- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-1562-264/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- T. P.
- Ieškovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15155-221/2008 pagal ieškovės J. K. - P. ieškinį atsakovui T. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo (institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b .l. 3-7) prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2005-06-11 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr.774, dėl atsakovo T. P. kaltės; neskirti termino susitaikymui ir bylą nagrinėti iš esmės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei K. pavardę; nustatyti nepilnametės dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su mama (ieškove); priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 400,00 Lt, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki byla bus išnagrinėta iš esmės, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; įpareigoti atsakovą nepilnametei dukrai teikti laikiną išlaikymą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l.8-9) atsakovas T. P. prašė ieškovės ieškinį atmesti; skirti terminą susitaikyti.
Šalies argumentai
2008-09-12 prašymu atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. P. bei įpareigoti ieškovę J. K. – P. laikytis šios tvarkos: tėvas T. P. bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, paima dukrą apie 16 val. penktadienį ir atveža ją į namus 19 val. sekmadienį; tėvas T. P. kiekvieną darbo dieną paima dukrą apie 16 vai. ir parveža ją į namus 20 val. Prašyme atsakovas nurodė, kad ieškovė trukdo ir draudžia bendrauti su dukra, todėl jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (b.l.12-13) nutarė netenkinti atsakovo T. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad ieškovė J. K. – P. jam trukdo susitikti su jų nepilnamete dukra, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar veikia priešingai vaiko interesams, nesirūpina dukra. Be to, šalys santuokos nutraukimo bylose negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 str. 1 d. ir ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo spręstinas kitoje byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.14-16) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - atsakovo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dėl žemiau išdėstytų motyvų :
1. Apeliantas teigia, kad vien ieškovės reikalavimas laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, motina J. K. – P., yra akivaizdus piktnaudžiavimas tėvų valdžia. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos A. T. Teisėjų Senato nutarime Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium" 5 str. 1 p. pasisakyta, kad vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveikas, intelektualus, dorovingas bei tvirta asmenybė. Kadangi tėvų pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, todėl gyvenantys atskirai tėvai turi tokią pačią teise bendrauti su vaiku, kaip ir gyvenantys kartu. Kiekvienas iš tėvų turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Todėl, atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus, būtina nustatyti atsakovo T. P. bendravimo su dukra tvarką.
2. Apeliantas teigia, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, jis nori asmeniškai nuvežti ir paimti dukrą iš vaikų darželio. Be to, tėvo iniciatyva, mergaitė lanko dailės ir dramos būrelį, todėl, siekiant sudaryti vaikui palankias sąlygas tinkamai vystytis, reikalinga dukrą tris kartus per savaitę vežti į dailės ir dramos būrelį bei po užsiėmimų parvežti namo.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 17 straipsnyje nustatytą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kurio esmė - suteikti šalims vienodas teises įrodinėjimo procese bei teikiant paaiškinimus dėl bylos. Apeliantas teigia, kad jo pateikti argumentai visiškai nebuvo analizuojami ir tinkamai vertinami, dėl ko darytina išvada, kad teismas priimdamas ginčijamą nutartį buvo šališkas, neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį.
4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė įrodymų, kurių pagrindu, kaip vieną iš prašymo netenkinimo motyvų, padarė išvadą, kad „(...) ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo spręstinas kitoje byloje". Apelianto manymu, toks teismo argumentas yra visiškai nesuprantamas, nepagrįstas, bei pažeidžiantis protingumo ir sąžiningumo principus, bei LR CK 3.59 str. nuostatas, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
5. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas gynė ieškovės J. K. - P. teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros, todėl buvo pažeistas LR CPK 6 str. įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, bei LR Konstitucijos 29 straipsnis, numatantis, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
6. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę J. K. – P. laikytis atsakovo prašomos bendravimo su vaiku tvarkos, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra. Teisminis bylos nagrinėjimas gali vykti ilgą laiką, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, itin svarbią reikšmę turi vaiko interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.20-21) ieškovė prašo pirmos instancijos teismo 2008-09-23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Ieškovė nesutinka su atskiruoju skundu, nes: atsakovas, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad ieškovė trukdo atsakovui susitikti su nepilnamete dukra ar veikia priešingai dukters interesams; CPK 383 str. draudžia šalims kelti kitus reikalavimus (tame tarpe ir dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo), nei numatyti CPK 385 str.; konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą; skundo argumentas dėl asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes tai, kad atsakovo prašymas, įvertinus faktines aplinkybes, buvo atmestas, negali būti vertinama kaip šio principo pažeidimas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba savo atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 144 str. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. CK 3.65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas.
Pagal CK 3.175 str. prasmę paprastai sprendžiant tėvų tarpusavio ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, kai šie gyvena skyrium, turėtų būti išsprendžiamas ginčas ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tam iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko. Tėvams nesusitarus toks ginčas nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka. Taigi kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali tiek vaiko motina ar tėvas, kurio gyvenamoji vieta yra skyrium nuo vaiko, tiek tas iš tėvų, kuris gyvena su vaiku. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ 17 p. numato, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, viename pareiškime gali sujungti kelis reikalavimas, t.y. ir dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas priimdamas ginčijamą nutartį buvo šališkas, neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį. Tačiau ginčijama nutartimi buvo sprendžiamas atsakovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nesant pareikšto ieškinio reikalavimo ar atsakovo priešieškinio dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, todėl minėti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas T. P. teikdamas prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki skundžiamos 2008-09-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo, jo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, jų teismui nepateikė, nepareiškė priešieškinio byloje, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės - dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo - taikymo. Apelianto T. P. 2008-12-02 pateikti teismui kaip atsikirtimas į ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, rašytiniai įrodymai: pareiškimai, kreipimaisi ir kt. (b. l. 25 – 47), visi, išskyrus 2008-09-03 ir 2008-09-10 prašymus Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, rašyti ir pateikti teismui po skundžiamos nutarties priėmimo, žymiai vėliau, nenurodant dėl kokių priežasčių nebuvo pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl 1-osios instancijos teismas jų neturėdamas ir negalėjo jų vertinti.
Iš atsakovo pateikto Kauno apygardos teismui 2008-10-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos rašto (b. l. 42) matyti, kad ieškovė neprieštarauja dukters bendravimui su tėvu ir artimaisiais giminaičiais, tačiau atsižvelgdama į vaiko amžių, nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, nesutarimai tarp šalių dėl bendravimo su vaiku kilo iškėlus bylą teisme, todėl atsakovas prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, pirmiausia turėtų būti pareiškęs priešieškinį dėl ginčo, atitinkantį CPK 111 str., 135 str. reikalavimus, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas CPK 143 str. tvarka.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir apelianto nurodytais atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo jos naikinti.
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Kolegija pažymi, kad CPK 93 str. 1 d. numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos tik tuomet, kai ginčas yra išspręstas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, vadovaudamasis CPK 144 str., nesprendžia ginčo iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovės J. K. – P. prašymą priteisti iš atsakovo T. P. išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą atmesti.