateiktų nuotraukų, esančių 85 – 91 b.l., kur buvo užfiksuota pažeidėjo ir nukentėjusiojo automobiliui identiško modelio automobilio avarinės situacijos imitacija, matyti, kad pažeidėjo automoiblio galinio bamperio labiausiai išsikišusi į išorę viršutinė briauna, padengta juodojo plastiko moldingu, yra praktiškai vienodame aukštyje su avarinę situaciją modeliavusio automobilio viršutinio priekinio valstybinio numerio ženklo šono aukščiu. Pažymėtina, kad nors specialistas nepaminėjo, bet keliose fotonuotraukose (b.l. 103, 108, 110, 111) ties valstybinio numerio ženklo kairiu viršutiniu kampu pastebimas nedidelis tamsus įdrėskimas, kuris vizualiai irgi pasiekiamas pažeidėjo automobilio galinio bamperio viršutine briauna. Taigi tokie valstybinio numerio ženklo ir priekinio bamperio apgadinimai galėjo būti padaryti pažeidėjo automobilio galiniu bamperiu.

Kitaip matoma situacija su ta kaltinimo dalimi, pagal kurią pažeidėjas savo automobiliu apgadino nukentėjusiojo automobilio priekinį dešinės pusės priešrūkinį žibintą. Čia atsižvelgtina į tai, kad specialistas D.Švedas 2015-02-09 defektų akte (b.l. 96) irgi pažymėjo ir apklausos teisme metu patvirtino, kad minėtas žibintas buvo apgadintas. Iš fotonuotraukų (b.l. 103, 106, 112) matyti, kad šio žibinto stiklas buvo suskilęs. Specialistas prisiminė, kad lygiai taip pat buvo apgadintas ir priešingos pusės nukentėjusiojo automobilio priešrūkinis žibintas, ir jo surašytame defektų akte jis pažymėjo, kad šio žibinto stiklo įtrūkimas yra „ne šio įvykio pasėkmė“. Atsižvelgdamas į priekinio kairiojo priešrūkinio žibinto išsidėstymą bamperyje žymiai žemiau pažeidėjo automobilio galinio bamperio dalių, kurios potencialiai galėjo kontaktuoti su nukentėjusiojo automobilio priekiniu bamperiu, ir žymiai toliau nuo galimo jų kontakto vietos, specialistas teigė, kad ir šis, kairysis priešrūkinis žybintas vargu ar galėjo būto apgadintas nukentėjusiojo ir pažeidėjo automobilių bamperių kontakto metu. Tokios specialisto abejonės yra pagrįstos: automobiliams stovint lygiagrečiai su kelkraščiu (o įvykio vietoje jis atribotas betoniniu bordiuru (b.l. 48-53) nukentėjusiojo automobilio priekinis kairysis priešrūkinis žibintas pažeidėjo automobilio galinio bamperio nepasiekiamas (b.l. 84-91) ir teismo vertinimu administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytomis aplinkybėmis pažeidėjo vairuojamo automobilio apgadintas būti negalėjo.

Baigdamas tirti Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo, inkriminuoto V. V., aplinkybes teismas pažymi, kad byloje nėra nei vieno asmens, kuris būtų matęs avarinį nukentėjusiojo ir pažeidėjo automobilių bamperių kontaktą: nukentėjusiojo minėtas įvykį stebėjęs Andrej bylos tyrimo metu apklaustas nebuvo. Kelių policijos valdyba teismo pavedimu patikrino duomenis apie šį asmenį, nustatė (b.l. 113), kad tai yra A. P., kuris šiuo metu yra deklaravęs savo išvyką į Jungtinę Karalystę. Taigi šio asmens buvo vieta nenustatyta ir apklausti jį teisme nepavyko. Visi kiti byloje surinkti faktiniai duomenys nepašalina objektyviai kylančių abejonių tuo, kad nukentėjusiojo automobilio priekinį bamperį ir priekinį valstybinio numerio ženklą apgadino pažeidėjo vairuojamas automobilis.

Taikant LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą darytina išvada, kad V. V. nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Kadangi V. V. nepadarė eismo įvykio, jis negalėjo savavališkai ir pasitraukti šio tariamo eismo įvykio vietos. Taigi ši byla Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu nutrauktina nesant šių teisės pažeidimų įvykiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 250 str. 1 p., teisėjas

nutarė

šią administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bylą V.V. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. pagrindu nutraukti nesant šių pažeidimų įvykiui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ