Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2240-1034/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-12
Bylos Nr.
1-2240-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20965-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Darius Dzikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2240-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20965-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokato padėjėjui Dariui Dzikui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2021 m. birželio 26 d. apie 12.25 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuomet ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams minėtą automobilį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus A. B. neblaivumą, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 3,29 promilių girtumo laipsnis (antrojo pūtimo A. B. atsisakė).

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo tą dieną dukros gimtadienis, buvo išsinuomoję namą netoli (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo ten švęsti. Susipyko su sugyventine ir išvažiavo. Mažai ką prisimena. Tą dieną vairavo automobilį „Volvo“, kuris priklauso jam. Alkoholį vartojo vakare, sulaikymo dieną irgi vartojo, gėrė alų. Vairuodamas automobilį jautėsi apsvaigęs. Neprisimena, kodėl antrą kartą atsisakė pūsti į alkotesterį. Jo pajamos yra įvairios, priklausomai nuo darbo apkrovos, nuo (duomenys neskelbtini) Eur, o anksčiau ir (duomenys neskelbtini) Eur buvo. Anksčiau buvo baustas už vairavimą neblaiviam. Negali atsakyti, kodėl tai kartojasi. Neturi problemų su saikingu alkoholio vartojimu, nėra gydęsis nuo priklausomybės alkoholiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2021 m. birželio 26 d. 12.08 val. gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtartinai manevruoja po kelią (b. l. 5-6).

Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulės R. P.-K. 2021 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. birželio 26 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. D. apie 12.06 val. iš VPK OVS gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjas važiuoja paskui automobilį Volvo, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, įtartinai manevruoja po kelią. Sujungta su VPK. Važiuojant (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas minėtas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos šviesos švyturėlius bei garsinį signalą prie šviesoforo buvo sustabdytas automobilis, priėjus ir prisistačius prie automobilio vairuotojo, buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus automobilio privalomus dokumentus. Paaiškėjo, kad automobilis nėra draustas privalomuoju atsakomybės draudimu, taip pat neatlikta valstybės tvarka nustatyta techninė apžiūra. Automobilį vairavo A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje, iš burnos sklido alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai). A. B. prisipažino, kad šiandien vartojo alkoholinius gėrimus. Alkotesteriu buvo patikrintas blaivumas. Pirmu pūtimu apie 12.25 val. nustatytas 3,29 prom. girtumas, pakartotinai apie 12.45 val. vairuotojas atsisakė pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P.-K. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. dirbdama pagal iš anksto numatytą grafiką, patruliuodama kartu su A. D., apie 12.06 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pranešėjas važiuoja paskui automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant link minėto adreso buvo pastebėtas minėtas automobilis. Kadangi jos kolega vairavo tarnybinį automobilį, jis įjungė mėlynos ir raudonos spalvos šviesos švyturėlius bei garsinį signalą bei prie šviesoforo buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) namu (duomenys neskelbtini). Kai stabdytas automobilis sustojo, ji su kolega kartu priėjo prie automobilio vairuotojo, prisistatė ir vairuotojo paprašė, kad pateiktų vairuotojo pažymėjimą bei kitus automobilio privalomus dokumentus. Jai patikrinus dokumentus, nustatė, kad automobilis nėra draustas civilinės atsakomybės draudimu bei nebuvo atlikta nustatyta tvarka techninė apžiūra. Vėliau kartu su kolega išsiaiškino, kad automobilį vairavo A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Stebint vairuotoją, vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, t. y. jai su juo bendraujant, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai dėstė mintis, kalbėjo lėtai, nesiorientavo aplinkoje. Ji paklausė vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojas jai prisipažino, kad šiandien vartojo alkoholinius gėrimus. Kolega alkotesteriu patikrino vairuotojo girtumo ( neblaivumo) laipsnį ir apie 12.25 val. buvo nustatytas 3,29 girtumo ( neblaivumo ) laipsnis. Apie 12.45 val. kolega nuėjo prie vairuotojo ir paaiškino, kad reikės antrą kartą nusistatyti girtumo neblaivumo laipsnį. Vairuotojas atsisakė pasitikrinti girtumą. Vairuotoją sulaikė ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas (b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. dirbdamas pagal iš anksto numatytą grafiką, patruliuodamas kartu su R. P.-K., apie 12.06 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pranešėjas važiuoja paskui automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Vykstant link minėto adreso buvo pastebėtas minėtas automobilis. Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos šviesos švyturėlius bei garsinį signalą, prie šviesoforo buvo sustabdytas minėtas VOLVO automobilis, ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini). Kai stabdytas automobilis sustojo, jis su kolega kartu priėjo prie automobilio vairuotojo, prisistatė ir vairuotojo paprašė, kad pateiktų vairuotojo pažymėjimą bei kitus automobilio privalomus dokumentus. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Kolegei patikrinus dokumentus, nustatė, kad automobilis nėra draustas civilinės atsakomybės draudimu bei nebuvo atlikta nustatyta tvarka techninė apžiūra. Pagal dokumentus išsiaiškino, kad automobilį vairavo A. B. Bendraujant su A. B. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai dėstė mintis, kalbėjo lėtai, nesiorientavo aplinkoje. Kolegė paklausė vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojas jai atsakė, kad šiandien vartojo alkoholinius gėrimus. A. B. alkotesteriu apie 12.25 val. buvo nustatytas 3,29 prom. Apie 12.45 val. A. B. buvo paaiškinta, kad reikės antrą kartą nusistatyti girtumo laipsnį. Vairuotojas atsisakė pasitikrinti girtumą, prašė duoti jam vandens. Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. A. B. neneigė fakto, kad vairavo automobilį neblaivus (b. l. 40).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volvo S60 D5“, 2004 metų, vertė 2021 m. birželio mėn. yra 2500 Eur su PVM (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas. 2021 m. birželio 25 d. vakare po darbo nuvažiavo pas savo brolį į sodą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ten šventė penktadienį, todėl nusprendė išgerti alkoholio, gėrė viskio. Išgėrė 1 l talpos butelį viskio ,,Jack Daniels“. Alkoholį vartojo iki vakaro. Šiandien nubudo apie 6.00 val., jautėsi prastai, todėl išgėrė apie 2 litrus alaus ,,Vilniaus alaus'', pilstomo. Išgėręs alaus, po kelių valandų sugalvojo važiuoti iki savo namų. Nusprendė namo važiuoti su jam priklausančiu automobiliu Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė už jo važiuojantį policijos pareigūnų automobilį įjungtais švyturėliais. Pareigūnų reikalavimui pakluso. Prie jo priėjęs pareigūnas prisistatė, po pokalbio su juo pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. Pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas kiek daugiau nei 3 promilių girtumas. Antrą kartą pūsti atsisakė pamatęs pirmojo pūtimo rezultatą. Pareigūnai bandė jį įkalbėti, tačiau jis vis vien nesutiko. Jam buvo pasakyta, kad yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, dėl ko buvo pristatytas į policijos įstaigą. Kodėl sugalvojo važiuoti namo, negali pasakyti, tiesiog taip sugalvojo (b. l. 51).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2021 m. birželio 26 d. 12:25:13 val. A. B. nustatytas 3,29 prom. girtumo laipsnis (b. l. 9).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyti šie A. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo tą dieną dukros gimtadienis, buvo išsinuomoję namą netoli (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo ten švęsti. Susipyko su sugyventine ir išvažiavo. Mažai ką prisimena. Tą dieną vairavo automobilį „Volvo“, kuris priklauso jam. Alkoholį vartojo vakare, sulaikymo dieną irgi vartojo, gėrė alų. Vairuodamas automobilį jautėsi apsvaigęs. Neprisimena, kodėl antrą kartą atsisakė pūsti į alkotesterį. Tokie jo parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 51). Be to, A. B. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. P.-K., A. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, policijos registro išrašas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. B. 2021 m. birželio 26 d. apie 12.25 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuomet ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams minėtą automobilį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus A. B. neblaivumą, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 3,29 promilių girtumo laipsnis (antrojo pūtimo A. B. atsisakė). Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad vairuodamas automobilį jautėsi apsvaigęs. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B.: anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 87-88), baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 82-84), dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodytomis aplinkybėmis ir bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo pajamos nėra didelės, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos sumokėjimo terminas, t. y. vieneri metai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. birželio 26 d. 12.58 val. iki 2021 m. birželio 26 d. 16.02 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra net 3,29 promilės etilo alkoholio koncentracija, be to, baustas administracine tvarka už analogišką veiką praeityje, išvadų nedaro ir iš ankstesnių nuobaudų nepasimokė, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių šios priemonės taikymo terminą.

Nors kaltinamojo gynėjas prašė uždrausti A. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones terminui, artimam minimaliam, pažymėtina, kad toks prašymas yra nepagrįstas. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018).

Šioje byloje skiriant A. B. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos terminą, atsižvelgtina į tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 3,29 promilės girtumas, t. y. į tai, kad jo veiksmai (vairavo neblaivus automobilį Vilniaus mieste, pakankamai didelį atstumą) kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Svarbu ir tai, kad A. B. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti artimą minimaliam nėra jokio pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuotinas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. Normanto 2021 m. birželio 28 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 66-67).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 26 d. 12.58 val. iki 2021 m. birželio 26 d. 16.02 val. (1 dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir A. B. skirti galutinę bausmę – 48 MGL (2400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti A. B., kad:

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas